aA
Apskriejus žiniai, kad per „Swedbank“ galėjo būti išplauta apie 3,7 mlrd. eurų, sureagavo ir Lietuvos priežiūros institucijos. Tikinama, kad Lietuvos finansų sistemai šis skandalas grėsmės nekelia, tačiau padėtis bus atidžiai stebima, bus bendradarbiaujama su kitų šalių institucijomis.
Swedbank
Swedbank
© DELFI / Modesta Meškė

Lietuvos bankas poveikio šalies bankų sistemai nenumato

Lietuvos bankas atsiųstame komentare DELFI patikino neturintis informacijos, kad „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose. Tikinama, kad tą patį patvirtino ir kolegos iš Estijos bei Švedijos priežiūros institucijų.

„Maždaug prieš metus Lietuvos bankas atliko „Swedbank“ inspektavimą, kurio metu vertino ir kaip bankas laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Buvo nustatyta tam tikrų neatitikimų, susijusių su procedūromis, už tai Lietuvos bankas skyrė bankui įspėjimą ir įpareigojo ištaisyti trūkumus. Tą „Swedbank“ atliko – trūkumus iki nurodyto termino ištaisė.

Atidžiai stebime padėtį ir ją vertinsime bendradarbiaudami su kitų šalių institucijomis ir teisėsauga. Prireikus, imsimės priemonių“, – komentuoja Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Pasak jo, „Swedbank“ klientams pagrindo nerimauti nėra. Taip pat nenumatomas ir poveikis šalies bankų sistemai.

FNTT kreipsis į Švediją

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNNT) atsiųstame DELFI komentare teigia, kad bankai, vadovaudamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, patys privalo stebėti savo klientų veiklą ir informuoti FNTT apie įtartinas kliento finansines operacijas. Nors šiuo metu jokio pradėto tyrimo dėl „Swedbank“ nėra, tačiau bus kreipiamasi į atsakingas institucijas Švedijoje.

„Šiuo metu per anksti teigti apie galimus minėto įstatymo pažeidimus Lietuvoje. Dabar FNTT dėl minėto banko veiklos nėra pradėjusi tyrimo, tačiau kreipsis į kompetentingas Švedijos institucijas, kad pateiktų išsamesnę informaciją“, – rašoma komentare DELFI.

FNTT taip pat nurodo, kad praėjusių metų balandžio mėnesį, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį Latvijos Respublikos finansų sektoriuje, atkreipė šalies bankų dėmesį į galimus didelės rizikos klientų – juridinių asmenų ar kitų organizacijų, registruotų lengvatinio apmokestinimo tikslinėse teritorijose, taip pat ir fiktyvių Latvijos bendrovių siekius atsidaryti sąskaitas bei pradėti vykdyti finansines operacijas Lietuvos Respublikos finansų įstaigose, bei raštu pateikė atitinkamas rekomendacijas.

Jakeliūnas: tai rimtas signalas, kad priežiūra turi būti akylesnė

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas įsitikinęs, kad ši situacija tik dar kartą įrodo, kad reikia kuo daugiau dėmesio skirti finansų institucijų priežiūrai. Pasak jo, dabar kilęs skandalas spręsi atitinkamai taip, kaip reaguos „Swedbank“ bei tokios institucijos kaip Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).

„Nuo tų institucijų reagavimo ir veiksmų ateityje priklausys, ar nenukentės bankų sistemos ir konkrečiai „Swedbanko“ reputacija ir klientai nepasijus, kad turi sąskaitas ne visai tinkamai valdomame ir prižiūrimame banke. Nenoriu nieko neigiamo sakyti apie „Swedbank“, bet manau tai rimtas signalas, kad priežiūra turi būti įdėmesnė, akylesnė. (…) Manau, kad tai signalas, kad reikia nuosaikiau ir atsargiau eiti į finansinių technologijų sritį ir, galbūt, daugiau dėmesio skirti kokybei, tame tarpe ir priežiūrai, o ne kiekybei ir nesigirti, kad jei ne lyderiaujame tai tuoj pat lyderiausime kaip finansinių technologijų centras, nes tai susiję su tomis pačiomis rizikomis, kaip pinigų plovimas“, – DELFI komentavo S. Jakeliūnas pabrėžęs, kad išduodama daug licencijų finansinėms įstaigoms.

Stasys Jakeliūnas
Stasys Jakeliūnas
© DELFI / Andrius Ufartas

Kilus „Danske Bank” pinigų plovimo skandalui, Estijos finansų inspekcija pareikalavo uždaryti „Danske Bank“ filialą, tačiau S. Jakeliūno teigimu, šie atvejai skiriasi savo mastu.

