„Įgyvendindami šį itin svarbų registrų modernizavimo projektą sėkmingai sukūrėme ir į Registrų centro savitarnos sistemą integravome naujas elektronines paslaugas. Nuo šiol juridiniai asmenys įkeitimo sandorius tarpusavyje gali tvarkyti – sudaryti ir įregistruoti – elektroniniu būdu, tam nebūtina kreiptis į notarą.
Be to, grąžinus paskolą ar kreditą asmenys ar kredito įstaigos pačios galės išregistruoti hipoteką. Tikimės, kad elektroninių paslaugų plėtra padės gyventojams ir verslui efektyviau planuoti savo laiką, o skaitmenizacijos nauda užtikrins valstybės pažangą“, – kalba Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė.
Technologiniai pokyčiai įdiegti įgyvendinant Vyriausybės priimtus sprendimus nuo šių metų sausio 1 d. likviduoti Hipotekos registrą, taip pat reorganizuoti Sutarčių registrą, kurį pakeitė naujai pradėjęs veikti Sutarčių ir teisių suvaržymų registras.
Registrų centras pristato 6 esminius pokyčius, susijusius su įkeitimo (hipotekos) sandorių registravimu ir minėtų registrų reorganizavimu:
1. Įkeitimo sandorių sudarymas ir registravimas elektroniniu būdu. Nuo šiol informacinių technologijų priemonėmis galima sudaryti kilnojamojo turto įkeitimo sandorį, kai visos sandorio šalys yra juridiniai asmenys (pvz., juridinis asmuo kreipiasi į kredito įstaigą su prašymu suteikti paskolą apyvartinėms lėšoms ir įkeičia savo turimą kilnojamąjį turtą). Tokiam sandoriui, kaip iki tol, nėra reikalingas notaro patvirtinimas.
Ši galimybė sutaupo tiek įmonės, tiek ir kredito įstaigos darbuotojų laiką, pinigus ir leidžia visus reikalingus veiksmus atlikti neišeinant iš namų.
2. Hipotekų ir įkeitimo sandorių išregistravimas. Iki šiol pasibaigus paskolos ar kredito išsimokėjimui, reikėdavo kreiptis į kredito įstaigą, kad ši išduotų patvirtinantį dokumentą, jog paskola ar kreditas yra grąžintas. Vėliau su šiuo dokumentu reikėdavo vykti pas notarą, kuris patvirtindavo prašymą ir įvedęs duomenis į Hipotekos registrą išregistruodavo pasibaigusią hipoteką ar įkeitimą.
Nuo šiol nebelieka būtinybės kreiptis į notarą patvirtinimo – sandorio šalys, prisijungę prie Registrų centro savitarnos, gali pačios pateikti prašymą Registrų centrui iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro ar Nekilnojamojo turto registro išregistruoti pasibaigusį įkeitimą (hipoteką). Jei tokį prašymą teiks skolininkas, kreditorius elektroniniu būdu gaus pranešimą, kad tokį prašymą patvirtintų. Svarbi sąlyga – įkeitimu (hipoteka) užtikrinta prievolė turi būti tinkamai įvykdyta.
3. Viena darbo vieta. Iki tol hipotekų ir įkeitimų registravimas buvo vykdomas vienoje programoje, duomenų paieška – kitoje, o neregistruojamų daiktų lizingo ar pirkimo-pardavimo sutartys – dar atskiroje programoje. Nuo šiol visas procesas vyksta vienoje aplikacijoje, kuri leidžia notarams ar lizingo bendrovėms sudaryti sandorį ar pateikti duomenis į kelis skirtingus registrus ar gauti iš jų duomenis vos kelių mygtukų paspaudimu. Naujai sukurta aplikacija yra gerokai patogesnis įrankis, kuris padeda taupyti laiką.
4. Sandoriai registruojami pranešimo pagrindu. Skirtingai nei buvo iki tol, notarams, registruojant įkeitimą Sutarčių ir teisių suvaržymo registre, nebereikia teikti skenuotos įkeitimo sandorio kopijos, užtenka tiesiog įvesti reikalingus duomenis apie sudarytą įkeitimo sandorį ir šių duomenų pagrindu suformuotą pranešimą pateikti registrui.
5. Greitas registravimas be papildomų sutarčių. Duomenis apie sudarytas lizingo, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ar pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis, taip pat nuomos (panaudos) sutartis galima pateikti tiesiog prisijungus prie Registrų centro savitarnos. Iki tol tokių duomenų pateikimas vyko per atskirą aplikaciją, kuria naudotis galėjo tik sutartis sudarę registruoti vartotojai. Kodėl naudinga pateikti duomenis apie šias sutartis? Tik paviešinus šiuos duomenis, juos pateikiant viešam registrui, šios sutartys ginčo atveju gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis.
6. Neregistruojamų daiktų nuomos ir panaudos sutarčių registravimas. Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nuo šių metų atsirado galimybė registruoti kituose registruose neregistruojamų daiktų, pavyzdžiui kompiuterinės įrangos, pramonės įrenginių, dviračių, paspirtukų, keturračių ar baldų, nuomos ir panaudos sutartis. Šios sutartys yra rašytinės, tačiau iki šiol nebuvo galimybės jų registruoti valstybės registruose ir tokiu būdu jas išviešinti.
