Šiuo metu tarnybos teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje intensyviai ieško šių pasyvių pretendentų, kuriems neatsiliepus, rudenį ketina priimti sprendimus nuosavybės teises į žemę atkurti atlyginant pinigais.
Galimybė pabaigti nuosavybės teisių atkūrimą pasyviems piliečiams, dėl kurių pačių neveikimo nuosavybės teisių atkūrimo procedūra iki šiol negalėjo būti vykdoma, atsirado nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimams. Tokių pasyvių pretendentų sausio 1 d. buvo 3 110, tačiau NŽT ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama susisiekti su buvusiais žemės savininkais ar paveldėtojais.
Balandžio 1 d. duomenimis, piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas kaimo vietovėse iš esmės yra baigtas – nuosavybės teisės atkurtos į 99,94 proc. piliečių prašymuose nurodyto turėtos žemės ploto. Šiuo metu NŽT teigia aktyviai dirbanti dėl nuosavybės teisių atkūrimo 1,97 tūkst. aktyvių piliečių į 2,3 tūkst. ha žemės, miško ar vandens telkinių ploto.
NŽT teigimu, nuo žemės reformos pradžios 1991 m. iki 2019 m. balandžio 1 d. pateikta 787,9 tūkst. piliečių prašymų šalies kaimo vietovėse atkurti nuosavybės teises į 4,02 mln. ha turėtos žemės. Iki 2019 m. balandžio 1 d. 783 tūkst. piliečių priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į 4,018 mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių.
