aA
Dokumentų klastojimu kaltinama bankrutavusi atliekų tvarkymo bendrovė „Metrail“ paskui save į prarają gali nusitempti dar beveik du tūkstančius gamintojų ir importuotojų. Jau metus vykstančiose derybose tarp save situacijos įkaitais vadinančių įmonių ir Aplinkos ministerijos prošvaisčių kol kas nesimato.
© DELFI / Andrius Ufartas

Praėjusių metų viduryje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė taip vadinamąją „Metrail“ bylą.

Įtariama, kad 2013 metais buvo išrašytos fiktyvios pažymos dėl neva surinktų ir sutvarkytų daugiau kaip 5 845 tonų metalinių ir kitų pakuočių atliekų. Skaičiuojama, kad galimai suklastotomis pažymomis pasinaudojusios įmonės, išvengusios mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, valstybės biudžetui padarė daugiau kaip 6 mln. eurų žalą.

Šioje byloje kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo pareikšti vieninteliam „Metrail“ akcininkui Arvydui Vilkeliui, buvusiai direktorei Jolitai Kacalapienei ir komercijos direktoriui. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad jiems gresia maksimali laisvės atėmimo iki 6 metų bausmė.

106 tūkst. eurų
106 tūkst. eurų
© DELFI / Andrius Ufartas

FNTT atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013 metais „Metrail“ atliekų tvarkymo aikštelėse, esančiose Vilniuje, Druskininkuose ir Alytuje, realiai surinkdavo daug mažesnius kiekius atliekų, nei deklaruodavo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Išaiškinta, kad superkant atliekas ne visada buvo išduodami kasos čekiai ar išrašomi pirkimo–pardavimo aktai, netiksliai nurodyti atliekų kiekiai.

„Buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad atliekų tvarkymo bendrovė klastojo tarptautinių krovinių važtaraščius (CMR) ir PVM sąskaitas faktūras, nurodydama, kad neva gauti didelių metalinių ir plastikinių pakuočių kiekiai išvežami perdirbti į Latviją. Įtraukus šiuos suklastotus dokumentus į atliekų tvarkymo bendrovės apskaitą, jų pagrindu gamintojams, importuotojams ir jiems atstovaujančioms organizacijoms galimai buvo išduodamos fiktyvios pažymos, įrodančios neegzistuojantį pakuočių atliekų sutvarkymą“, – teigiama FNTT pranešime.

Šio tyrimo metu FNTT teisinės pagalbos kreipėsi į Latvijos teisėsaugos institucijas. Nustatyta, kad Vilniuje veikusi bendrovė per vienus metus realiai neišvežė į Latviją beveik 5 845 tonų metalinių ir plastikinių pakuočių atliekų.

Užsitęsusios derybos

Dar prieš bylai pasiekiant teismą prasidėjo „Metrail“ pažymomis pasinaudojusių gamintojų bei importuotojų ir Aplinkos ministerijos derybos.

Pavyzdžiui, 2018 metų vasarį verslo atstovai pasiūlė susimokėti 1 mln. eurų. Tuo metu ministerija pareikalavo 15 kartų daugiau. Kiek vėliau net buvo paskelbta apie pasiektą kompromisą – esą ministerija atsitraukė.

Praėjusių metų balandį verslininkus atstovaujančios viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ ir „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) Aplinkos ministerijai buvo išsiuntusios bendrą taikos sutarties projektą. Tačiau ir jam nebuvo lemta išspręsti konflikto.

Kęstutis Navickas
Kęstutis Navickas
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip anksčiau teigė dabar jau buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, vadinamoji „Metrail“ byla yra ne kas kita kaip ydingo teisinio reglamentavimo, ilgametės neefektyvios valstybinės atliekų tvarkymo kontrolės ir neatsakingo gamintojų bei importuotojų teisės aktais įtvirtintų funkcijų vykdymo padarinys.

