Vienuolika valandų per dieną už prekystalių praleidžiančios moterys skundžiasi nepakeliamomis darbo sąlygomis.
„Tarpusavyje ironizuojame, kad savo valia esame uždarytos moterų griežtojo režimo pataisos namuose. Iš darbo vietų bijome net pajudėti. Mums nepriklauso nei pietūs, nei, atrodo, žmoniška būtinybė nueiti į tualetą“, – skundėsi prekybos centre įkurtos parduotuvės pardavėja.
Pasak jos, didžiausias siaubas – ne akylai tvarką parduotuvėse privalantys prižiūrėti apsaugos darbuotojai, o prekybos centro vadovė Jūratė Nekrasovienė.
„Užtenka pardavėjai žengti kelis žingsnius iš parduotuvės, kad filmuota medžiaga su rekomendacija atleisti būtų nusiųsta parduotuvės savininkams. Pardavėjos negali iš savo darbo vietų išeiti net į koridorių, nors parduotuvė neišleidžiama iš akių ir visi klientai aptarnaujami. Negalime pasitraukti netgi tada, kai nėra pirkėjų.
Negalime net į tualetą nueiti. Įsivaizduokite save 11 val. už prekystalio“, – pasakojo moteris.
Pietų pertrauka nepriklauso
Pardavėja tvirtina tokiomis nežmoniškomis sąlygomis dar nėra dirbusi. Jos nuomone, lengviau netgi prekybos tinklų parduotuvėse, kur kasininkės bent jau turi teisę į pietų pertraukėlę.
„Mano darbo sutartyje įrašyta, kad 11 valandų darbo diena be pietų pertraukos, bet su galimybe papietauti darbo vietoje. Kaip atrodys klientą aptarnaujanti pardavėja su kąsniu? Man ir pačiai nemalonu valgyti už prekystalio, kai koridoriumi einantys žmonės žiūri į mane kramsnojančią“, – stebėjosi moteris.
Anot jos, prekybos centro vadovės skundų dėl pardavėjų elgesio yra sulaukę daugumos „Babilonas I“ įsikūrusių parduotuvių vadovų.
„Gerai, jei savininkai supratingi žmonės, bet jei nenorės turėti nemalonumų su prekybos centru, paaukos pardavėją. Vienos parduotuvės savininkė, gavusi skundą dėl savo pardavėjos, po pokalbio su J.Nekrasoviene teigė pakeitusi savo nuomonę apie prekybos centro vadovę ir darbuotojos neatleido. Bet kažin ar kiekvienas vadovas stotų ginti savo pavaldinio“, – abejojo pardavėja.
Jos nuomone, prekybos centre situacija pasikeistų, jei susivienijusios pardavėjos ryžtųsi viešai prabilti apie esą nežmoniškas darbo sąlygas. Tačiau nedarbo kamuojamame Panevėžyje moterys bijo prarasti ir tokį pragyvenimo šaltinį.
„Sekundės“ pašnekovės tikinimu, prekybos centro pardavėjos vidutinis darbo užmokestis siekia apie 1000 litų „į rankas“, kai kurios dirba tik už minimalų atlygį, kitoms prie pagrindinio atlyginimo mokami priedai už parduotą produkciją.
„Gal situacija pasikeistų, jei mūsų skundai pasiektų prekybos centro savininkus užsieniečius. Dabar J.Nekrasovienė turbūt jaučiasi visagalė, vaikšto po koridorius kaip žandaras, su eiliniais darbuotojais net nesikalba, tik raportus parduotuvių savininkams siuntinėja“, – svarsto pardavėja.
Įpareigoja sutartis
Kad iš prekybos centro vadovės sulaukia pranešimų apie darbo metu koridoriuje su kolegėmis besišnekučiuojančias pardavėjas, pripažino ir kai kurių parduotuvių savininkai. Tačiau prekybos centro nuomininkai tvirtina priekaištų J.Nekrasovienei neturintys.
„Kadangi su prekybos centru pasirašę sutartį, reagavome į prekybos centro vadovės pranešimą, pasikalbėjome su pardavėjomis. Mes esame nuomininkai ir turime laikytis prekybos centro vidaus tvarkos taisyklių, be abejo, turime reaguoti į administracijos pastebėjimus“, – „Sekundei“ teigė kojinių ir apatinio trikotažo parduotuvės „Golden point“ didmeninės prekybos vadovė Jekaterina Kozlovskaja.
