aA
Apskriejus žiniai, kad per „Swedbank“ galėjo būti išplauta apie 3,7 mlrd. eurų, sureagavo ir Lietuvos priežiūros institucijos. Tikinama, kad Lietuvos finansų sistemai šis skandalas grėsmės nekelia, tačiau padėtis bus atidžiai stebima, bus bendradarbiaujama su kitų šalių institucijomis.
Swedbank
© DELFI / Modesta Meškė

Lietuvos bankas poveikio šalies bankų sistemai nenumato

Lietuvos bankas atsiųstame komentare DELFI patikino neturintis informacijos, kad „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose. Tikinama, kad tą patį patvirtino ir kolegos iš Estijos bei Švedijos priežiūros institucijų.

„Maždaug prieš metus Lietuvos bankas atliko „Swedbank“ inspektavimą, kurio metu vertino ir kaip bankas laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Buvo nustatyta tam tikrų neatitikimų, susijusių su procedūromis, už tai Lietuvos bankas skyrė bankui įspėjimą ir įpareigojo ištaisyti trūkumus. Tą „Swedbank“ atliko – trūkumus iki nurodyto termino ištaisė.

Atidžiai stebime padėtį ir ją vertinsime bendradarbiaudami su kitų šalių institucijomis ir teisėsauga. Prireikus, imsimės priemonių“, – komentuoja Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Pasak jo, „Swedbank“ klientams pagrindo nerimauti nėra. Taip pat nenumatomas ir poveikis šalies bankų sistemai.

FNTT kreipsis į Švediją

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNNT) atsiųstame DELFI komentare teigia, kad bankai, vadovaudamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, patys privalo stebėti savo klientų veiklą ir informuoti FNTT apie įtartinas kliento finansines operacijas. Nors šiuo metu jokio pradėto tyrimo dėl „Swedbank“ nėra, tačiau bus kreipiamasi į atsakingas institucijas Švedijoje.

„Šiuo metu per anksti teigti apie galimus minėto įstatymo pažeidimus Lietuvoje. Dabar FNTT dėl minėto banko veiklos nėra pradėjusi tyrimo, tačiau kreipsis į kompetentingas Švedijos institucijas, kad pateiktų išsamesnę informaciją“, – rašoma komentare DELFI.

FNTT taip pat nurodo, kad praėjusių metų balandžio mėnesį, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį Latvijos Respublikos finansų sektoriuje, atkreipė šalies bankų dėmesį į galimus didelės rizikos klientų – juridinių asmenų ar kitų organizacijų, registruotų lengvatinio apmokestinimo tikslinėse teritorijose, taip pat ir fiktyvių Latvijos bendrovių siekius atsidaryti sąskaitas bei pradėti vykdyti finansines operacijas Lietuvos Respublikos finansų įstaigose, bei raštu pateikė atitinkamas rekomendacijas.

Jakeliūnas: tai rimtas signalas, kad priežiūra turi būti akylesnė

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas įsitikinęs, kad ši situacija tik dar kartą įrodo, kad reikia kuo daugiau dėmesio skirti finansų institucijų priežiūrai. Pasak jo, dabar kilęs skandalas spręsi atitinkamai taip, kaip reaguos „Swedbank“ bei tokios institucijos kaip Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).

„Nuo tų institucijų reagavimo ir veiksmų ateityje priklausys, ar nenukentės bankų sistemos ir konkrečiai „Swedbanko“ reputacija ir klientai nepasijus, kad turi sąskaitas ne visai tinkamai valdomame ir prižiūrimame banke. Nenoriu nieko neigiamo sakyti apie „Swedbank“, bet manau tai rimtas signalas, kad priežiūra turi būti įdėmesnė, akylesnė. (…) Manau, kad tai signalas, kad reikia nuosaikiau ir atsargiau eiti į finansinių technologijų sritį ir, galbūt, daugiau dėmesio skirti kokybei, tame tarpe ir priežiūrai, o ne kiekybei ir nesigirti, kad jei ne lyderiaujame tai tuoj pat lyderiausime kaip finansinių technologijų centras, nes tai susiję su tomis pačiomis rizikomis, kaip pinigų plovimas“, – DELFI komentavo S. Jakeliūnas pabrėžęs, kad išduodama daug licencijų finansinėms įstaigoms.

Stasys Jakeliūnas
Stasys Jakeliūnas
© DELFI / Andrius Ufartas

Kilus „Danske Bank” pinigų plovimo skandalui, Estijos finansų inspekcija pareikalavo uždaryti „Danske Bank“ filialą, tačiau S. Jakeliūno teigimu, šie atvejai skiriasi savo mastu.

