aA
Antradienio vakarą pranešta, kad Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga pasiekė susitarimą dėl „Brexit“. Tačiau pasitraukimo planą dar turi patvirtinti britų premjerės Theresos May ministrų kabinetas.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Londono ekonomikos mokyklos profesorius Iainas Beggas interviu DELFI pabrėžė, kad tai tik vienas iš žingsnių jau kelis metus tebesitęsiančiame „Brexit“ procese. Po to susitarimą dar turės palaikyti ES lyderiai, o tada bus laukiama dar ir Europos bei JK parlamentų palaiminimo.

Lapkričio pabaigoje Valstybės kontrolės organizuojamoje konferencijoje „Signals“ pranešimą skaitysiantis I. Beggas sakė, kad pats yra „Brexit“ priešininkas.

Jis teigė, kad Lietuvos pozicija derybose yra palanki ta prasme, kad jos mokamos įmokos ir gaunamos išmokos iš ES biudžeto nėra reikšmingos. Todėl vargu, ar kiti europiečiai galvos, jog dėl to bus verta ilgai ginčytis.

„Žinoma, tam tikras bandymas karpyti ES sanglaudos politiką gali būti, o tai turėtų neigiamų pasekmių Lietuvai. Vis dėlto, manau, kad niekas nereikalaus Lietuvos mokėti daug daugiau, tik tiek, kiek priklauso pagal prognozuojamus ekonomikos augimo rodiklius“, – svarstė ekonomistas.

Pašnekovas dar sakė, kad iki šiol iki galo nėra aišku, kaip „Brexit“ paveiks lietuvių judėjimo laisvę JK. Vis dėlto, I. Beggo manymu, šalyje laikinai apsilankyti norintys lietuviai galės tai padaryti panašiai kaip ir Jungtinėse Valstijose – pasinaudoję elektroninės kelionių leidimo sistemos (ESTA) analogu. Tuo metu vykstantiems dirbti gali iškilti papildomų kliūčių.

– Kaip apibūdintumėte padėtį, kurioje šiuo metu yra Jungtinė Karalystė? Turint omenyje, kad iš Europos Sąjungos šalis turėtų išstoti iki 2019 metų kovo 29 dienos.

– Jei reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, sakyčiau – jovalas. Tai jovalas, nes vis dar neaišku, kas bus priimtina JK vyriausybei. Dalis jų gana nenoriai palaiko premjerės Theresos May poziciją. „Chequers“ planas (liepą pristatytas JK pasitraukimo scenarijus) jau yra miręs. Negana to, dalis politikų grasina, kad priešinsis ir šią savaitę numatytam naujam susitarimui tarp ES ir JK.

Kitas klausimas – ar naujas susitarimas bus priimtinas valdančiajai partijai. Turiu omenyje ne tik koaliciją, bet ir ją remiančią Demokratiškų Sąjungininkų partiją. Galiausiai prie netikrumo prisideda tai, ar susitarimas tiks visiems Bendruomenių rūmams. Tai svarbu, nes JK sistemoje parlamentas yra pavaldus jiems.

Žinoma, svarbu ir tai, ar tas galutinis susitarimas iš tikro atspindės tai, dėl ko britai balsavo referendume. Kitaip tariant, susitarimas tarp vyriausiojo ES derybininko Michelio Barniero ir Th. May nebus proceso pabaiga ir mes dar nežinome, kokia ji bus.

Kalbant apie galimybę, kad susitarimas išvis nebus pasiektas iki kovo 29 dienos, reikėtų išskirti paties pasitraukimo ir tolimesnių santykių temas. Iš pasitraukimo tikimasi politinio pareiškimo, kuris padėtų pamatą ateičiai. Tačiau jis nebus teisiškai privalomas, o tai irgi kelia nerimą.

– Ar ES požiūris ir derybinė pozicija JK atžvilgiu iki šiol buvo pagrįsti?

