Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, vidutinis atlyginimas Lietuvoje ir Norvegijoje skiriasi 7 kartus ir sudaro atitinkamai 706 ir 5031 eurą.
Statybos sektoriuje šis skirtumas šiek tiek mažesnis, tačiau vis tiek smarkus. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2016 metų ketvirtį statybininkas „ant popieriaus“ uždirbo apie 669,8 euro. Per metus ši suma padidėjo 5 proc.
Kalbant apie Lietuvos statybininkų algas nereikėtų pamiršti to, kad pakankamai didelė šio sektoriaus dalis yra šešėlyje. Pavyzdžiui, 2014 metais Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje Tvaraus verslo centro atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje 19,4 proc. statybos pridėtinės vertės nepatenka į valdžios akiratį.
Todėl galima daryti prielaidą, kad ir šiandien bent dalį atlyginimo statybininkai gauna „vokelyje“, o prie oficialios 669,8 euro sumos reikėtų pridėti 10–20 proc.
Tuo metu Norvegijoje, šalies statistikos biuro duomenimis, 2015 metais vidutinis „ant popieriaus“ gaunamas atlyginimas statybos sektoriuje sudarė 40,4 tūkst. kronų arba 4281 eurą.
Kaip matyti iš lentelės, „Eurostat“ duomenimis, fizinį darbą dirbančių darbuotojų atlyginimai Lietuvoje išlieka vieni mažiausių Europoje.
Pakeitė mokesčius
D. Gedvilas sakė, kad šiuo metu laiku Lietuvoje sutikus iš Norvegijos grįžusį emigrantą, stebėtis nereikėtų.
„Šiuo metu Vakarų valstybėse daug darbuotojų atostogauja. Tam laikotarpiui dažnai ir darbininkus išleidžia, – DELFI pasakojo jis. – Tai ir statybininkai grįžta atostogauti, užsidirbę pinigėlių.“
Tiesa, D. Gedvilas pastebėjo, kad pastaruoju metu šiek tiek sumažėjo naujai į Norvegiją išvykstančiųjų statybininkų skaičius.
„Vienas niuansas yra, kad Norvegija pakeitė tam tikrą savo teisinį reglamentavimą, kas susiję su darbo jėga iš trečiųjų šalių. Jie, matydami, kad daugybė užsienio kompanijų, piliečių, pradeda dirbti pas juos, pradėjo pastaruoju metu reikalauti, kad ir gyventojų pajamų mokestis ir socialinis draudimo mokestis būtų mokamas toje valstybėje, t.y. Norvegijoje, kur jie dirba“, – paaiškino jis.

Anksčiau, D. Gedvilo teigimu, Norvegijoje dirbančiai įmonei užtekdavo susimokėti pridėtinės vertės mokestį.
„Dėl tos priežasties dalis bendrovių yra šiek tiek pristabdžiusios savo darbuotojų įdarbinimą arba registruoja dukterines įmones ir tose įmonėse įdarbina tuos žmones. Formalizuoja ir sprendžia tuos klausimus, kurių reikalauja Norvegijos teisės aktų sistema“, – sakė LSA prezidentas.
Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais į Norvegiją emigravo 2866 asmenys, t.y. beveik 9 proc. daugiau nei 2014 metais.