„Danske“ atveju šimtai milijardų minima, čia sumos kol kas mažesnės, klaidų visur pasitaiko, nes klientų sąskaitų daugybė, šimtai tūkstančių milijonų, tarp jų yra visokių. Tai dar vienas įrodymas, kad klientus atidarančius sąskaitas, ar tai fiziniai, ar juridiniai asmenys, reikia labai įdėmiai vertinti. Aktyviai proteguojamas įstatymas, kad su vairuotojo pažymėjimu būtų galima atsidaryti sąskaitas finansų institucijose, vadinamas vos ne „Revolut“ įstatymu, verčia šiais atvejais permąstyti, ar tas įstatymas apskritai turėtų būti priimtas Seime“, – teigia S. Jakeliūnas.

BFK pirmininko nuomone, „Swedbank“ turėtų pripažinti savo klaidas, bendradarbiauti su visomis institucijomis tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, kad būtų pateikta visa informacija ir imtųsi papildomų priemonių, kad tie atvejai nepasikartotų.

Rizika susijusi su ne rezidentų sąskaitų skaičiumi

Tiek Lietuvos bankų asociacija (LBA), tiek FNTT patikina, kad pinigų plovimo rizika iš esmės yra susijusi su klientų ne rezidentų skaičiumi, įskaitant klientus, registruotus lengvatinio apmokestinimo tikslinėse teritorijose. Lietuvoje šis skaičius mažiausias iš Baltijos šalių.

„Europos Parlamento Ekonominio valdymo paramos padalinio (Economic Governance Support Unit) atliktoje Naujausių pinigų plovimo atvejų iš ES bankų priežiūros perspektyvos analizėje pabrėžiama, kad „Danske Bank“ filiale Estijoje susiklosčiusią situaciją lėmė klientų ne rezidentų ir jų operacijų skaičius.

Neigiamų signalų, sudarančių pagrindą manyti, kad padėtis Latvijoje ir Estijoje daro poveikį Lietuvos finansų sistemos saugumui, šiuo metu nenustatyta. Bendras ne rezidentų depozitų skaičius Lietuvoje sudaro 3 proc., kai tuo tarpu Latvijoje – apie 45 proc., o Estijoje – apie 17 proc.“, – komentuoja FNTT.

Taip pat pridedama, kad 2017 m. analizuojant užsienio bendrovių, registruotų lengvatinio apmokestinimo zonose (ang. offshore), sąskaitose vykdomas tranzito ir kitokias pinigines operacijas, nustatyta, kad lengvatinės įmonės Lietuvoje turėjo tik 1 010 sąskaitų.

LBA prezidentas Mantas Zalatorius komentare DELFI taip pat pabrėžė, kad nagrinėjami veiksmai yra susiję su kaimyninėse šalyse susiklosčiusiomis ne rezidentų verslo tradicijomis.

Mantas Zalatorius
Mantas Zalatorius
© DELFI / Domantas Pipas

„Lietuvoje veikiantys bankai laikosi aukščiausių prevencijos standartų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo srityje. Šią funkciją bankai atlieka griežtai vadovaudamiesi principais, nustatytais nacionalinės bei tarptautinės teisės aktais ir praktikomis.

Neabejojame, kad bankas ištirs situaciją ir atsakys į kylančius klausimus, o kompetentingos institucijos pateiks savo vertinimus. Lietuvos bankų asociacija ir jos nariai netoleruoja pinigų plovimo“, – komentuoja jis.

„Swedbank“: tai neturės įtakos kasdienei veiklai

DELFI primena, kad Švedijos transliuotojo SVT žurnalistai savo tyrime atskleidė, kad apie 50 „Swedbank“ klientų yra siejami su įtartinomis operacijomis jų sąskaitose. Daugiau tai nežinomų savininkų įmonės iš užsienio šalių, turinčios sąskaitas Estijos, Latvijos bei Lietuvos „Swedbank“ banke. Skaičiuojama, kad atlikta 40 milijardų kronų (4,3 milijardų dolerių arba 3,79 mlrd. eurų) įtartinų pervedimų tarp Stokholme įsikūrusio skolintojo ir „Danske Bank A/S“.

„Swedbank“ Grupės komunikacijos padalinio vadovas Gabriel Francke Rodau komentavo, kad atitinkamų veiksmų jau imtasi, tačiau negali atskleisti konkrečios informacijos susijusios su klientais, ypač jei jų atžvilgiu kreiptasi į teisėsaugą.