„Atkreipiamas dėmesys, kad galiojantis įstatymas nenumato galimybės sumažinti mokestį ar ieškoti išeičių, Aplinkos ministerija ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama užtikrinti efektyvesnę gamintojo atsakomybės principo taikymo priežiūrą bei kontrolę ir išvengti, kad panašūs atvejai kaip „Metrail“ nepasikartotų, tobulina reglamentavimą“, – komentare DELFI sakė jis.

2018 metų gruodį „Metrail“ istorija sulaukė ir Seimo narių dėmesio.

„Žiūrėsime, kokioje stadijoje viskas yra. Ar įmanoma taikos sutartis. Stengsimės, kad byla pajudėtų iš mirties taško ir būtų priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.

Mes nesame linkę bausti įmonių, nes matome ir vienoje, ir kitoje pusėje tam tikrų galimybių, tai ir kalbėsime apie taikos sutarties matmenis“, – naujienų agentūrai BNS teigė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Kęstutis Mažeika
Kęstutis Mažeika
© DELFI / Karolina Pansevič

Mirties taškas

Kiek kitokią derybų poziciją iš pradžių užėmė laikinai aplinkos ministro pareigas pradėjęs eiti energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Jis šių metų sausį pareiškė, kad verta pagalvoti, ar derybų procesui trunkant ilgiau nei metus yra prasmės derėtis toliau.

Netrukus sutarta, kad PTO ir „Žaliasis taškas“ turės pateikti priemonių planą dėl reikiamo pakuočių kiekio surinkimo, o ministerija joms pasiūlė naują taikos sutartį. Tačiau istorija vis tiek dar nesibaigia.

Vasario 15 dieną PTO ir „Žaliasis taškas“ žiniasklaidai išplatino pranešimą, kad ministerijos pasiūlymai dėl „Metrail“ susitarimo nesutampa su skelbiama informacija.

„Išnagrinėjus dokumentus tenka pripažinti, kad detalizuotos taikos sutarties nuostatos nevisiškai atitinka pranešime spaudai pateiktą informaciją. Dalis jų visiškai naujos, neaptartos derybų metu, dalis galimai neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme keliamų reikalavimų, todėl negalėtų būti tvirtinamos teisme“, – teigė PTO direktoriaus pareigas laikinai einantis Ričardas Milašauskas.

„Žaliojo taško“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius aiškino, kad gamintojai ir importuotojai bei juos vienijančios organizacijos „Metrail“ byloje yra ne kaltininkai, bet situacijos įkaitai.

„Tokio požiūrio tikimės ir iš ministerijos, kuri taip pat turi ir turėjo atsakomybę užtikrinti, kad jos licencijuoti atliekų tvarkytojai tinkamai atliktų savo pareigas“, – sakė jis.

Kęstutis Pocius
Kęstutis Pocius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip DELFI patikslino „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė, derybinių susitikimų metu buvo diskutuojama dėl garantinio fondo, kurio dydis apskaičiuojamas vertinant sutartą įkainį (186 eurų už toną) ir nesutvarkytų pakuočių atliekų kiekį, o ne taikant mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis apskaičiavimo formulę, kaip numatyta Aplinkos apsaugos departamento pateiktuose taikos sutarčių projektuose.

„Daugiau nei 8,6 mln. eurų garantinio fondo, koks yra siūlomas departamento pateiktuose taikos sutarčių projektuose, suformavimas ir „įšaldymas“ 5 metų laikotarpiui, yra praktiškai neįmanomas, neproporcingas ir neįgyvendinamas susidariusioje situacijoje“, – aiškino ji.

S. Rasalė dar sakė, kad dėl veikiančios užstato už vienkartines pakuotes sistemos praktiškai nėra galimybių sutvarkyti papildomus kiekius polietileno tereftalato (PET) pakuočių atliekų, o siūlomi įsipareigojimai, susiję su šių pakuočių atliekų sutvarkymu (t.y. per 2 metų laikotarpį, numatant garantą, kurio vertė lygi mokesčio už PET pakuotės atliekas dydžiui) nebuvo aptariami derybų metu.

