Tad kol sistemos administratoriai džiaugiasi per tris mėnesius surinktais daugiau kaip 36 milijonais tuščių plastiko butelių ir perdirbtų per 1000 tonų panaudotų pakuočių, mažiausios kaimo parduotuvės dūsta nuo surinktos ir neišvežamos nehigieniškos taros, o Seime jau svarstyti pateikiamos tik ką pradėjusio veikti įstatymo pataisos.
Kai kur taros net nesuperka
„Kaimo laikraštyje“ jau rašėme (Nr. 17, balandžio 30 d.), kaip kaimo parduotuvėse sekasi įgyvendinti naująją užstato už pakuotes sistemą.
Paaiškėjo, kad yra aibė problemų, dėl kurių mažos parduotuvėlės iki šiol nesuperka panaudotos taros. Viena svarbiausių priežasčių – vietos stoka, jos neturi, kur kaupti tuščių butelių ir skardinių.
Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža pateikė svarstyti pasiūlymą dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo. Pasiūlyme teigiama, jog užstato administratorius privalo užtikrinti, kad kiekvienoje seniūnijos teritorijoje būtų bent po vieną taros supirkimo punktą.
„Labiausiai papiktino tai, kad net ir superkant butelius išryškėjo atskirtis tarp miestų ir kaimų – sodžiui sąlygos sudarytos prastesnės nei miestui. Kodėl tokia nelygybė? Miesto mažoms parduotuvėms nėra prievolės tarą supirkti, o kaimų parduotuvėlėms be jokių išlygų privalu tai daryti. Niekas nepasidomėjo, ar galės jos tarą supirkti, kur ją dės.
Juk patalpos mažos, dirba dažniausiai tik viena pardavėja, tad kitoje patalpoje tarą supirkti irgi sudėtinga – reikėtų palikti prekybos vietą, parduotuvę kaskart uždarinėti.
Susidaro dideli kiekiai plastiko butelių ir skardinių, jiems reikia daug vietos sandėliuoti. Sanitarinės sąlygos taip pat neišspręstos.
Pasiūliau pataisą, jog šios sistemos administratoriai seniūnijose ar tiesiog gausiau apgyvendintose teritorijose pastatytų bent po vieną taromatą, kad kaimo žmonėms nereikėtų sukauptų tuščių butelių vežti į miestą.
Beje, pastebėtas ir toks reiškinys – į kaimo parduotuves iš miestų antrinių žaliavų surinkėjai atgabena nemažus kiekius butelių, kurių nepriima miesto taromatai.
Kol kas dar ne visų kaimo parduotuvių darbuotojai turi pakankamai kompetencijos, kokius butelius galima priimti, tad klaidos gali jiems nemažai kainuoti.
Seime šiuo metu yra svarstomas siūlymas, kuriame teigiama, kad daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjai, prekiaujantys smulkiose kaimo parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m. neprivalo priimti pakuočių atliekų, už kurias nustatytas užstatas ir jo grąžinti.
Tokio projekto nuostatos neužtikrina vartotojų teisės susigrąžinti pardavimo metu sumokėtą pakuotės užstatą. Aš siekiu, kad kaimo teritorijose turi būti įrengtos pakuočių atliekų priėmimo ir užstato grąžinimo vietos, taromatai“, – sako KRK pirmininko pavaduotojas B. Pauža.
Marijampolės savivaldybės Aplinkos valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius, vertindamas naująją tvarką, teigia, kad priversti kaimo parduotuves supirkinėti tarą nėra paprasta, tačiau tikisi, jog ši sistema įsibėgės ir problemos išsispręs.
Aplinkosaugos specialistas pasidžiaugė, kad, atsiradus galimybei gauti užstatą už priduotą tuščią tarą, labai suaktyvėjo vadinamieji miestų ir kaimų „pakrūmių sanitarai“ ir iš visur viską surenka.
