Keliasdešimt darbininkų iš Kinijos šį rudenį turėtų pradėti darbą „Mitnijos“ statybų aikštelėje, „Rubicon group“ priklausančios bendrovės „Realco“ Ozo pramogų parko teritorijoje iš viso plušės 800 tarptautinių konkursą laimėjusios bendrovės į Lietuvą komandiruotų turkų statybininkų.
Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė DELFI sakė girdėjęs, kad viena bendrovė planuoja atsivežti kinų suvirintojų, tačiau jokių prašymų dar nėra gauta.
Šiemet prašymų dirbti Lietuvoje sulaukiama trečdaliu daugiau nei pernai. Dažniausiai norima į Lietuvą atsivežti ukrainiečių, baltarusių ir moldavų, kurių dauguma dirba statybose, tarptautinių reisų vairuotojais ir suvirintojais.
„Problemų yra ne dėl teisės dokumentų, o dėl darbdavių sąžinės (...), – sakė D. Paukštė. – Jie ieško spragų ir įstatymų landų“.
Siūloma griežtinti užsieniečių komandiravimą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis, vadovaujantis Ekonominės migracijos reguliavimo komisijai, DELFI tvirtino, kad būtina trumpinti komandiruočių laiką ir apskritai griežtinti užsieniečių komandiravimą, keisti leidimų dirbti naikinimo tvarką.
„Jeigu žmogus yra dvejiems metams komandiruojamas, tai reiškia, kad jis čia dirba. Komandiravimas yra labai sunkiai kontroliuojamas“, – pripažino R. Kairelis.
Jo teigimu, parengti siūlymai greičiausiai bus svarstomi Trišalėje taryboje.
Nereikėtų skatinti imigracijos
Kolegai antrino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), anksčiau svarsčiusio užsieniečių įdarbinimo problemą Lietuvoje, pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta.
„Istorija su ukrainiečiais yra tik mozaikos dalis iš visos tos didžiosios problemos, kas mūsų laukia. Neramu klausyti, kai stambūs darbdaviai pradeda deklaruoti ketinimus įsivežti tūkstantį kinų ar turkų. Aš nežinau, ar mes turėtume lengva ranka leisti priimti tokius sprendimus“, – svarstė jis.
Parlamentaras pasakoja prisimenantis, kuo baigėsi, kai Vokietijoje šeštajame dešimtmetyje turkų darbininkams buvo išduodami laikini leidimai dirbti.
„Tada politikai pasidavė darbdavių spaudimui, ir kuo tai baigėsi? Dabar yra milijoninės salos Vokietijoje“,– dėstė NSGK pirmininko pavaduotojas.
Jis sakė, kad Lietuvai būtina kuo greičiau apsispręsti dėl imigracijos politikos ir griežtinti užsieniečių atvykimo tvarką.
Lietuvos ekonominės emigracijos valdymo strategijai iki 2012 metų ir jos priemonių planui Vyriausybė pritarė dar balandį, tačiau iki šiol imigracijos politika besirūpinančios Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neatskleidžia jų siūlomų imigracijos krypčių.
Optimistiniu vertinimu, šio dokumento projektas Vyriausybę galėtų pasiekti iki metų pabaigos.
A. Kašėta mano, kad nedarbo problemą reikėtų spręsti didinant atlyginimus vietos gyventojams, o ne leisti atsivežti pigią darbo jėgą, kuri neskatins kelti atlyginimų, o vers lietuvius išvykti ir didins atvykstančiųjų srautus.
LDB duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį užsieniečiams išduota arba pratęsta iki 2400 leidimų dirbti. Pernai per metus išduota beveik 3 tūkst. darbo leidimų darbuotojams iš užsienio.