„Pinigų plovimas yra sunkus nusikaltimas, tai yra vienas iš sunkiausių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria finansų sektorius. Todėl pinigų plovimo prevencija ir užkardymas yra vienas iš svarbiausių mūsų banko veiklos prioritetų. Gavę įspėjamųjų ženklų apie įtartinus sandorius ir neaiškią klientų lėšų kilmę, imamės veiksmų. Pasitikime savo banko sistemomis ir procesais, kuriuos naudojame pinigų plovimo prevencijai.

Bet kokiu atveju „Swedbank“ negali komentuoti informacijos, susijusios su konkrečiais klientais. Mes turime laikytis banko konfidencialumo įsipareigojimų, o taip pat vadovautis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nuostatomis, kurios griežtai apibrėžia tokios informacijos viešinimą. Taip pat yra neteisėta informuoti klientus arba trečiąsias šalis, jog jų atžvilgiu buvo informuota teisėsauga“, – rašoma atsiųstame komentare..

„Swedbank“ DELFI taip pat patikino, kad ši situacija neturi jokios įtakos banko kasdienei veiklai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(6 žmonės įvertino)
3.3333
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Panevėžyje planuojama plėsti kolumbariumą

Panevėžyje planuojama plėsti kolumbariumą.

Tikrasis tuštėjančių Lietuvos regionų veidas: iš 300 eurų pensijos pragyvena dviese, emigracija naikina viską (637)

„Lietuvos regionai miršta“, – DELFI lankantis Utenos rajone sakė jo gyventojai. Pasak jų,...

Kaip atrodys naujasis „Akropolis“ prie Vingio parko: planuojamas ir gyvenamasis rajonas, ir verslo zona (149)

Šalia Vingio parko , Neries pakrantės ir vienos iš judriausių mieste Geležinio Vilko gatvės 14...

Šapoka: Europos Sąjungos investicijos į ateitį, kurią vertins mūsų vaikai

Šių metų tradicinėje - jau dvyliktoje - Kontaktų mugėje šio renginio organizatorė Finansų...

Nerimas dėl ekonomikos lėmė JAV akcijų vertės sumažėjimą (3)

Penktadienio rytinėje prekyboje akcijų vertė Jungtinėse Valstijose sumažėjo ir prisidėjo...

Top naujienos

Jei norite būti sveiki ir energingi – skubėkite į pievas: pirmieji žalumynai – patys naudingiausi (8)

Jei norite būti sveiki bei energingi pavasarį, žolininkai ragina skubėti į pievas, kuriose jau...

„Neįmanoma misija“ virsta įmanoma? Realūs scenarijai, kurie pamėtėtų „Žalgirį“ į Eurolygos TOP-8 (53)

„Neįmanoma misija“ – vienas garsiausių veiksmo filmų pasaulyje, kurį sudaro šešios dalys....

Tikrasis tuštėjančių Lietuvos regionų veidas: iš 300 eurų pensijos pragyvena dviese, emigracija naikina viską (637)

„Lietuvos regionai miršta“, – DELFI lankantis Utenos rajone sakė jo gyventojai. Pasak jų,...

Vašingtonui grūmojant, socialinių tinklų milžinai puola slėptis

„Facebook Inc.“ garsiai giria savo naująjį planą integruoti pranešimų siuntimo produktus ir...

Theresos May problema, vedanti į blogiausią scenarijų: ją išsprendus krizė baigtųsi akimirksniu (153)

Vienintelis būdas išsivaduoti iš krizės gniaužtų – sugebėti sutelkti parlamento daugumą,...

Sprendimas, galintis atverti Pandoros skrynią: rizikuoja pateisinti kitų šalių ekspancionizmą (12)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl laužo diplomatines normas, šįkart – paremdamas Izraelio...

Šeštadienį Lietuvoje prasidės elektromagnetinė audra: ragina pasisaugoti turinčius širdies problemų (49)

Mokslininkų duomenys rodo, kad šeštadienį, apie 15 valandą, Lietuvą pasieks elektromagnetinis...

Kuri mitybos sistema geresnė – ketogeninė ar Viduržemio jūros regiono? (3)

Prieš gardžiuodamiesi sviestu ir kumpiu, išsiaiškinkime, ar populiarioji ketogeninė dieta –...

Vilniaus centre gyvenančią moterį papiktino registracijos į mokyklas sistema (6)

Gyvename Vilniaus centre. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mūsų vaikas turėtų pradėti lankyti pirmą...