„Žinoma, vis dar nemažai yra senojo tipo taros, kurią mes reguliariai iš aplinkos renkame, bet jos kiekiai mažėja. Tikiuosi, kad įvestas papildomas taros užstato mokestis išspręs dalį aplinkos teršimo problemų. Svarbu, kad verslininkai pasirūpintų ne tik papildomu mokesčiu, bet ir tuo, kad žmonėms nekiltų nepatogumų norint atgauti sumokėtą užstatą, mat dabar kaimo gyventojai ne visada turi galimybę ten, kur įsigijo gėrimus, grąžinti tarą“, – teigė M. Lelešius.
Sistema brangs?
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas įsitikinęs, kad naujoji sistema startavo geriau nei planuota.
Vasario mėnesį surinkta apie 1 mln. plastikinių butelių, kovo mėnesį – apie 11 mln., o balandį – net 24 mln. Surinktų antrinių žaliavų kiekis iš viso siekė apie 1000 t, kuris buvo pristatytas į skaičiavimo centrą, paruoštas ir atiduotas perdirbėjams.
„Tai įspūdingi skaičiai ir, manau, kad sistema startavo labai sėkmingai. Kalbant apie parduotuves, kur superkama tara rankiniu būdu, taip pat viršijo mūsų lūkesčius. Galvojome, kad Lietuvoje bus apie 1000 surinkimo rankomis vietų ir apie 1000 vietų, kur surenkama taromatais.
Šiandien jau turime įregistravę 1500 mažųjų parduotuvių kaimuose ar miesteliuose, kurios dalyvauja sistemoje gerokai aktyviau nei tikėjomės. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 800 taromatų. Ir nors mūsų šalyje yra 1500 surinkimo rankomis vietų, bet 90 proc. visų butelių surenkama taromatuose.
Esame pasirengę priimti ir didesnius kiekius taros, sistemos pajėgumai yra didesni, nei šiuo metu ji aptarnauja“, – tikino G. Varnas.
Beje, rinkoje ketino dalyvauti dvi užstato sistemą administruojančios įmonės, tačiau kol kas joje yra tik vienas veiklą vykdantis administratorius – tai VšĮ „Užstato sistemos administratorius“.
Kalbant su jos vadovu G. Varnu apie svarbiausias problemas dėl taros supirkimo kaimo vietovėse jis akcentavo: „Kompromisų būta visokių dar prieš startuojant sistemai. Buvo kalbama su parduotuvių tinklo AIBĖ ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos vadovais, kurie turi tūkstančius mažų parduotuvėlių provincijoje. Mūsų tikslas buvo siekti, kad sistema būtų kuo pigesnė gamintojams ir vartotojams.
Jei gabentume tarą nedideliais kiekiais, transportavimo kaštai labai padidėtų, taigi ir produkto kainą tektų didinti.
Mūsų uždavinys – siekti, kad sistema būtų kiek įmanoma efektyvesnė, subalansuojant interesus. Jei galėtume iš vietos vienu kartu išsivežti 1000 maišų su tara, būtų kur kas pigiau, nei po 8 maišus, kaip yra dabar. Aišku, suprantame, kad kai kuriose parduotuvėse ir 8 maišai užima daug vietos, bet toks kiekis buvo sutartas abiejų šalių derybų keliu ir yra įtrauktas į sutartį.
Nesakau, kad būsime užsispyrę ir neieškosime sprendimų. Jei matysime, kad nėra galimybių tarą kaupti, gal tuomet brangs logistikos kaštai, gal vartotojams taps kiek brangiau, bet reikalauti, kad dėl to parduotuvės statytų priestatus ar darytų tai, kas neįmanoma, neketiname.
Tarą iš parduotuvių išsivežame pagal sudarytą grafiką. Dažniausiai kol kas pakanka karto per savaitę, tačiau kai vasarą gėrimų vartojimas padidės, tikėtina, kad teks šiuos grafikus koreguoti ir važiuoti pasiimti taros dažniau.“
Pasak G. Varno, kol kas logistikos srityje visko pasitaiko, bet į pagalbą pasitelkiami prekių tiekėjai, kurie padeda tarą atsigabenti į Vilnių.
