Ji sakė, kad didžioji dalis pastaraisiais metais į Lietuvą imigravusių piliečių įsidarbino transporto ir statybos sektoriuose.
„Įprastai tai yra aukštos kvalifikacijos nereikalaujančios darbo vietos, tad iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad į Lietuvą atvyko dėl darbo vietų konkuruojantys imigrantai. Visgi, šiuo atveju svarbu įvertinti situaciją Lietuvos darbo rinkoje.
Didžioji dalis atvykusių imigrantų įsidarbino sektoriuose, kuriuose vietinių darbuotojų darbo pasiūla buvo nepakankama ir buvo jaučiamas darbuotojų trūkumas“, – „Delfi“ sakė L. Mociūnaitė.
Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad minėtuose sektoriuose vidutinio darbo užmokesčio augimas šiek tiek sulėtėjo.
„Tačiau teigiama šalutinė šio proceso pasekmė Lietuvos gyventojams buvo lėčiau kylančios nekilnojamo turto ir įvairiausių statybos ir remonto darbų kainos“, – pridūrė jis.
DELFI tęsia straipsnių ciklą apie transporto sektoriuje dirbančius imigrantus iš trečiųjų šalių.
Vieni konkuruoja, kiti papildo
Lietuvos banko leidinyje „Lietuvos ekonominės konvergencijos ir darbo rinkos iššūkiai“ publikuojamame straipsnyje „Augant imigracija Lietuvoje: ko galime tikėtis?“ L. Mociūnaitė dėsto, kad darbuotojų, kuriuos gali pakeisti imigrantai, darbo užmokestis, tikėtina, mažės, o tų darbuotojų, kurių įgūdžius atvykstanti darbo jėga yra pajėgi papildyti ir taip padidinti jų našumą, darbo užmokestis gali kilti.
„Vienareikšmio atsakymo, kaip imigracija paveikia darbo užmokestį, priimančioje šalyje ekonomikos teorija pateikti negali, nes šis poveikis priklauso nuo įvairių aplinkybių. Imigracijos poveikis darbo rinkai priklauso tiek nuo konkrečios rinkos ir laikotarpio, tiek nuo imigracijos masto, vietinių darbuotojų ir atvykstančios darbo jėgos turimų įgūdžių, kapitalo ir kitų veiksnių mobilumo, tiek nuo bendros ekonominės situacijos šalyje“, – rašo ekonomistė.
Ji pateikia pavyzdį, kad JAV anksčiau buvo nustatytas neigiamas imigracijos poveikis žemos kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokesčiui.
„Jei imigrantų dalis visoje populiacijoje išauga 1 proc. punktu, žemos kvalifikacijos vietinių darbuotojų darbo užmokestis sumažėja 1,2 proc. O štai kiti autoriai nustatė, kad, jei aukštos kvalifikacijos imigrantų dalis, palyginti su visu miesto užimtumu, išauga 1 proc. punktu, aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų realusis darbo užmokestis pakyla 7–8 proc., o aukštojo išsilavinimo neturinčių vietinių darbuotojų – 3–4 proc.“, – rašo ekonomistė.
Kalbėdama apie imigracijos įtaka užimtumui, ekonomistė pastebi, jog ji taip pat priklauso nuo to, ar atvykusi darbo jėga konkuruoja, ar papildo vietinių darbuotojų įgūdžius.
„Jei imigrantai dėl darbo vietų konkuruoja, o ne papildo vietinių darbuotojų įgūdžius, tuomet šių darbuotojų užimtumas gali mažėti. Vis dėlto pastebima, kad net ir konkuravimo atveju tų darbuotojų, kurie turi aukštesnį išsilavinimą, užimtumas yra paveikiamas mažiau“, – pasakojo ji.
Atrankos dar nereikia
Savo straipsnyje L. Mociūnaitė mini Naujojoje Zelandijoje, Australijoje ir Kanadoje naudojamą susidomėjimo išreiškimo sistemą.
„Ši sistema savaime nėra migracijos politika, – rašo ji. – Ji labiau atitinka priemonę, padedančią valdyti jau esamą politiką.“
Ekonomistė aiškino, kad ši sistema transformavo pasiūla pagrįstą tradicinę imigracijos politiką į labiau atitinkančią tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius socioekonominius poreikius.
