Praėjusią savaitę, stebint LRT laidą „Teisė žinoti: kas Lietuvoje vertinama labiau – profesiniai gebėjimai ar politinė ištikimybė?“ man norėjosi iš nevilties prasmegti į žemę. Labiausiai žeidė teiginys, kad vadovo vaidmuo „Investuok Lietuvoje“ yra nereikšmingas. Negaliu labiau pritarti baigiamajai p. Miliūtės frazei, kad labiausiai dirbti arba nedirbti įkvepia lyderiai. Tik geri lyderiai sugeba aplink save suburti stiprią ir motyvuotą komandą, ir šios taisyklės galioja tiek pasaulinėse korporacijose, tiek valstybinėse įstaigose, tiek mažo miestelio parduotuvėse – visur. Šiame kontekste norėčiau pasidalinti įžvalgomis iš „Investuok Lietuvoje“ komandos pozicijos apie tai, kokią darbo aplinką mums kuria profesionalus vadovas viešajame sektoriuje bei, kaip ir kiti mano kolegos, išreikšti palaikymą savo lyderiui.
Po ketverių metų darbo didžiausioje Danijos įmonių grupėje „Maersk“ ir jos vadovų tikinimo, kad bet kada lauks manęs grįžtančios, parvykau į Lietuvą. Visada tikėjau, kad mano žinios ir patirtis yra kur kas reikalingesnės čia. Buvau ne viena tokia – didelė dalis mano naujųjų kolegų „Investuok Lietuvoje“ mokėsi prestižiniuose pasaulio universitetuose, dirbo tarptautinėse įmonėse ir gali nesunkiai gauti norimą darbą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Galimybė dirbti su įkvepiančiu ir įspūdingą tarptautinę patirtį sukaupusiu lyderiu buvo pakankama priežastis pasirinkti darbą ne kur kitur, o „Investuok Lietuvoje“. Tokia komanda yra puikus pavyzdys, kaip galima į Lietuvą susigrąžinti emigravusius tautiečius, šiandien dirbančius kitų valstybių labui.
Mano pirmoji užduotis buvo sukurti ir įgyvendinti Jaunųjų profesionalų programą „Kurk Lietuvai“. Jos tikslas – ne kalbėti apie emigracijos problemas, o namo prisitraukti „nutekėjusius šalies protus“. Šiandien ši programa jau veikia antrus metus ir svarstoma ją plėsti. Jei ne „Kurk Lietuvai“, 40 programos dalyvių nebūtų grįžę į Lietuvą ir, juo labiau, dirbę viešajame sektoriuje. Ji nebūtų įmanoma be didžiulio Mildos Dargužaitės indėlio užtikrinant programos sėkmę.
Labai pozityviai „Investuok Lietuvoje“ darbo kokybę bei naujosios vadovės atneštus pokyčius vertina ir svarbiausi agentūros klientai – užsienio investuotojai. Kuomet dėl investicijų konkuruojančiose šalyse verslo sąlygos skiriasi tik tiek, kiek mobiliųjų operatorių SMS įkainiai, užsienio investuotoją aptarnaujančios komandos profesionalumas dažnai tampa esminiu veiksniu, nulėmusiu jo sprendimą investuoti Lietuvoje, o ne aplinkinėse valstybėse.
Lygindama „Investuok Lietuvoje“ kokybės standartus su metinį pelną milijardais dolerių skaičiuojančioje ir net 110 metų sėkmingai veikiančia „Maersk“ kompanija, nenustoju stebėtis. Daug kam atrodo keista, kad kokybės ir rezultatų kartelė yra aukštesnė valstybinėje agentūroje Lietuvoje. Ne veltui šiemet „Investuok Lietuvoje“, kartu su Airijos investicijų plėtros agentūra, buvo pakviestos pristatyti savo veiklos metodus kasmetiniame Pasaulio banko renginyje. Būtent šios agentūros buvo įvertintos kaip geriausi pavyzdžiai Europoje.
Jau pusę metų klausome nesibaigiančių spekuliacijų apie „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ sujungimą, teikiame daugybę besidubliuojančių ataskaitų apie mūsų rezultatus įvairiems komitetams. Tai neleidžia mums ramiai dirbti su investuotojais ir verčia nerimauti dėl to, kas atsitiks su mūsų esamais ir potencialiais investiciniais projektais, kai užsienį pasieks žinia apie Lietuvos politinį nestabilumą. Sprendimų priėmėjai tarptautinėse užsienio kompanijose tikrai nesuprastų, kodėl ardomos struktūros, kurios jų ir tarptautinių organizacijų vertinimu veikia labai gerai. Kiekvienas reorganizacijos procesas kainuoja daug laiko ir resursų, nes produktyvus darbas nevyksta ištisus mėnesius.
Labiausiai apmaudu, kad po tokių vyriausybės veiksmų valstybinėse institucijose tikrai nepadaugės iniciatyvių ir pasauliniame lygyje pripažintų lyderių. Tuo tarpu, daugeliui išvykusių profesionalų tai bus dar vienas ženklas, kad namo grįžti dar ne laikas.