Imigracija į Lietuvą toliau auga: didėja konkurencija dėl darbo vietų, gali grėsti problemų

Šiemet per 10 mėnesių į Lietuvą imigravo 41,6 tūkst. asmenų, tai 24,3 procento daugiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo naujausi negalutiniai Lietuvos statistikos departamento duomenys. Sugrįžusių lietuvių skaičius šiemet išaugo 12 procentų ir sudarė 22,3 tūkstančio.

Lietuva vien dėl migracijos šiemet pagausėjo 13,25 tūkstančio žmonių, mat emigracija buvo mažesnė ir sudarė 28,3 tūkst. žmonių.

Dažniausiai imigrantai yra ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai, o darbas yra pagrindinis imigrantų tikslas Lietuvoje, duomenimis dalijasi Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Statistikų duomenys papildo, kad daugiau imigruoja vyrai, dažniausiai jų amžius 25-40 metų.

Pasigirsta kritikos, kad Lietuva įsileidžia per daug nekvalifikuotų specialistų – vos keli šimtai užsieniečių nurodė aukštą kvalifikaciją. Profesinių sąjungų atstovai įžvelgia nelygią konkurenciją su vietos darbuotojais.

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlytų imigracijos politiką tobulinti. Mat ilgainiui Lietuva, privežusi daug nekvalifikuotų darbuotojų, gali susidurti su socialinėmis problemomis, palikti savus piliečius be darbo – tuo metu Lietuvoje trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas vertina, kad Lietuva dėl imigracijos išlošia – užsieniečiai užima tas darbo vietas, kurių nereikia vietiniams, sukuriama daugiau ekonominės vertės. Vis tik „Sodros“ duomenimis, darbo rinkoje užsieniečių šiemet liko mažiau.

Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 d. šalyje buvo 256,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 14,9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Prieš metus darbo neturėjo 7,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Atvažiavo dirbti

Migracijos duomenys rodo, kad šiemet daugiau užsieniečių kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau mažiau kreipėsi dėl vizos.

TOP 3 imigrantų pilietybių sąrašas nekinta jau eilę metų – tai yra Ukraina, Baltarusija ir Rusija. Šiemet į Migracijos departamentą dėl leidimų kreipėsi 17,3 tūkst. ukrainiečių, 12,6 tūkst. baltarusių ir 1,9 tūkst. rusų.

„Nepaisant pandemijos, Lietuvos darbo rinkoje ir toliau trūko darbo jėgos. Dėl judėjimų suvaržymų pavasarį per paskelbtą karantiną imigracijos srautas buvo sumažėjęs, tačiau vos tik palengvinus sienos kirtimo sąlygas, imigracijos srautai sugrįžo į prieš pandemiją buvusią dinamiką – didėjimą“, – apžvelgia Migracijos departamento direktorė E. Gudzinskaitė.

Evelina Gudzinskaitė

© DELFI / Andrius Ufartas

Iš viso 37,4 tūkstančio užsieniečių kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje iki lapkričio 9 dienos – per tą patį laikotarpį pernai prašymus teikė 35,9 tūkst. užsieniečių. Naujų prašymų buvo mažiau nei pernai – atitinkamai 20,2 tūkst. šiemet ir 22,7 tūkst. vienetų pernai. Bendrą statistiką didino prašymai dėl leidimų pakeitimo.

Užsieniečiai šiais metais žymiai rečiau kreipėsi dėl nacionalinių vizų – iki lapkričio 9 dienos pateikė 34,5 tūkst. prašymų išduoti nacionalinę vizą, kai pernai per tą patį laikotarpį – 47,8 tūkst.

Itin imigracija buvo sumažėjusi per pavasario karantiną: kovo 16 d. – birželio 16 d., dėl leidimų kreipėsi 8,6 tūkst. užsieniečių, kai prieš metus – 11,3 tūkst, o dėl vizos tesikreipė 2974 asmenys, kai prieš metus tą laikotarpį – 13188 užsieniečiai.

Daugiausia užsieniečių į Lietuvą atvyksta darbo tikslais. Šiemet darbo pagrindu prašymus išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė 31 361 užsienietis (2019 m. – 27 724).

„Verslui labiausiai trūksta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų bei su statybos veikla susijusių profesijų atstovų – betonuotojų, suvirintojų, elektrikų. Teikiant prašymus išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi bei išduoti nacionalinę vizą, užsienietį ketinantis įdarbinti darbdavys nurodo informaciją apie užsieniečio įgytą profesinę kvalifikaciją“, – paaiškina E. Gudzinskaitė.

Tik 305 užsieniečiai kreipėsi dėl aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo, mažiau nei 2019 m., kai kreipėsi 344 tokie asmenys. Verslo pagrindu prašymus pateikė 192 užsieniečiai, kai prieš metus – 307.