– Daugeliu aspektų, sakyčiau, kad taip. Tik manau, kad Šiaurės Airijos sienos klausimas sulaukė daugiau dėmesio, nei išties yra vertas. Pažiūrėkime į Šveicariją, kuri turi sieną su keturiomis ES valstybėmis, bet kažkokiu būdu sugeba būti muitų sąjungoje ir užtikrina, kad prekyba vyktų be trukdžių.

Tarkim, vykstant iš Leono Prancūzijoje į Ženevą Šveicarijoje pakeliui nėra jokių pasienio postų, taigi sienos nėra, bet yra kontrolė. Tai ne asmenų, bet prekių kontrolė – ir abi pusės pasitiki, kad ji bus užtikrinta. Tą patį galima pasiekti ir su Šiaurės Airija.

Žinoma, šį klausimą ypač jautriu padaro 1998 metų Belfasto susitarimas. Tačiau tai yra labiau politinė, o ne praktinė problema.

Iainas Beggas
Iainas Beggas
© Wikimedia Commons

– Kokį poveikį „Brexit“ turės ES biudžetui?

– Jis sumažės maždaug 10–12 mlrd. eurų. Ką tai reiškia – galima palyginti – JK į ES biudžetą sumoka daugiau nei visos 14 ES narių, kurios prisijungė nuo 2003 metų. Lietuva, kitos Baltijos šalys, kitos Rytų ir Vidurio Europos šalys, Kipras, Malta ir Kroatija sumoka mažiau nei JK. Tad bus skylė

Tiesa, šią skylę šiek tiek atidės tai, kad JK turės sumokėti taip vadinamą „skyrybų sąskaitą“, o ji gali siekti maždaug 40–50 mlrd. eurų. To užteks 2 ar 3 sekančios finansinės perspektyvos metams.

Negalima atmesti galimybės, kad JK norės likti kai kuriose ES programose, pavyzdžiui, susijusiose su tyrimais. Tada jos prisidedama dalis taip pat liktų ES biudžete.

Kalbant apie struktūrinius ES biudžeto fondus, JK jiems taip pat turėjo tam tikrą įtaką – pavyzdžiui, priešinosi naujiems mokesčiams. Nemanau, kad tai pasikeis, nes vokiečiams jie irgi nepatinka, bet šioje srityje atsiranda pokyčių galimybė. Tas pats principas galioja dar daugeliui kitų klausimų.

Pavyzdžiui, gali pasikeisti jėgų balansas ES žemės ūkio politikoje. Kompromisai tarp vokiečių bei prancūzų ir tokių agrarinių šalių kaip Rumunija ar Lenkija reikš, kad lėšos žemės ūkio politikai gali būti mažinamos netgi daugiau, nei šiuo metu yra pasiūliusi Europos Komisija.

– Koks kelias – įmokų didinimo ar išlaidų mažinimo – būtų protingesnis ES biudžetui ateityje?

– Reikės daryti abu. Tačiau manau, kad įmokų didinimas bus reikšmingesnis, nes Vokietija ir Prancūzija jau yra davusios signalų, kad jos yra pasirengusios padengti dalį skirtumo po JK pasitraukimo. Tai reiškia, kad kitos narės – Danija, Olandija, Švedija – bus užgožtos.

– O ką tai reiškia Lietuvai?

– Nenoriu įžeisti jūsų šalies, bet lėšos, kurios ateina iš Lietuvos arba išeina į ją, tikrai nėra reikšmingos, jos nedidelės. Bet jūs turite veto teisę prie derybų stalo ir jei pasakysite, kad jums finansinės sąlygos turi nesikeisti, tada kitos šalys gali sutikti, nes ar verta ginčytis dėl 50 mln. eurų.

Žinoma, tam tikras bandymas karpyti ES sanglaudos politiką gali būti, o tai turėtų neigiamų pasekmių Lietuvai. Vis dėlto, manau, kad niekas nereikalaus Lietuvos mokėti daug daugiau, tik tiek, kiek priklauso pagal prognozuojamus ekonomikos augimo rodiklius.

– Lietuviams taip pat labai svarbus kelionių į JK ir iš jos klausimas. Ar jau yra daugiau aiškumo dėl to, kaip tai keisis po „Brexit“?