„2001,03 euro bauda už nesutvarkytą metalinės pakuotės atliekų toną yra neproporcingai didelė ir neadekvati atsižvelgiant į tai, kad esamas metalinių pakuočių atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas iš esmės apsunkina ar daro neįmanomu viso šios rūšies pakuotės atliekų kiekio sutvarkymą.

Susitikimų metu buvo kalbėta, kad tik užtikrinus teisinio reguliavimo pakeitimus organizacijos galėtų prisiimti rizikas, susijusias su 753 eurų už toną (ne 2001,03 euro/t) baudos taikymu“, – pasakojo ji.

Savo ruožtu Ž. Vaičiūnas vasario 20 dieną komentavo, kad neatitikimų „Metrail“ taikos sutartyje nėra.

„Jeigu lygintume pranešimą spaudai ir sutarčių projektus, sutarčių projektuose yra tie patys dalykai, tik jie yra detaliau akcentuoti, ir tikrai nesuderinamumo tarp tų dalykų nėra, – naujienų agentūrai ELTA sakė Ž. Vaičiūnas. – Be abejo, paėmus tam tikrą detalę iš konteksto galima lyginti ir sakyti, kad tos sąlygos, kurios, perskaičiavus galbūt vieną ar kitą formulę, turi skirtingą sumą. Bet čia gal yra ir skirtingų lūkesčių klausimas. Natūralu, vyksta derybos, organizacijos turi savo lūkesčius, mes turime savo. Ieškome sprendimų.“

Žygimantas Vaičiūnas
Žygimantas Vaičiūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

DELFI daugiau nei dvi savaites laukė Aplinkos ministerijos komentarų šia tema, tačiau galiausiai ir labai lakoniškai į klausimus atsakė Energetikos ministerijos atstovai.

„Šiuo metu vyksta derybos su gamintojų ir importuotojų organizacijomis dėl taikaus susitarimo siekiant išspręsti susidariusią situaciją „Metrail“ byloje.

Aplinkos ministerija yra pakvietusi suinteresuotas institucijas ir socialinius partnerius dalyvauti sudarant darbo grupę, kurios svarbiausias uždavinys bus teikti pasiūlymus, kaip galima būtų tobulinti teisės aktus, kad tokios situacijos nepasikartotų“, – rašoma atsiųstame laiške.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.1818
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Parduotuvių darbo laikas per Velykas: kai kurios visai nedirbs (76)

Šiemet ne visi prekybos centrai per šventes lauks pirkėjų. Vis dėlto, nors pirmąją šv. Velykų...

Teismas turės iš naujo nagrinėti „Telia“ ir AVAKA ginčą (1)

Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti integruotų komunikacijų bendrovės „...

Per Velykas tikriausiai keliausite pas artimuosius: degalinių kainų tyrimas populiariausiose degalinėse (8)

Velykos - didžiausia ir gražiausia pavasario šventė. Velykos, kaip ir Kalėdos, yra šeimos...

Daliai parduotuvių dirbant per Velykas, Seime vėl inicijuojamas draudimas (26)

Kai kuriems prekybos tinklams ketinant dirbti pirmąją Velykų dieną, kai kurie Seimo nariai žada...

Emigrantai išsakė, kas Lietuvoje blogai ir kodėl paliko tėvynę (947)

Žmonės iš Lietuvos emigruoja ne tik dėl ekonominių priežasčių. Jie, kaip parodė Vytauto...

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (40)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (27)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (7)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (544)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (548)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

Sėkmingiausias rungtynes San Antonijuje sužaidęs Motiejūnas ir „Spurs“ neatsilaikė prieš „Nuggets“ (3)

Vienoje labiausiai intriguojančių šių metų NBA atkrintamųjų varžybų pirmojo etapo serijų...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (78)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (249)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (14)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (45)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...