„Danske“ atveju šimtai milijardų minima, čia sumos kol kas mažesnės, klaidų visur pasitaiko, nes klientų sąskaitų daugybė, šimtai tūkstančių milijonų, tarp jų yra visokių. Tai dar vienas įrodymas, kad klientus atidarančius sąskaitas, ar tai fiziniai, ar juridiniai asmenys, reikia labai įdėmiai vertinti. Aktyviai proteguojamas įstatymas, kad su vairuotojo pažymėjimu būtų galima atsidaryti sąskaitas finansų institucijose, vadinamas vos ne „Revolut“ įstatymu, verčia šiais atvejais permąstyti, ar tas įstatymas apskritai turėtų būti priimtas Seime“, – teigia S. Jakeliūnas.

BFK pirmininko nuomone, „Swedbank“ turėtų pripažinti savo klaidas, bendradarbiauti su visomis institucijomis tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, kad būtų pateikta visa informacija ir imtųsi papildomų priemonių, kad tie atvejai nepasikartotų.

Rizika susijusi su ne rezidentų sąskaitų skaičiumi

Tiek Lietuvos bankų asociacija (LBA), tiek FNTT patikina, kad pinigų plovimo rizika iš esmės yra susijusi su klientų ne rezidentų skaičiumi, įskaitant klientus, registruotus lengvatinio apmokestinimo tikslinėse teritorijose. Lietuvoje šis skaičius mažiausias iš Baltijos šalių.

„Europos Parlamento Ekonominio valdymo paramos padalinio (Economic Governance Support Unit) atliktoje Naujausių pinigų plovimo atvejų iš ES bankų priežiūros perspektyvos analizėje pabrėžiama, kad „Danske Bank“ filiale Estijoje susiklosčiusią situaciją lėmė klientų ne rezidentų ir jų operacijų skaičius.

Neigiamų signalų, sudarančių pagrindą manyti, kad padėtis Latvijoje ir Estijoje daro poveikį Lietuvos finansų sistemos saugumui, šiuo metu nenustatyta. Bendras ne rezidentų depozitų skaičius Lietuvoje sudaro 3 proc., kai tuo tarpu Latvijoje – apie 45 proc., o Estijoje – apie 17 proc.“, – komentuoja FNTT.

Taip pat pridedama, kad 2017 m. analizuojant užsienio bendrovių, registruotų lengvatinio apmokestinimo zonose (ang. offshore), sąskaitose vykdomas tranzito ir kitokias pinigines operacijas, nustatyta, kad lengvatinės įmonės Lietuvoje turėjo tik 1 010 sąskaitų.

LBA prezidentas Mantas Zalatorius komentare DELFI taip pat pabrėžė, kad nagrinėjami veiksmai yra susiję su kaimyninėse šalyse susiklosčiusiomis ne rezidentų verslo tradicijomis.

Mantas Zalatorius
Mantas Zalatorius
© DELFI / Domantas Pipas

„Lietuvoje veikiantys bankai laikosi aukščiausių prevencijos standartų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo srityje. Šią funkciją bankai atlieka griežtai vadovaudamiesi principais, nustatytais nacionalinės bei tarptautinės teisės aktais ir praktikomis.

Neabejojame, kad bankas ištirs situaciją ir atsakys į kylančius klausimus, o kompetentingos institucijos pateiks savo vertinimus. Lietuvos bankų asociacija ir jos nariai netoleruoja pinigų plovimo“, – komentuoja jis.

„Swedbank“: tai neturės įtakos kasdienei veiklai

DELFI primena, kad Švedijos transliuotojo SVT žurnalistai savo tyrime atskleidė, kad apie 50 „Swedbank“ klientų yra siejami su įtartinomis operacijomis jų sąskaitose. Daugiau tai nežinomų savininkų įmonės iš užsienio šalių, turinčios sąskaitas Estijos, Latvijos bei Lietuvos „Swedbank“ banke. Skaičiuojama, kad atlikta 40 milijardų kronų (4,3 milijardų dolerių arba 3,79 mlrd. eurų) įtartinų pervedimų tarp Stokholme įsikūrusio skolintojo ir „Danske Bank A/S“.

„Swedbank“ Grupės komunikacijos padalinio vadovas Gabriel Francke Rodau komentavo, kad atitinkamų veiksmų jau imtasi, tačiau negali atskleisti konkrečios informacijos susijusios su klientais, ypač jei jų atžvilgiu kreiptasi į teisėsaugą.