Nuo 2629 iki 2156 sumažėjo studijuoti ketinančių užsieniečių, mažiau buvo ir atvykusių gyventi pas šeimos narį, šeimos susijungimo pagrindu (šiemet – 2549, pernai – 3813).

Kaip tendencijos galėtų keistis po pandemijos?

„Jeigu nekils ekonominė krizė, tada užsieniečių imigracijos apimtys augs toliau, t.y. turėtų išlikti tokios pačios tendencijos“, – vertina Migracijos departamento vadovė.

„Sodra“: darbo rinkoje užsieniečių sumažėjo

Tačiau „Sodra“ skaičiuoja, kad darbo rinkoje liko 5000 užsieniečių mažiau, arba penktadaliu. Lietuvoje rugsėjį dirbo 20,7 tūkst. užsieniečių– iš trečiųjų šalių (ne ES) atvykusių gyventojų, kurie yra gavę leidimą dirbti ir laikinai gyventi Lietuvoje. Be to, užsieniečių vidutinės darbo pajamos dėl karantino ženkliai mažėjo, nors kai kurių tų pačių profesijų šalies gyventojų pajamos netgi augo.

„Stebime tendencijas, kad užsieniečius iš trečiųjų šalių Lietuvoje karantinas paveikė labiau nei vietinius darbuotojus. Didesnė jų dalis, tikėtina, išvažiavo į savo gimtąsias šalis ir nebesugrįžo atgal.Be to, sektoriuose, kuriuose dirba daugiausia užsieniečių, jų vidutinės darbo pajamos mažėjo, o tuos pačius darbus dirbančių Lietuvos gyventojų vidutinės pajamos vienose profesijose mažėjo ne taip sparčiai, kaip užsieniečių, o kitose – netgi augo“, – pastebi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Imigracijos procedūras dėl pandemijos palengvino

Migracijos departamentas dėl sudėtingos situacijas nuolat lengvino imigracijos procedūras: darbdaviams sudaryta galimybė pateikti prašymus už darbuotojus, jiems patiems nedalyvaujant, atsiimti išrašytus leidimus laikinai gyventi.

„Užsieniečiams, kurie negalėjo išvykti iš Lietuvos dėl objektyvių priežasčių negalėjo – pasibaigus jų beviziam buvimui Lietuvoje, daugkartinės nacionalinės vizos ar laikino leidimo gyventi (LLG) galiojimui, buvo leista iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. (toleravimo laikotarpiu) pateikti dokumentus dėl LLG išdavimo, esant Lietuvoje neteisėtai“, – paaiškina departamento vadovė ir pažymi, kad daug procedūrų buvo galima atlikti nuotoliniu būdu.

Profsąjungos įžvelgia nelygias galimybes

Vertindami imigracijos tendencijas, darbdavių ir darbuotojų atstovai stoja į dvi priešingas stovyklas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė patikina, kad šalies darbuotojai nuo to nukenčia dėl konkurencijos nelygiomis sąlygomis.

„Mūsų darbuotojams tai yra visiškai nepalanku. Prisiminkime visą istoriją dėl imigracijos: atsirado kvotos, o kodėl jos atsirado – nes darbdaviai nuolat skundėsi, kad negali surasti šalies viduje ypatingai retų specialistų arba labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Kad gamybiniai procesai nesustotų, nestagnuotų ekonomika, buvo nuspręsta, kad galima leisti įsivežti trūkstamų specialybių darbuotojus. Taip atsirado trūkstamų specialybių sąrašas. Ir čia nebuvo kalbos apie nekvalifikuotą darbo jėgą, bet apie tam tikras kvalifikacijas turinčius žmones“, – kalba I. Ruginienė.

Inga Ruginienė

© DELFI / Domantas Pipas

Užimtumo tarnyba kas pusmetį skelbia profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis – nurodytų profesijų darbuotojams viza gali būti išduota nesikreipiant į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti išdavimo ar sprendimo, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius priėmimo. Šiame sąraše profesijos suskirstytos pagal ekonominės veiklos rūšis – statyba, pramonė ir paslaugos.

Tačiau, anot I. Ruginienės, dabar darbdaviai kasmet prašo įvežti „įvairaus plauko“ žmonių be jokios kvalifikacijos vien tam, kad galėtų naudotis pigia darbo jėga.

