aA
Apskriejus žiniai, kad per „Swedbank“ galėjo būti išplauta apie 3,7 mlrd. eurų, sureagavo ir Lietuvos priežiūros institucijos. Tikinama, kad Lietuvos finansų sistemai šis skandalas grėsmės nekelia, tačiau padėtis bus atidžiai stebima, bus bendradarbiaujama su kitų šalių institucijomis.
Swedbank
Swedbank
© DELFI / Modesta Meškė

Lietuvos bankas poveikio šalies bankų sistemai nenumato

Lietuvos bankas atsiųstame komentare DELFI patikino neturintis informacijos, kad „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose. Tikinama, kad tą patį patvirtino ir kolegos iš Estijos bei Švedijos priežiūros institucijų.

„Maždaug prieš metus Lietuvos bankas atliko „Swedbank“ inspektavimą, kurio metu vertino ir kaip bankas laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Buvo nustatyta tam tikrų neatitikimų, susijusių su procedūromis, už tai Lietuvos bankas skyrė bankui įspėjimą ir įpareigojo ištaisyti trūkumus. Tą „Swedbank“ atliko – trūkumus iki nurodyto termino ištaisė.

Atidžiai stebime padėtį ir ją vertinsime bendradarbiaudami su kitų šalių institucijomis ir teisėsauga. Prireikus, imsimės priemonių“, – komentuoja Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Pasak jo, „Swedbank“ klientams pagrindo nerimauti nėra. Taip pat nenumatomas ir poveikis šalies bankų sistemai.

FNTT kreipsis į Švediją

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNNT) atsiųstame DELFI komentare teigia, kad bankai, vadovaudamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, patys privalo stebėti savo klientų veiklą ir informuoti FNTT apie įtartinas kliento finansines operacijas. Nors šiuo metu jokio pradėto tyrimo dėl „Swedbank“ nėra, tačiau bus kreipiamasi į atsakingas institucijas Švedijoje.

„Šiuo metu per anksti teigti apie galimus minėto įstatymo pažeidimus Lietuvoje. Dabar FNTT dėl minėto banko veiklos nėra pradėjusi tyrimo, tačiau kreipsis į kompetentingas Švedijos institucijas, kad pateiktų išsamesnę informaciją“, – rašoma komentare DELFI.

FNTT taip pat nurodo, kad praėjusių metų balandžio mėnesį, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį Latvijos Respublikos finansų sektoriuje, atkreipė šalies bankų dėmesį į galimus didelės rizikos klientų – juridinių asmenų ar kitų organizacijų, registruotų lengvatinio apmokestinimo tikslinėse teritorijose, taip pat ir fiktyvių Latvijos bendrovių siekius atsidaryti sąskaitas bei pradėti vykdyti finansines operacijas Lietuvos Respublikos finansų įstaigose, bei raštu pateikė atitinkamas rekomendacijas.

Jakeliūnas: tai rimtas signalas, kad priežiūra turi būti akylesnė

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas įsitikinęs, kad ši situacija tik dar kartą įrodo, kad reikia kuo daugiau dėmesio skirti finansų institucijų priežiūrai. Pasak jo, dabar kilęs skandalas spręsi atitinkamai taip, kaip reaguos „Swedbank“ bei tokios institucijos kaip Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).

„Nuo tų institucijų reagavimo ir veiksmų ateityje priklausys, ar nenukentės bankų sistemos ir konkrečiai „Swedbanko“ reputacija ir klientai nepasijus, kad turi sąskaitas ne visai tinkamai valdomame ir prižiūrimame banke. Nenoriu nieko neigiamo sakyti apie „Swedbank“, bet manau tai rimtas signalas, kad priežiūra turi būti įdėmesnė, akylesnė. (…) Manau, kad tai signalas, kad reikia nuosaikiau ir atsargiau eiti į finansinių technologijų sritį ir, galbūt, daugiau dėmesio skirti kokybei, tame tarpe ir priežiūrai, o ne kiekybei ir nesigirti, kad jei ne lyderiaujame tai tuoj pat lyderiausime kaip finansinių technologijų centras, nes tai susiję su tomis pačiomis rizikomis, kaip pinigų plovimas“, – DELFI komentavo S. Jakeliūnas pabrėžęs, kad išduodama daug licencijų finansinėms įstaigoms.

Stasys Jakeliūnas
Stasys Jakeliūnas
© DELFI / Andrius Ufartas

Kilus „Danske Bank” pinigų plovimo skandalui, Estijos finansų inspekcija pareikalavo uždaryti „Danske Bank“ filialą, tačiau S. Jakeliūno teigimu, šie atvejai skiriasi savo mastu.