Vieno žmogaus problema
Karčius įspūdžius išsikraustydami iš „Babilonas I“ pripažįsta išsinešę balionų pardavėjai „Party line“.
„Iš pradžių maniau, kad keistas bendravimas, nepaisymas kitų yra panevėžietiškas bruožas, bet dabar suprantu, kad tai turbūt vieno žmogaus problema“, – J.Nekrasovienės vadovavimo stilių įvertino „Party line“ parduotuvę valdančios įmonės „Balionų karaliai“ vadovas Marius Staknys.
„Balionų karalių“ direktorius pripažįsta, kad prekybos centre pardavėjoms keliami nerealūs reikalavimai. Anot jo, parduotuvė negali būti uždaryta, todėl arba pardavėja turi likti nepietavusi, arba darbdaviui tenka samdyti dar vieną darbuotoją.
„Man keisčiausia buvo, kad „Babilone I“ parduotuvės dirba nuo 10 iki 21 val. ir negali turėti net pietų pertraukos. Jei parduotuvė uždaroma 15 min., iš karto prisistato apsauga, pasipila pranešimai. Kad pardavėja galėtų nueiti į tualetą, reikia, jog kažkas ją pakeistų. Darbdavys priverstas turėti bent du žmones ir mokėti jiems už tą patį laiką, kad galėtų vienas kitą išleisti bent papietauti, nes „Babilonas I“ parduotuvėse pertraukų negali būti“, – pasakojo M.Staknys.
Direktorius prasitaria netgi svarstęs rašyti laišką „Babilono I“ valdytojui – bendrovei „EMCM Baltic“, tačiau išsikraustęs numojo ranka.
Pasak M.Staknio, nuomos sutartį su prekybos centru „Party line“ ryžosi nutraukti dėl per didelės nuomos kainos. Nedidukė parduotuvė per mėnesį vien už nuomą paklodavusi apie 3000 litų, dar maždaug 1000 litų atsieidavo komunaliniai mokesčiai.
„Tokia nuomos kainą Panevėžyje man, švelniai tariant, atrodė keista. Kauno prekybos centre, kur parduotuvės apyvarta vos ne dukart didesnė, nuoma bent 300–400 litų mažesnė. Panevėžyje mėnesio apyvarta 9000 litų, o 4000 litų tekdavo atiduoti mokesčiams. Kai J.Nekrasovienei tai išsakydavau, man vienaip ar kitaip būdavo leidžiama suprasti, kad jei nepatinka, galime išeiti – yra kitas nuomininkas. Dėl kainos derėtis neįmanoma, nes vadovė nesileidžia į jokius kompromisus“, – pamena M.Staknys.
Išvadino kvailiu
Kai „Party line“ pareiškė išeisianti, jai buvo pagrasinta maždaug 20 tūkst. litų bauda. Kai parduotuvė persigalvojo ir, kad išvengtų baudos, nusprendė pasilikti, bauda buvo sumažinta. Galų gale „Party line“ prekybos centras išleido ir ne tik be baudos, bet dargi ir sugrąžinęs pasirašant nuomos sutartį pervestą avansą.
„Party line“ išėjus iš „Babilono I“, tarp balionų pardavėjos ir prekybos centro prasidėjo šaltasis karas. Pasak M.Staknio, „Party line“, nors ir gaudavo prekybos centre įkurtų parduotuvių prašymų dekoruoti patalpas, tačiau užsakymai būdavo paveržiami tiesiog iš panosės.
„Mūsų įmonė negavo kokių trijų keturių užsakymų tik todėl, kad neleido J.Nekrasovienė. Puošdavo kiti, kartą net važiavo į Panevėžį puošti mūsų konkurentai iš Kauno. Nenorėjau aiškintis, tikiu, kad visi mūsų poelgiai sulaukia atpildo“, – su „Babilonu I“ bylinėtis nesiryžo M.Staknys.
Juokingiausiai įmonės direktoriui atrodo J.Nekrasovienės atsiųstas elektroninis laiškas, kai ši sužinojo, jog balionų pardavėjai įsikūrė kaimynystėje – „Babilone II“, pasiūliusiame dešimtkart mažesnę nuomos kainą.