– Kol kas ne, nes tai yra vienas dalykų, dėl kurių diskutuojama. Yra galimybė, kad turėsime kažką panašaus į Jungtinių Valstijų elektroninę kelionių leidimo sistemą (ESTA). Tai išspręstų turizmo ir kitokių kelionių klausimą. Kalbant apie atvykimą dirbti, čia turėtume pamatyti mažiau laisvės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kodų kortelės nebėra populiariausias būdas jungtis prie internetinės bankininkystės (1)

„Swedbank“ paskelbus, kad nuo 2019 metų rudens nustos galioti kodų kortelės, sparčiai auga...

ES pasiekė susitarimą dėl vienkartinių plastikinių daiktų uždraudimo

Anksti trečiadienį Briuselyje buvo patvirtintas ES planas dėl vienkartinių plastikinių daiktų,...

Estijoje sulaikyti aštuoni asmenys dėl įtarimų plovus pinigus per „Danske Bank“ filialą (1)

Estijoje sulaikyti aštuoni asmenys dėl įtarimų plovus pinigus per „ Danske Bank “ filialą,...

Naujausios Lietuvos banko prognozės: kas laukia 2019 metais (40)

Įvertinęs pasaulines ir šalies ekonomikos tendencijas Lietuvos bankas mažina šių metų ūkio...

Prekybininkai taupo energiją, dalis jų svarsto ir apie gamybą (1)

Nuo šių metų vidurio augančios elektros energijos kainos spartina parduotuvių valdytojų...

Top naujienos

Šnipinėjimo byla: Algirdas Paleckis sulaikytas ne vienas, tyrimas susijęs su politinėmis partijomis (511)

Trečiadienio rytą viešumą pasiekė žinia, jog tiriant šnipinėjimo bylą suimtas buvęs...

Įkalintas vilnietis prabilo apie protu sunkiai suvokiamą patirtį: buvau verčiamas miegoti su pareigūnėmis (293)

Ar gali būti, kad kalėjimų sistemos pareigūnai, siekdami sukompromituoti įkalinimo įstaigose...

DELFI tyrimas. Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ peikianti Lietuva pati atveria duris jo rėmėjams (69)

Svarbius energetikos projektus Lietuvoje vykdanti Suomijos „ Fortum “, netiesiogiai prisideda prie...

Skvernelis: svetimos žvalgybos aktyviai ieško būdų paveikti Lietuvos vidaus politiką (6)

Po trečiadienį Generalinėje prokuratūroje paskelbtos informacijos apie Lietuvoje vykdytą...

Gyvai / DELFI TV Gyvai su Klaipėdos mero posto siekiančiu, teisiamu Eligijumi Masiuliu (37)

Kodėl buvusiam politikui, Liberalų sąjūdžio pirmininkui, šiuo metu teisiamam dėl galbūt...

Naujausios Lietuvos banko prognozės: kas laukia 2019 metais (40)

Įvertinęs pasaulines ir šalies ekonomikos tendencijas Lietuvos bankas mažina šių metų ūkio...

Grėsmė Gedimino kalnui lieka, Karbauskis siūlo skubiai šaukti Vyriausybės posėdį (44)

Per trejus metus Gedimino kalnui Vilniuje tvarkyti išleista 6,5 mln. eurų, sutvarkytas vienas...

„Žalgirį“ gerai pažįstantis latvis jaučia – tai proga nutraukti „Daruššafaka“ nesėkmių ruožą specialiai DELFI iš Stambulo (5)

Žanis Peineris – bene geriausiai Lietuvos krepšinio gerbėjams pažįstamas Stambulo „...

Rado būdą, kaip privilioti geriausius srities darbuotojus (4)

Tradicinius įmonių biurus vis dažniau keičia bendradarbystės erdvės, kurių Lietuvoje daugiau...

Ūkininkai piktinasi, kad juos verčia arti žemę (18)

Seimo kaimo reikalų komitete svarstyta, ar galima atsisakyti kai kurių techninių ir formalių...