„Danske“ atveju šimtai milijardų minima, čia sumos kol kas mažesnės, klaidų visur pasitaiko, nes klientų sąskaitų daugybė, šimtai tūkstančių milijonų, tarp jų yra visokių. Tai dar vienas įrodymas, kad klientus atidarančius sąskaitas, ar tai fiziniai, ar juridiniai asmenys, reikia labai įdėmiai vertinti. Aktyviai proteguojamas įstatymas, kad su vairuotojo pažymėjimu būtų galima atsidaryti sąskaitas finansų institucijose, vadinamas vos ne „Revolut“ įstatymu, verčia šiais atvejais permąstyti, ar tas įstatymas apskritai turėtų būti priimtas Seime“, – teigia S. Jakeliūnas.

BFK pirmininko nuomone, „Swedbank“ turėtų pripažinti savo klaidas, bendradarbiauti su visomis institucijomis tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, kad būtų pateikta visa informacija ir imtųsi papildomų priemonių, kad tie atvejai nepasikartotų.

Rizika susijusi su ne rezidentų sąskaitų skaičiumi

Tiek Lietuvos bankų asociacija (LBA), tiek FNTT patikina, kad pinigų plovimo rizika iš esmės yra susijusi su klientų ne rezidentų skaičiumi, įskaitant klientus, registruotus lengvatinio apmokestinimo tikslinėse teritorijose. Lietuvoje šis skaičius mažiausias iš Baltijos šalių.

„Europos Parlamento Ekonominio valdymo paramos padalinio (Economic Governance Support Unit) atliktoje Naujausių pinigų plovimo atvejų iš ES bankų priežiūros perspektyvos analizėje pabrėžiama, kad „Danske Bank“ filiale Estijoje susiklosčiusią situaciją lėmė klientų ne rezidentų ir jų operacijų skaičius.

Neigiamų signalų, sudarančių pagrindą manyti, kad padėtis Latvijoje ir Estijoje daro poveikį Lietuvos finansų sistemos saugumui, šiuo metu nenustatyta. Bendras ne rezidentų depozitų skaičius Lietuvoje sudaro 3 proc., kai tuo tarpu Latvijoje – apie 45 proc., o Estijoje – apie 17 proc.“, – komentuoja FNTT.

Taip pat pridedama, kad 2017 m. analizuojant užsienio bendrovių, registruotų lengvatinio apmokestinimo zonose (ang. offshore), sąskaitose vykdomas tranzito ir kitokias pinigines operacijas, nustatyta, kad lengvatinės įmonės Lietuvoje turėjo tik 1 010 sąskaitų.

LBA prezidentas Mantas Zalatorius komentare DELFI taip pat pabrėžė, kad nagrinėjami veiksmai yra susiję su kaimyninėse šalyse susiklosčiusiomis ne rezidentų verslo tradicijomis.

Mantas Zalatorius
Mantas Zalatorius
© DELFI / Domantas Pipas

„Lietuvoje veikiantys bankai laikosi aukščiausių prevencijos standartų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo srityje. Šią funkciją bankai atlieka griežtai vadovaudamiesi principais, nustatytais nacionalinės bei tarptautinės teisės aktais ir praktikomis.

Neabejojame, kad bankas ištirs situaciją ir atsakys į kylančius klausimus, o kompetentingos institucijos pateiks savo vertinimus. Lietuvos bankų asociacija ir jos nariai netoleruoja pinigų plovimo“, – komentuoja jis.

„Swedbank“: tai neturės įtakos kasdienei veiklai

DELFI primena, kad Švedijos transliuotojo SVT žurnalistai savo tyrime atskleidė, kad apie 50 „Swedbank“ klientų yra siejami su įtartinomis operacijomis jų sąskaitose. Daugiau tai nežinomų savininkų įmonės iš užsienio šalių, turinčios sąskaitas Estijos, Latvijos bei Lietuvos „Swedbank“ banke. Skaičiuojama, kad atlikta 40 milijardų kronų (4,3 milijardų dolerių arba 3,79 mlrd. eurų) įtartinų pervedimų tarp Stokholme įsikūrusio skolintojo ir „Danske Bank A/S“.

„Swedbank“ Grupės komunikacijos padalinio vadovas Gabriel Francke Rodau komentavo, kad atitinkamų veiksmų jau imtasi, tačiau negali atskleisti konkrečios informacijos susijusios su klientais, ypač jei jų atžvilgiu kreiptasi į teisėsaugą.