Tokį „Party line“ sprendimą J.Nekrasovienė laiške išvadino „ko gero, kvailiausiu“.
„Su centro vadove stengiausi susirašinėti laiškais, nes mačiau, kad kalbantis telefonu tiesiog susipyksime. Esu gavęs kelis tokius laiškus, iš kurių matosi, kad jie neatitinka J.Nekrasovienės amžiaus. Beveik 30-ies metų moteris rašo kaip ką tik mokyklą baigusi. O paskutinis – tarsi rašytas įsižeidusios mergaitės“, – stebisi M.Staknys.
Su užsienio investuotojais sunku
Iš „Babilono I“ pasitraukusios „Panevėžio aldijos“ parduotuvės direktorius Remigijus Miklovis pripažįsta taip pat turėjęs nemažai vargo, kol atsikratė prekybos centro pastogės. Tačiau dėl to kaltina ne J.Nekrasovienę, o „Babilono I“ valdytojus.
„Panevėžio aldijos“ susirašinėjimas su jais tęsėsi daugiau nei pusmetį. R.Miklovis svarsto, kad prekybos centro savininkai specialiai vilkina dokumentų tvarkymą – nori kuo ilgiau užlaikyti nuomininką.
„Viską reguliuoja ne J.Nekrasovienė, o prekybos centro valdytojai. Pati Jūratė – tik samdomas darbuotojas. „Babilono“ savininkai kuria įvaizdį, kad vieninteliai Panevėžyje turi tokius gerus prekybos plotus, todėl gali diktuoti savo taisykles. Susikalbėti su lietuvių valdomais prekybos centrais lengviau, o kur valdytojai – užsienio kompanijos, tikrai labai sunku“, – pažymi R.Miklovis.
Pardavėjos – po didinamuoju stiklu
Jūratė Nekrasovienė, „Babilono I“ vadovė
Viena iš prekybos centro administracijos funkcijų – laiku ir objektyviai informuoti apie vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Jei pardavėja palieka savo darbo vietą, tai yra neužrakintą parduotuvę, privalome informuoti parduotuvės vadovus, nes tai kenkia parduotuvės bei prekių saugumui, o kadangi nesant pardavėjos neaptarnaujamas klientas – ir rentabilumui.
Informacija apie pažeidimus visuomet siunčiama savininkams oficialiai raštu su prašymu atkreipti dėmesį. Tai, kokių veiksmų imasi parduotuvės savininkas, yra tik jo kompetencija.
Kadangi visos prekybos centro bendruomenės tikslas – laiku ir kokybiškai aptarnauti klientą, nemanome, jog valandai ar daugiau uždarytos parduotuvės teigiamai veikia mūsų svečius. Niekuomet nėra rašomi pranešimai apie keletui minučių užvertas parduotuves, nes tai niekaip nepažeidžia prekybos centro vidaus tvarkos taisyklių.
Dėl galimai arogantiško savo elgesio nesu sulaukusi priekaištų ar replikų nei iš parduotuvių savininkų, nei iš tiesioginių savo vadovų. Arogancija kartais painiojama su dalykiškumu.
Be to, policijos ar kitų kontroliuojančių institucijų atstovai nėra patys mylimiausi. Jokie veiksmai prekybos centre nėra atliekami per prievartą. Pasirašant sutartį nuomininkai supažindinami su vidaus tvarkos taisyklėmis. Jei jos nėra priimtinos, nuomininko valia nepasirašyti.
O nuomos kainą rinkoje diktuoja paklausa. Ji adekvati prekybos centro reitingui.
Darbdaviai anglai reiklūs
Arūnas Žemaitis, buvusios „Babilono I“ valdytojos „Ogmios“ grupės valdybos pirmininkas
Minusų turi kiekvienas, o prekybos centro administratorė tėra samdomas darbuotojas. Gal žmogus neatlaiko psichologinio krūvio ir pratrūksta. Nereikia lietuviams būti priešais. Nuomininkams patarčiau būti jai atlaidesniems.
Ne vienas panevėžietis yra dirbęs Anglijos ar Airijos viešbučiuose ir gerai žino, kokie reiklūs darbdaviai yra užsieniečiai. To paties iš lietuvių reikalauja ir Lietuvoje verslą turintys užsienio investuotojai, šiuo atveju – anglai.
