„Jungtinės Karalystės, į kurią emigruoja kone pusė visų Lietuvos emigrantų, ekonomikos augimas įgauna pagreitį: prognozuojama, kad 2013-2015 m. šioje šalyje bus sukurta 1,2 mln. naujų darbo vietų – beveik tiek pat, kiek yra visoje Lietuvoje. Šalies patrauklumą emigrantams taip pat didina stiprėjantis svaro kursas bei sparčiai atsigaunantis statybų sektorius. Airijos, kuri yra antra pagal populiarumą emigrantų kryptis, ekonomika taip pat sėkmingai kapstosi iš recesijos, tad visai realu, kad emigracijos srautai į šias valstybes augs, ypač turint omenyje, kad šiose valstybėse jau gyvena 220 tūkst. lietuvių“, - vardija „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jis iliustruoja, kad 2014 metų liepą į Lietuvą imigravo rekordinis skaičius gyventojų - 3657, tačiau neslopstant emigracijos bangai iš Lietuvos išvyko 3862 gyventojai – vos 205 gyventojais daugiau.
„Jei į Londoną būtų išskridę vienu lėktuvu mažiau, tarptautinės migracijos balansas pirmą kartą per 20 metų būtų persvertas Lietuvos naudai“, - šmaikštauja pašnekovas.
Pasak jo, nuosaikiai augantis Lietuvos BVP nepajėgia sustabdyti emigracijos srauto.
Pastebėjo daugiau pasiūlymų išvykstantiems
Užsienyje įsidarbinti padedančios įmonės „Emigra Inc.“ direktoriaus pavaduotoja Agnė Kotovaitė sako, jog pokyčių Jungtinės Karalystės darbo rinkoje yra.
„Darbo vietų yra daugiau, nors ir pernai jų buvo ganėtinai daug: žmonės, kurie ieško, tikrai turi iš ko pasirinkti. Jaučiama, kad darbdaviai nekvalifikuoto personalo aktyviau ieško ir dėl baimių, jog Jungtinė Karalystė gali atsisakyti narystės Europos Sąjungoje - tuomet jiems bus sunkiau rasti pigios darbo jėgos nekvalifikuotiems darbams. Nėra aišku, ar tai nutiks, bet darbdaviai samdo aktyviau“, - sako ji.
Paklausta apie kvalifikuotus darbuotojus, specialistė dėsto, kad paprastai jie darbo ieško savarankiškai: užsienio šalyje stinga medicinos specialistų, virėjų, lengvosios pramonės technikų.
„Yra žmonių, kurie dirbo Jungtinėje Karalystėje, grįžo pagyventi į Lietuvą ir važiuoja atgal. Bet mes nesiteiraujame, dėl kokių priežasčių jie išvyksta. Žinome, kad jaunimas noriai vyksta į užsienį padirbėti vasarai, kad galėtų užsidirbti“, - komentuoja A. Kotovaitė.
Visgi, specialistė kol kas nepastebėjo, kad statybininkai iš Lietuvos Jungtinėje Karalystėje aktyviai ieško darbo arba šis Jungtinės Karalystės sektorius aktyviau kreipiasi su pasiūlymais.
Paaiškino, iš kur naujos darbo vietos
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Jungtinėje Karalystėje daugėja naujų darbo vietų – užsienio investicijos.
„Jungtinė Karalystė labai skatino ekonomiką ir pritraukė investicijų. Mūsų kelias yra sunkesnis, bet galime pritraukti užsienio investuotojų su turimais pranašumais: nedideliu darbo užmokesčiu ir palyginti dideliu efektyvumu. Blogiausia, kad mažai investuotojų žino, kur yra Lietuva, o iniciatyvų iš Lietuvos – maža“, - kalbėjo Ž. Mauricas.
Pasak jo, geriausias būdas sudominti investuotojus - juos atsivežti į Lietuvą ir parodyti, kur galima investuoti. Lygiagrečiai turėtų būti vykdomos reformos, leidžiančios užsienio įmonėms Lietuvoje įsikurti paprasčiau. Šiuo metu kovoje dėl užsienio investuotojų Lietuva atsilieka.
„Žvilgsniai vis labiau krypsta į JAV ir Jungtinę Karalystę, kurios pasirinko kiek kitokią kovos su krize taktiką: mažiau dėmesio skyrė diržų veržimuisi, o daugiau – kiekybiniam skatinimui, t.y. „pinigų spausdinimui“. Panašu, kad ši strategija pasiteisino, nes tiek JAV, tiek ir Jungtinės Karalystės ekonomika sparčiai auga ir jau pasiekė bei viršijo prieškrizinį lygį“, - apibendrina jis.
Ekonomistas apgailestauja, kad ir dėl chaotiško Lietuvos BVP perskirstymo, šalis nėra pajėgi sustabdyti emigracijos: tai lemia palyginti aukštas šalies korupcijos, šešėlinės ekonomikos, verslo aplinkos ir veikimo laisvės suvaržymas.
Jungtinė Karalystė yra pagrindinė Lietuvos gyventojų emigracijos kryptis. 2010 – 2013 m. ten išvyko 48 proc. visų emigrantų. Dar 12 proc. išvyko į Airiją, 7 proc. - į Norvegiją, 6 proc. - į Vokietiją.