„Darbuotojai pasakodavo netgi tokių pavyzdžių: darbdaviai, kad lengviau būtų įvežti nekvalifikuotus darbuotojus, pervadindavo juos į trūkstamųjų sąrašo pavadinimus, nors realiai atvažiavę dirbo paprastą nekvalifikuotą darbą. Vien tam, kad kuo daugiau būtų galima įvežti. (…) Esame matę netgi tokių darbo sutarčių, kurios yra lietuviškos, bet pasirašytos ukrainiečių, baltarusių. Darbdaviams patogiau tokius darbuotojus samdyti, o ne Lietuvos piliečius, kurie reikalaus ir didesnio atlyginimo, darbo sąlygų, žino saugos reikalavimus“, – teigia I. Ruginienė.

Ji įsitikinusi, kad sparti imigracija neskatina investuoti į vietos žmonių perkvalifikavimą ir įdarbinimą, neleidžia kelti atlyginimų.

„Stovėjimas Užimtumo tarnyboje ar registravimasis dėl įvairių pašalpų skyrimo iš tiesų žemina kiekvieno žmogaus orumą, tai nėra labai smagi procedūra. Kiekvienas norėtų turėti darbą ir jame dirbti. Tačiau mūsų piliečiai, padirbėję ir užsienyje, jie nebenori tokiom sąlygomis, kokias siūlo Lietuvos darbdaviai – jie nori didesnių atlyginimų ir oresnių darbo sąlygų“, – sako I. Ruginienė.

Verslo atstovai – palaiko

Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas M. Dubnikovas manytų priešingai – imigrantai užima nekvalifikuotas darbo vietas, kuriose patys lietuviai nedirbtų.

„Mes kaip šalis išgyvename tam tikrą transformaciją – pas mus jau atvažiuoja migrantai iš trečiųjų šalių. Dalis dėl to gali nerimauti, kad iš jų bus kažkoks darbas paimtas ir panašiai. Bet tai yra normalus ekonominis virsmas, kuris reiškia, kad mes jau esame pakankamai turtingas kraštas, kad traukiame kaimyninių ar netolimų šalių gyventojus“, – sako M. Dubnikovas.

Jo teigimu, imigrantus įsileidžiančios šalys gauna naudos, kadangi gali sukurti didesnį ekonominį pyragą.

Marius Dubnikovas

© DELFI / Josvydas Elinskas

„Dabar žiūrint į bedarbystę tarsi atrodytų, kaip čia taip gali būti, kad traukiame žmones iš užsienio, o vietos gyventojai nėra įdarbinami. Tačiau reikia suprasti, kad į tas darbo vietas, į kurias atvažiuoja dirbti užsienio žmonės, lietuviai ten dirbti nebenori ir jie ieško aukštesnių atlyginimų arba aukštesnės kvalifikacijos darbų, į juos ir yra priimami. Tai yra toks normalus šalies virsmas, ir kuo mes būsime turtingesni, tuo daugiau bus norinčių patekti į mūsų šalį“, – sako M. Dubnikovas.

Jo vertinimu, jei valstybė bandytų „užsidaryti“, tai būtų klaida.

„Būtume tarsi kažkokie konservai, verdantys savo sultyse, bet taip tikrai nebus. Kiekviena atvira ekonomika iš to išlošia, uždirba,dėl to vietos gyventojai tik tampa turtingesni“, – kalba konfederacijos atstovas.

Mauricas siūlo peržiūrėti imigracijos politiką: kvalifikuotiems – taip

„Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas įsitikinęs, kad imigrantų poreikis Lietuvoje tik didės, tačiau valstybė neturėtų visų priimti „išskėtusi rankas“. Lietuvoje pakankamai sparčiai plečiasi IT ir finansinių technologijų paslaugų eksportas, krovinių transportas – tai sritys, kur imigrantai gali duoti daugiau naudos.

Tačiau, anot ekonomisto, nekvalifikuotas darbas, statybos – tai sritys, kur imigrantai gali padaryti daugiau žalos.

„Aš jau kelerius metus kalbėjau – mums reikia turėti protingą imigracijos politiką. Tarkime, jei mes kalbame apie transporto sektorių, tai galime laisviau žiūrėti, nes tie darbuotojai bet kuriuo atveju dirba dažniausiai ne Lietuvoje, jie dirba Vakarų Europoje, užsiima krovinių gabenimu tarp Vokietios, Prancūzijos, Italijos ir net nebūtinai atvažiuoja į Lietuvą. Tokiu atveju nėra labai didelės prasmės turėti Lietuvos pilietį darbuotoją, ar apsistatyti barjerais nuo tokių darbuotojų migracijos“, – sako Ž. Mauricas.

Jis paaiškina, kad daugiausiai imigrantų pritraukiančio transporto sektoriaus įmonės konkuruoja bendroje ES rinkoje, tokie imigrantai nesudaro konkurencijos vietos rinkoje, tačiau leidžia įmonėms plėstis ir mokėti daugiau mokesčių būtent Lietuvoje, o ne Lenkijoje. Ekonomistas skatintų aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigraciją, ir įvardija informacijas technologijas, finansų technologijas, kur vietos darbuotojų trūksta.