„Pinigų plovimas yra sunkus nusikaltimas, tai yra vienas iš sunkiausių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria finansų sektorius. Todėl pinigų plovimo prevencija ir užkardymas yra vienas iš svarbiausių mūsų banko veiklos prioritetų. Gavę įspėjamųjų ženklų apie įtartinus sandorius ir neaiškią klientų lėšų kilmę, imamės veiksmų. Pasitikime savo banko sistemomis ir procesais, kuriuos naudojame pinigų plovimo prevencijai.

Bet kokiu atveju „Swedbank“ negali komentuoti informacijos, susijusios su konkrečiais klientais. Mes turime laikytis banko konfidencialumo įsipareigojimų, o taip pat vadovautis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nuostatomis, kurios griežtai apibrėžia tokios informacijos viešinimą. Taip pat yra neteisėta informuoti klientus arba trečiąsias šalis, jog jų atžvilgiu buvo informuota teisėsauga“, – rašoma atsiųstame komentare..

„Swedbank“ DELFI taip pat patikino, kad ši situacija neturi jokios įtakos banko kasdienei veiklai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.3333

„Air France“ atleis 7 580 darbuotojų (2)

„Air France“ vadovybė paskelbė ketinanti dėl koronaviruso krizės iki 2022 m. pabaigos atleisti...

Populiariausia vasaros kryptis lietuviams – vis dar užverta: šie metai šaliai bus kritiški (79)

Nors turbūt didžioji dalis lietuvių šią vasarą ilsėsis mūsų šalyje, kai kurie tautiečiai...

5 verslą supantys mitai: kokiais melais vadovaujasi organizacijos? (4)

Už melą sau blogiau gali būti tik mitai, kurie laikomi nekvestionuojama ir neliečiama tiesa. Jie...

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ planuoja plėtrą (1)

Medicinos ir mokslo įrangos gamintoja „ Thermo Fisher Scientific Baltics“ planuoja plėtrą –...

„Via Payments“ skirta 120 tūkst. eurų bauda papildyta įmonės komentaru

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba atliko elektroninių pinigų įstaigos „ Via Payments “...

Top naujienos

Lietuvos turtuoliai spjovė į šalies kurortus ir keliauja į Jūrmalą: čia daugiau privatumo ir prabangos (187)

Kaimyninės Latvijos kurortą – Jūrmalą – itin pamėgo ne tik Rusijos žvaigždės, bet ir...

„Pergalę“ švenčiančiam Putinui – akibrokštas iš atokaus regiono (607)

Vladimirui Putinui apžvelgiant savo didžiulę „pergalę“ šią savaitę įvykusiame...

Atmestame ir vėliau pradingusiame Juleso Verne`o romane – neįtikėtinai tikslios prognozės apie šiuolaikinį pasaulį (32)

Beveik prieš 150 metų Julesas Verne`as parašė romaną, kuriame buvo neįtikėtinai tikslių...

Mergaites žaginęs seksualinis maniakas vėl ruošiasi į laisvę: anksčiau laiko paleistas, sustoti neketino (178)

Kitąmet į laisvę turėtų būti paleistas maniakas, 1994-aisiais siautėjęs Klaipėdoje ir jos...

Vairuotojų, kurie naršo telefone, laukia labai griežtos sankcijos: galite likti ir be teisių (152)

Remiantis statistika, per birželį keliuose žuvo keturi motociklininkai. Kas dėl to kaltas ir...

Abiturientus palaužusį matematikos egzaminą peržiūrėjo profesionalai: norėtųsi matyti gerokai sudėtingesnių užduočių (216)

Penktadienį Lietuvos abiturientai laikė valstybinį matematikos egzaminą: vieniems jis sukėlė...

TOP 10 madingiausių interjero tendencijų šią vasarą

Vienos namų dekoravimo mados keičia kitas, tačiau kai kurie elementai niekada nepasensta. Norėdami...

Vitalija Guobė

Vyrą paliko dėl kitos moters – taip tau ir reikia, svolačiau! N-18 (3)

Klausausi pasakojimo ir netikiu savo ausimis. Kuo neįtiko, nusikalto vyras, kad jį paliko žmona...

Naujo „Volkswagen Golf“ testas: kiti atrodo beviltiškai pasenę (46)

Pasivažinėjus naujuoju, aštuntos kartos „Volkswagen Golf “, kiti šio gamintojo modeliai,...

Populiariausia vasaros kryptis lietuviams – vis dar užverta: šie metai šaliai bus kritiški (79)

Nors turbūt didžioji dalis lietuvių šią vasarą ilsėsis mūsų šalyje, kai kurie tautiečiai...

|Maža didelių žinių kaina