Parduotuvės, superkančios panaudotą tarą, už kiekvieną priimtą butelį gauna kompensaciją, susigrąžina užstato mokestį – už butelį 10 centų ir už surinkimo paslaugą gauna kompensaciją.
„Užskaita vyksta kartą per mėnesį: mėnesį parduotuvė superka ir mums pateikia tarą, mes patikriname, suskaičiuojame ir kito mėnesio pradžioje už tai atsiskaitome. Rankomis superkant tarą pakliūna butelių, netinkamų sistemai, šiuo pereinamuoju laikotarpiu klaidų tikrai pasitaiko, nes vis dar prekiaujama gėrimais, supilstytais į senojo tipo tarą. Žinoma, per 1,5 tūkst. parduotuvių atliekant per milijoną operacijų natūralu, kad pasitaiko klaidų. Mes kiekvieną butelį, gautą iš rankomis priimamų vietų, perskaičiuojame, patikriname. Balandžio mėnesio rezultatus apžvelgdami drauge su parduotuvių atstovais nustatėme, kad paklaidos sudaro mažiau nei pusę procento viso supirkto taros kiekio. Per visą Lietuvą parduotuvės patyrė vos kelis šimtus eurų nuostolių ir tai yra tikrai labai maža suma“, – teigia sistemą administruojančios įmonės vadovas.
Įstatyme paliktos išimtys
Pasiteiravome, kaip jis vertina Seimo nario B. Paužos inicijuojamą įstatymo pataisą, ar pritaria, kad seniūnijose būtų pastatyta bent po vieną taromatą?
„Įstatyme aiškiai nurodyta, kad kaimo vietovėse visos parduotuvės privalo supirkti pakuotes, jei taip nėra, vadinasi, parduotuvės pažeidžia teisės aktus. Pagal B. Paužos teikiamą pataisą, sprendžiame, kad kaimo vietovėse vis tik trūksta supirkimo vietų, tuomet reikia aiškintis priežastis, kodėl taip yra.
Jei pakuotės bus išmetamos, visi turėsime nuostolių. Mūsų steigėjai yra patys gamintojai ir importuotojai, jie suinteresuoti, kad vartotojai sugrąžintų pakuotes, nes tai ir jų pinigai. Mums taip pat nepatinka įstatyme palikta dviprasmybė, kad vienos prekybos vietos privalo, o kitos neprivalo priimti tarą. Kiekvieną išimtį reikia labai protingai pasverti. Taromatus tikrai gali statytis parduotuvėlės ir miesteliuose, ir kaimuose.
Jis trigubai atpigina logistikos ir kitus kaštus, tad nors pats aparatas brangus, bet jis gali sėkmingai atsipirkti“, – tikina G. Varnas.
Su higiena prasilenkia
Pasiteiravus, kaip būtų galima spręsti su taros supirkimu susijusius higienos klausimus, įmonės vadovas atkreipė dėmesį, kad teisės akte nenumatytas reikalavimas, jog pristatoma tara būtų išplauta, anot jo, elementari logika sako, kad vartotojas neturėtų atnešti priduoti nešvarios taros.
Bet juk visiems žinoma, kad daugiausia taros surenka tie, kas su sanitarija ir estetika dažnai neturi nieko bendro.
„Šiukšlynų žmonės“ rankomis trina, kad jiems dabar atsivėrė nauja verslo niša. O juk visa tai atkeliauja į maisto prekių parduotuves.
„Padėsime parduotuvėms spręsti šias problemas. Susitikę su mažųjų prekybos vietų atstovais apie tai diskutavome ir pažadėjome ieškoti sprendimų. Galbūt ir finansuosime ar tieksime reikiamas priemones. Manau, kad reikia padirbti daugiau nei du mėnesius, pasižiūrėti, kaip tai veiks vasarą, ir tada bus galima įvertinti, ką reikia daryti papildomai arba geriau, kol kas dar visa tai vertinti anksti“, – teigė VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas G. Varnas.
