DELFI kalbinti vadovai ir personalo atrankos specialistai teigia, kad potencialiais kandidatais į darbo vietą pradedama domėtis šiems praėjus pirminę atranką ir įsitikinus dalykinėmis savybėmis. Tuomet skambučių iš potencialaus darbdavio sulaukia kandidato buvę kolegos ar bendri pažįstami, o šios rekomendacijos gali nulemti rezultatą ieškant darbo.
„Ar patikimas, kaip žiūri į darbą, ar konfliktiškas, gali dirbti komandoje, gabus įsiklaustyti, ar paiso autoriteto“, - kuo pirmiausia susirūpina, pasakoja kūrybinio kolektyvo vadovė Simona.
„Kai skambini klausti tokios rekomendacijos, žmonės tokio skambučio nesitiki. Ir spontaniškos reakcijos būna labai natūralios. Kartais net iš nutylėjimų ir pauzių suprantu, kad gal ne viskas su tuo darbuotoju buvo gerai. Gali sužinoti, kad buvo kūrybiškas, bet gali pradingti kuriam laikui, vėl atsirasti“, - kalba Simona. Anot jos, vienas svarbiausių kriterijų - adekvatus savęs vertinimas: ar potencialus darbuotojas paiso autoriteto, laikosi subordinacijos, patikimai atlieka patikėtus darbus.
Personalo atrankos bendrovės „Search Group“ specialistė Ingrida Vitkienė atkreipia dėmesį, kad apie tokias žmogaus būdo savybes nemažai galima išsiaiškinti ir pokalbio metu, kada kandidato prašoma atsakyti į nepatogius klausimus, papasakoti apie buvusius kolegas. Pokalbio metu galima pajusti ir kiek žmogus linkęs atskleisti nebūtinų detalių apie buvusius bendradarbius, darbovietės gyvenimą, kiek geba tvardytis.
„Daug pasako pati bendravimo kultūra – kiek gerbia kito nuomonę, kiek sau leidžia pertraukinėti pašnekovą ir praleisti dalį klausimų pro ausis. Tokius dalykus bandau aiškintis tiesioginiu pokalbio metu. Bandai provokuoti, klausinėti apie buvusius vadovus, stebėti, kaip žmogus įsileidžia į kontaktą, kiek atskleidžia detalių apie buvusius kolegas“, - kalba I. Vitkienė. Jos teigimu, viena didžiausių kliūčių – polinkis į konfliktiškumą.
„Jeigu pokalbio metu tai atsiskleidžia, tai jau yra labai blogai. Nes bent pokalbio metu reiktų mokėti tai nuslėpti“, - kalba personalo atrankos specialistė.
Turi derėti prie komandos
Viešųjų ryšių bendrovės „VRP | Hill & Knowlton“ vykdantysis direktorius Mindaugas Ardišauskas teigia, kad vadovai ieško panašių į save komandos darbuotojų.
„Dažniausiai prašau tiesiog apibūdinti žmogų, kaip jis tiktų prie komandos ir organizacijos kultūros. Jeigu žmogus daro karjerą lipdamas kitiems per galvas, nori būti žvaigžde, tai gali būti nepriimtina, jeigu organizacijos kultūra bus kitokia. Vadovas vis tiek renkasi į save panašius žmones, kurie jį papildo“, - kalba M. Ardišauskas.
Kad potencialus darbuotojas turi derėti prie komandos, pritaria ir I. Vitkienė. „Gali turėti idealų kandidatą profesine patirtimi, bet į liberalų kolektyvą netiks vadovas diktatorius“, - sako ji.
„Darbdavys nori, kad darbas vyktų be didelių sukrėtimų, kada nereikia stovėti už nugaros“, - kalba Simona. Ji sako kandidatų anketas peržiūrinti ir socialiniuose tinklapiuose.
„Ateina kandidatė, pasižiūri, o socialiniame tinkle susikūrusi gašlios merginos įvaizdį. Toli siekiančių išvadų nedarau, bet turiu minty, kad toks žmogus gali pateikti netikėtumų. Bet nebus taip, kad nepriimčiau dėl tokių dalykų į darbą“, - kalba vadovė. Ji atkreipia dėmesį, kad svarbu ir adekvati apranga, ypač siekiant aukštesnių pareigų, nes tai susiję ir su tinkamu savęs ir savo pareigų suvokimu. Anot I. Vitkienės, saikingumas ir tvarkingumas turėtų būti esminiai raktažodžiai apibūdinantys kandidato išvaizdą.
„Būna susiklosto žmonėms, kad jie būna netikėtai atleisti iš darbo, niekaip nesiseka susirasti naujo, žmogus sugniužęs, niekuo nebetiki ir darbo pokalbiuose dalyvauja prispaustas nevilties. Tad galima numanyti, kad kartais tokia būsena (ir jos sąlygota išvaizda) – vienadienis reiškinys“, - kalba specialistė. Anot jos, moterys kartais ateina per daug iššaukiančia apranga, kuri labiau tiktų pajūriui, o ne biurui.