„Pinigų plovimas yra sunkus nusikaltimas, tai yra vienas iš sunkiausių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria finansų sektorius. Todėl pinigų plovimo prevencija ir užkardymas yra vienas iš svarbiausių mūsų banko veiklos prioritetų. Gavę įspėjamųjų ženklų apie įtartinus sandorius ir neaiškią klientų lėšų kilmę, imamės veiksmų. Pasitikime savo banko sistemomis ir procesais, kuriuos naudojame pinigų plovimo prevencijai.

Bet kokiu atveju „Swedbank“ negali komentuoti informacijos, susijusios su konkrečiais klientais. Mes turime laikytis banko konfidencialumo įsipareigojimų, o taip pat vadovautis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nuostatomis, kurios griežtai apibrėžia tokios informacijos viešinimą. Taip pat yra neteisėta informuoti klientus arba trečiąsias šalis, jog jų atžvilgiu buvo informuota teisėsauga“, – rašoma atsiųstame komentare..

„Swedbank“ DELFI taip pat patikino, kad ši situacija neturi jokios įtakos banko kasdienei veiklai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.3333

„Klaipėdos nafta“ patvirtino naują dividendų politiką

Valstybės valdomos naftos produktų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovos bendrovės...

Aukcione už „Lietuvos geležinkelių“ poilsio bazę Giruliuose pasiūlyta 3,85 mln. eurų (4)

Trečiadienį pasibaigusiame valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ ( LTG ) organizuotame...

Šveicarijos bendrovė „Ringier“ tampa vienvalde darbuotojų paieškos portalų CVMarket.lt. CVMarket.lv ir CVKeskus.ee savininke (1)

„Ringier AG“ toliau plečia veiklą Rytų Europoje ir didina tarptautinį skelbimų portalų ir...

Dėl lengvatos elektrai ir dujoms siūloma atsiklausti Vyriausybės nuomonės (16)

Siūlymas buitinių vartotojų naudojamai elektrai ir dujoms taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą...

Dėl taršos aplinkosaugininkai pradės neplaninį „Klaipėdos pieno“ patikrinimą (1)

Klaipėdos aplinkosaugininkai pradės „Klaipėdos pieno“ neplaninį patikrinimą po to, kai...

Top naujienos

Mitalas: dabar yra migrantai, ateityje gali būti ir pavojingesni dalykai (27)

Laisvės partijos narys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad Lietuva, susidūrusi su...

Aistė Žebrauskienė | D+

Vilnietis sužinojo įspūdingą savo buto vertės šuolį: pavyzdžiai, kaip per metus pakito kainos

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) kainoms išaugus bene labiausiai Europoje, prieš metus butus...

Galingai finišavęs Griškonis pateko į finalą ir kovos dėl olimpinio medalio – jaučiasi džiugiai specialiai Delfi iš Tokijo (1)

Jūros miško keliu pavadintame Tokijo olimpiniame irklavimo kanale vienintelis iš lietuvių likęs...

Už rekordinę sumą parduodamas Stasio Povilaičio namas Palangoje: jį įsigijusiems dirbti daugiau niekada nebereikės (18)

Vaikštinėjant Palangoje visai netoli Basanavičiaus gatvės, ne vienam poilsiautojui į akis krenta...

Arūnas Spraunius | D+

Po Šaltojo karo stojusi pauzė baigėsi: pasaulis stebi Putino neadekvatumą ir ginkluojasi

Rusijos prezidentas „tiesioginėje linijoje“ su Rusijos liaudimi birželio 30-ąją pareiškė,...

Gydytoja įspėjo: jeigu trūksta šios maistinės medžiagos, susirgus gresia sunkesnė COVID-19 eiga (2)

Nėra jokios stebuklingos dietos, kuri padėtų apsisaugoti ar išgyti nuo COVID-19 infekcijos....

Pasai barams, privalomi skiepai: Europa stiprina kovą su „Covid“ ko ėmėsi skirtingos šalys (12)

„Covid-19“ skiepijimo rodikliai visoje Europoje gerėja, vėl atidaromi restoranai ir barai,...

Atsibodo gaminti tuos pačius patiekalus? Dietistė Indrė Trusovė patarė, kaip paįvairinti savo meniu

Pandemija įnešė pokyčių į kiekvieną gyvenimo sferą, virtuvė – ne išimtis. 3 iš 5...

Ekologijos fanatams – augalai, kurie baido kenkėjus

Esate tikras ekologijos fanatikas ir nenorite į savo daržą įsileisti jokių chemijos pramonės...