Pasak jo, ne visa Lietuvoje „Ikea” įgyjama produkcija yra pagaminta turint tvaraus miško naudojimo sertifikatus. Anaiptol – Lietuva pagal šį rodiklį gerokai atsilieka nuo vidurkio.
Apie tai H. Elmas kalbėjo per diskusiją Švedijos verslo apdovanojimų 2015 metu. Įdomu tai, kad šie verslo apdovanojimai yra ypatingi, nes jų metu padaryta žalą aplinkai bus kompensuota: planuojama pasodinti daugiau nei 5 tūkst. medžių, apie tai anksčiau skelbė DELFI.
„Mes naudojame daug medienos savo produktams ir vienintelis būdas toliau tikėtis tvaraus augimo kaip verslui, kaip visuomenės daliai, yra būtinybė užtikrinti, kad medienos tiekimas iš miškų yra tvarus“, - kalbėjo jis.
Pasak H. Elmo, nors jau dabar galima atsekti, iš kokio miško medienos yra pagamintas konkretus gaminys, tačiau to nepakanka.
„Mes norime to, ką vadiname „gerai administruojamu mišku“ ir šiandien yra tik vienas standartas, kurį mes vertiname kaip ekvivalentą mūsų „gerai administruojamo miško“ suvokimui, - kalbėjo H. Elmas. - Mes norime, kad daugiau mūsų produktų būtų gaminami iš sertifikuotos medienos.“
Jis vardijo, kad to reikalaujama ne tik iš tiekėjų Lietuvoje, bet ir iš bet kurių kitų tiekėjų pasaulyje.
„Šiandien, deja, tik 39 proc. Lietuvoje naudojamos medienos yra sertifikuota, - sakė H. Elmas. - O mes norėtume, kad pasiektume 100 proc.“
Jo vertinimu, tai yra gerokai žemiau nei vidurkis, todėl bendrovė norėtų dirbti ir su mažesniais miškų savininkais, kurie ryžtųsi sertifikuoti savo mišką.
„Tai užtikrintų, kad mes turėsime daugiau miško nei sunaudojame“, - sakė H. Elmas.
Dalyvaudamas diskusijoje jis dėstė, kad Lietuva yra ir „Ikea“ prekybos rinka, o šalies tiekėjai jau pasiekė gerų rezultatų bendradarbiaudami su bendrove, todėl, tikimasi, kad ir sertifikuotos medienos dalis augs.
„Lietuva netrukus taps ketvirta pagal dydį šalis „Ikea“ biudžete šiemet aplenkdama Švediją, - pasakojo H. Elmas. - Pirmiausia, Lietuva yra labai geroje geografinėje vietoje pagal artumą prie pagrindinių rinkų, Skandinavijos, Vokietijos ir kitų. Antra, Lietuvoje randame sėkmingų verslininkų, kurie turi stiprios valios ir gali pasiekti daug su palyginti mažais poreikiais.“
Pasak jo, Lietuvos tiekėjai viršijo „Ikea“ lūkesčius.
Paklaustas, ar emigracija jau kelia iššūkių bendrovei, pavyzdžiui, ar sudėtinga rasti reikiamo personalo, H. Elmas dėstė, kad problemas galima prognozuoti ateičiai.
„Manau, kad sėkmės receptas artimiausiems penkeriems metams nebus toks pat, - sakė H. Elmas. - Bet kas gali įsigyti gamybos liniją, tačiau ne kiekvienas gali su ja dirbti. Tad, manau, reikės vis daugiau ir daugiau gebėjimų dirbti pramonėje, taip pat naujų gebėjimų, kurių anksčiau nereikėjo. Tai yra iššūkiu.“
Švedijoje jau dabar dalis dirbančiųjų dirba trumpiau: ne 8, o 6 valandas per dieną. Pasak H. Elmo, nors trumpesnę darbo dieną dabar turi dalis „Ikea“ darbuotojų, ši tema išliks aktuali.
„Manau, darbo valandų tema išliks svarbia“, - sakė H. Elmas.
Pasak jo, dabar bendrovės darbuotojai taip pat turi atlikti jiems pavestas užduotis, tad pagal tai vertinamas darbo efektyvumas, o ne pagal išdirbtas valandas.
DELFI skelbė, kad ketvirtadienį Vilniuje vyko vieni didžiausių verslo apdovanojimų, kuriuose viešėjo Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, politikos, verslo, mokslo ir visuomenės atstovai.