„Sistema pagrįsta dviem etapais. Pirmame etape kandidatai turi užpildyti elektroninę aplikaciją, kuria jie išreiškia norą imigruoti. Šiame etape yra įvertinama kandidatų atitiktis minimaliems reikalavimams, tokiems kaip kalbos mokėjimas ar išsilavinimas, kuriuos nustato imigracijos šalis.
Tuomet tinkamumo reikalavimus atitinkantys imigrantai yra įtraukiami į duomenų bazę, kurioje jie yra ranguojami atsižvelgiant į imigrantų turimą žmogiškąjį kapitalą ir šalies darbo rinkos poreikį. Antrame etape atsakingos institucijos ar potencialūs darbdaviai, atsirinkę iš duomenų bazės kandidatus, gali teikti siūlymus kandidatams imigruoti“, – pasakoja L. Mociūnaitė.
N. Mačiulis „Delfi“ sakė, kad statistika rodo, jog lyginant su Kanada ar Australija, Lietuva dar turi labai mažai imigrantų, todėl poreikio juos kruopščiai atrinkinėti nėra.
„Nuo Australijos, Kanados ar kitų pažangiausių pasaulio šalių mes skiriamės dar ir tuo, kad priešingai ten, prie mūsų pasienio nesirikiuoja eilės norinčių čia dirbti ir gyventi užsieniečių – daugeliui kvalifikuotų darbuotojų mes nesame labai patrauklūs.
Tam tikra imigracijos politika ir gairės yra reikalingos, bet pertekliniai biurokratiniai barjerai gali užgniaužti norą čia atvykti ir nekvalifikuotiems, ir kvalifikuotiems darbuotojams“, – sakė jis.
Pagaliau pokytis
Savo publikacijos pradžioje L. Mociūnaitė dėsto, kad atkūrus Nepriklausomybę, dėl neigiamo migracijos balanso Lietuva prarado daugiau nei 700 tūkst. žmonių – apie 24,4 tūkst. kasmet.
„Didžioji jų dalis – darbingo amžiaus gyventojai. Kartu su mažėjančiu gimstamumu imigraciją viršijantys emigracijos srautai buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę, kad per pastaruosius 20 metų darbo jėga Lietuvoje sumažėjo apie 15 proc.“ – rašo ji.
Tačiau dėl laisvesnės imigracijos politikos, kai per pastaruosius 2 metus atvykstančiųjų iš Baltarusijos ir Ukrainos skaičius išaugo daugiau nei 3 kartus, ir dėl sparčiau grįžtančių Lietuvos piliečių, remiantis išankstiniais duomenimis, 2019 metais pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje fiksuojamas teigiamas migracijos balansas.
„Į Lietuvą praėjusiais metais imigravo ir rekordiškai daug užsieniečių – beveik 20 tūkst. Per pastaruosius 5 metus užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius maždaug padvigubėjo“, – pastebi N. Mačiulis.
Ekonomistas nurodo, kad „Eurobarometro“ duomenimis, šiuo metu 28 proc. lietuvių mano, kad imigrantai yra problema.
„Vienu ir tuo pačiu metu liūdėti dėl emigracijos ir bijoti imigracijos atrodytų labai nenuoseklu, nebent darytume prielaidą, kad gimę Lietuvoje visada yra visa galva aukščiau gimusiųjų kitose mūsų planetos teritorijose.
Ar tikrai labai svarbu, kur gimęs asmuo stato mūsų namus, gamina mūsų maistą, kuria programinę įrangą ar vairuoja transporto priemones? Tol, kol šie asmenys laikosi Lietuvos įstatymų, moka mokesčius ir gerbia vietinius papročius, jie gali tapti naudingais ir pilnaverčiais visuomenės nariais“, – teigė jis.
Tuo metu L. Mociūnaitė sakė, kad nors didžioji dalis imigrantų Lietuvoje yra iš Lietuvai kultūriniu atžvilgiu artimų regionų, tačiau ateityje ši tendencija gali ir pasikeisti.
„Todėl šalyje yra reikalingas tolerancijos imigrantų atžvilgiu ugdymas. Taip pat svarbu užtikrinti ir sklandžią imigrantų integraciją. Visuomenės švietimas ir informavimas bei imigrantų integracija yra svarbūs siekiant išvengti socialinės įtampos visuomenėje“, – „Delfi“ sakė ji.
Taip pat skaitykite: Darbo inspekcijos atstovė dokumentus pildantiems imigrantams siūlo naudotis „Google Translate“.