Žygimantas Mauricas

© DELFI / Andrius Ufartas

„Tačiau kalbant apie statybų sektorių – tai yra visiškai kitokia situacija, nes tai į vidaus rinką orientuotas sektorius. Jeigu dirba darbuotojai iš užsienio, didelio konkurencinio pranašumo mes negauname. Ypač, jei atvyksta, tik padirba, ir išvyksta – išsiveža kartu pinigus, o rinkai, kainoms tai poveikio neturi. (…) Bet darbo rinkai tai pakankamai didelis neigiamas poveikis. Juolab, kad mes tarp vyrų turim gerokai didesnį nedarbą nei tarp moterų“, – sako Ž. Mauricas.

Jis atkreipia dėmesį, kad imigrantai dažnai įdarbinami nepaisant Darbo Kodekso reikalavimų, tokie darbuotojai išnaudojami ir dirba ilgiau, apskaitomas ne visas darbas, galimi atlyginimai „vokeliuose“.

„Jei imigrantai tampa ne papildantys darbo rinką, o ją pakeičiantys dėl nevienodų konkurencinių sąlygų – tokie dalykai iššaukia neigiamą visuomenės požiūrį į imigrantus apskritai. Ir, be abejo, tos socialinės problemos lieka spręsti mums – pelną privatizuoja, o nuostolius nacionalizuoja. Tad reikėtų turėti pakankamai kryptingą politiką ir visų atviromis rankomis nelaukti“, – mano Ž. Mauricas.

Dar viena sritis, kur imigrantai išstumia vietos darbuotojus – pavežėjimo paslaugas.

„Jau ne tik iš Ukrainos buvo, bet teko važiuoti ir su kirgizais, netgi tadžikas vienas vežė. Tai paprasčiausiai sumažina galimybes vietos darbuotojams užsidirbti, sudaro papildomą konkurenciją, kurios šiaip jau mums nereikia. Nes pavežėjimo paslaugos yra labai geras būdas užsidirbti vietiniams gyventojams, ten pakankamai nemažas sumas galima užsidirbti, gali būti ir 1500 eurų į mėnesį į rankas, jei dirbi atsakingai“, – sako Ž. Mauricas.

Įspėja dėl socialinių problemų

„Luminor“ ekonomistas patvirtina, kad darbuotojus iš trečiųjų šalių į Lietuvą traukia atlyginimų skirtumas ir ilgainiui ši tendencija tik stiprės. Jis lygina, kad 250 eurų uždirbančiam Kirgizijos gyventojui uždarbiai Lietuvoje gali atrodyti labai dideli, kaip ir lietuviams, prieš 10 metų emigravusiems į Jungtinę Karalystę.

„Aš manau, kad ta tendencija bus, ir Lietuva iš emigruojančios valstybės tam tikru imigrantų traukos centru, kaip ir daugelis Vakarų Europos šalių. Tam reikia ruoštis“, – sako Ž. Mauricas.

Nesutvarkiusi imigracijos politikos Lietuva rizikuoja – besikliaudama pigiu darbu gali atsilikti technologiškai, susikurti socialines problemas.

„Politikos reikės, ji turėtų būti protinga, kad iš vienos pusės neprisivirtume košės – nepadovanotume, pvz., transporto sektoriaus mokesčių kitoms šalims, Lenkijai ar Rumunijai. Bet tuo pačiu, reikia išlaikyti tam tikrą balansą šalies viduje, kad nebūtų tokio nepasitenkinimo, kaip „Brexit“ atveju. Viena medalio pusė – didesni darbo kaštai sumažina įmonių konkurencingumą trumpuoju laikotarpiui, dalis įmonių nusprendžia išsikelti ar neinvestuoti. Bet kita medalio pusė – maži kaštai neskatina įmonių investuoti į darbo optimizavimą, naujas technologijas, ir tokiu būdu auga technologinis atsilikimas“, – paaiškina ekonomistas.

Jis patikina, kad masinės migracijos Lietuvai nereikia, valstybė neturėtų tapti „praeinamu koridoriumi“.

„Tos šalys, kurios įsileido daug asmenų, su pakankamai žemu išsilavinimo lygiu ar iš viso be išsilavinimo, jos dabar turi daug iššūkių. Ten susiformuoja atskiri getai, atskiros bendruomenės gyvena iš socialinių išmokų ir net nesivargina integruotis, bet po to dar ir pradeda kelti netvarką. Manau, kad Lietuvai nereikėtų šituo keliu eiti, ir geriau jau mažiau, bet kokybiškiau, negu daugiau ir ne taip kokybiškai“, – apibendrino ekonomistas.