Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis atkreipia dėmesį, kad kalbama tik apie tarptautinių Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančių įmonių ar baltarusiškų įmonių, turinčių ryšių Lietuvoje, perkėlimą, pavieniai asmenys į Lietuvą nebus įleidžiami. Tai reiškia, kad IT specialistai, jei jie nedirba kurioje nors tarptautinėje kompanijoje, negalės persikelti į Lietuvą. Pasak laidos „Delfi tema“ dalyvių, tai iš esmės nesprendžia specialistų trūkumo problemos Lietuvos IT įmonėse.
Persikelti svarsto kelios dešimtys įmonių
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) svarsto tarptautinių įmonių ir jų darbuotojų perkėlimo į Lietuvą galimybę.
„Šiuo metu neturime žinių, kad kuri nors nauja, iki šiol Lietuvoje neveikusi, tarptautinė kompanija yra priėmusi galutinį sprendimą perkelti veiklą į Lietuvą. Kompanijos analizuoja situaciją, nes turi galimybių persikelti ir į kitas ES valstybes.
Daugiau aiškumo yra dėl kelių Lietuvos įmonių arba Lietuvoje jau kuris laikas dirbančių tarptautinių įmonių, kurios mums yra puikiai žinomos. Jos planuoja uždaryti savo padalinius Baltarusijoje arba jau nutraukė veiklą ir norėtų ją perkelti į Lietuvą, kur jau yra šių įmonių padaliniai arba centrinės būstinės. Kada šis procesas galėtų būti užbaigtas, šiuo metu sunku prognozuoti dėl ilgų patikros bei fizinio persikėlimo procedūrų. Apie 95 proc. persikelti svarstančių darbuotojų yra Baltarusijos piliečiai“, – komentare Delfi nurodo EIM.
E. Čivilis patikslina, kad kalbamasi su keliomis dešimtimis – maždaug apie 60 – įmonių, pagrinde su jau esamais agentūros klientais iš Baltarusijos. Anot jo, nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą jau yra atvykę keli šimtai specialistų.
„Mūsų strategija – dirbti su įmonėmis, kurios jau čia įsikūrusios, investavusios ir ieško galimybių, kaip vieną iš savo padalinių relokuoti į Lietuvos teritoriją. Didžioji dauguma kompanijų – apie 70 proc. – yra baltarusiškos technologijų kompanijos, kurios kuria žaidimus arba mobiliąsias programėles, o kiti – daugiausia JAV, yra keletas netgi lietuviškų kompanijų, kurios nori išsikelti. Pačių rusiško kapitalo įmonių susidomėjimas – labai mažas.
Reikėtų konstatuoti, kad tai nėra paprastas procesas, šiuo metu vystome pokalbį su keliasdešimt kompanijų. Tai reiškia ilgą procesą: pačios įmonės, darbuotojų patikros bei leidimų suteikimas atvykti į Lietuvos teritoriją – bendras visų atsakingų institucijų darbas“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo E. Čivilis.
Rusai Lietuva nesidomi
Seimo TS-LKD frakcijos narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pasidalijo dar vienais turimais duomenimis apie persikeliančius verslus: „Įmonių, kurios persikėlė dėl minėtų priežasčių, turime 26 projektus iš Baltarusijos. Dalis jau įgyvendinta, suplanuota apie 2200 darbo vietų. Jau šiandien yra įsidarbinę apie 1,5 tūkst. darbuotojų Lietuvoje. Atlyginimų vidurkis – apie 3,5 tūkst. eurų.“
Kaip žinia, nuo karo pradžios daugiau nei 400 įmonių paliko Rusiją arba sustabdė joje veiklą, o per 200 tūkst. žmonių pabėgo iš Rusijos. Taip pat nemažai žmonių bėga ir iš Baltarusijos. Tačiau laidos dalyviai pažymi, kad Lietuva jiems nėra prioritetinė kryptis.
„Dabar vyksta fenomenas – didžiulis protų nutekėjimas iš Rusijos. Bėga aukštos kvalifikacijos žmonės, kurie nepritaria vykdomai politikai ir susidariusiai visai situacijai. Daugiausia tokių žmonių keliauja į Dubajų, Armėniją, Izraelį ir Turkiją. O Lietuva šiame judėjime dalyvauja tiek, kiek tai susiję su mūsų esamais klientais“, – pažymi „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius priduria, kad Rusijos IT kompanijos Lietuva net nesidomi: „Žinau, kad pasaulyje ir ES yra nemažai kompanijų, kurios turi filialų Rusijoje. Juos dabar kelia į Tailandą, Singapūrą ar kitas Azijos šalis.“
Kilo aštrių diskusijų dėl saugumo
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kvietimas persikelti Rusijos ir Baltarusijos įmones viešoje erdvėje sulaukė aštrių diskusijų, pirmiausia dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Seimo narys pažymi, kad visos įmonės ir specialistai tikrinami Lietuvos saugumo tarnybų.
„Dėl nacionalinio saugumo klausimo tarnybos dirba, bet tikrai negaliu garantuoti, kad per šias įmones nesiskverbs ir tie žmonės, kurie yra palankūs režimui. Reikia tai vertinti, ir mūsų saugumo tarnybos dirba. Manau, kad bus vykdomas nuolatinis profilaktinis patikrinimas“, – laidoje kalbėjo K. Starkevičius.
Paklaustas, prie kokios Lietuvai jautrios informacijos ir kaip lengvai galėtų prieiti persikėlę rusų ir baltarusių specialistai, Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas pažymi, kad viskas priklauso nuo pačių įmonių ir jų veiklos pobūdžio.
„Turime persikėlusius žaidimų gamintojus, tai jie neprieina prie kokių nors valstybinės reikšmės duomenų, pardavinėja savo žaidimus: nuo Tetrio iki tankiukų valdymo. Tai čia nėra kažkas tokio, kad kalbėtume apie nacionalinio saugumo klausimą. Tai labiau yra asmenų klausimas, bet aš tikiu ir pasitikiu, kad per 30 metų valstybėje esame sukūrę tarnybas. Dar labiau noriu tikėti, kad tos tarnybos naudoja IT technologijas, dirbtinį intelektą, kad išgaudytų agentus, susektų jų veiklą ir išprašytų iš šalies, jeigu reikia“, – kalba jis.
Persikelti galės tik įmonės, pavieniai specialistai – ne
Pašnekovo manymu, kilęs ažiotažas dėl saugumo klausimo šiek tiek užaštrintas, kai pagrindinis klausimas – dėl Lietuvos IT specialistų trūkumo – lieka antrame plane. Prieš porą metų vykdytas „Infobalt“ tyrimas rodo, kad Lietuvai tuo metu reikėjo 13 tūkst. IT specialistų. Šiuo metu Lietuva turi apie 33 tūkst. specialistų, o po mažiau nei dešimtmečio reikės apie 70 tūkst.
„Tai – industrija, mokanti vienus didžiausių atlyginimų Lietuvoje. Mes jau dabar turime 13 tūkst. deficitą, 2030 m. mums reikės apie 70 tūkst. specialistų. Mūsų aukštasis mokslas per metus išleidžia 2 tūkst. specialistų. Turime didžiulius deficitus, turėtume turėti aiškų kelią, kaip mes pasieksime tuos tikslus, kad mes perkvalifikuosime savo vietinius, pritrauksime talentų iš užsienio“, – akcentuoja M. Ubartas.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas atkreipia dėmesį, kad kalbama tik apie Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančių įmonių perkėlimą, pavieniai asmenys į Lietuvą nebus įleidžiami. Pašnekovai diskutavo, ar tai padės spręsti esminę IT specialistų Lietuvos įmonėse problemą.
Darbuotojų trūkumo įmonėse problemos neišspręs
„Trūkumo, matyt, tai nepadengs, pačios problemos nespręs, nes šie žmonės relokuojasi su savo įmonėmis, su savo darbu ir darbdaviu. Negali būti žmonės, kurie spontaniškai įsidarbino, kiek prisimenu, turi būti minimum pusę metų įmonėje išdirbęs, persikėlęs ir toliau dirbantis savo įmonėje“, – prieš laidą aiškino E. Čivilis.
Šiuo klausimu „Infobalt“ vadovas turi daugiausiai kritikos.
„Vykdome selektyvų tarptautinių investuotojų atsirinkimą, tuo metu Lietuvos įmonės, kurios irgi galėtų papildyti savo lietuviško kapitalo įmones, ar įmonės, kurios jau dirba Lietuvoje ir galėtų prisitraukti talentų, to padaryti negali. Ir nebūtinai iš Rusijos ir Baltarusijos, turėtume turėti programą pritraukti jų iš viso pasaulio.
Net Billas Gates‘as, pagal dabartinius įstatymus, negali dirbti Lietuvoje, nes neturi 5-erių metų patirties ir pan. Tai reiškia, kad iš JAV negali atvažiuoti. Vieną kartą reikėtų išspręsti klausimą ne tik įmonių lygmenyje.
Turime Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lygmenyje pasakyti, kad Lietuvoje mums reikia kaip įmanoma daugiau žmonių, kurie nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ir uždirba didelius atlyginimus, ir jiems palengvinti atvažiavimą. Šiuo metu lietuviškos įmonės negali pasikviesti darbuotojų nei iš Rusijos, nei Baltarusijos, jiems tiesiog nebus išduodamos vizos“, – kalba M. Ubartas.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas pažymėjo, kad dėl trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimo Lietuvoje Seimo pavasario sesijoje laukia eilė pasiūlymų. Anot jo, jeigu jie bus priimti, Lietuva dėl talentų pritraukimo priartės prie regiono valstybių. Sureagavo ir Seimo narys.
„Geras pastebėjimas – kad ne tik įmonėms duotume žalią gatvę, bet ir užpildytume trūkstamus specialistus, o čia tikrai gera eksportinė produkcija, kuri pasiekia visą pasaulį.
Dabar bus svarstomas naujas paketas, tikrai atkreipsime dėmesį, kad ne tik įmonėms, bet ir specialistams būtų atverta galimybė, kad ir pavieniai žmonės galėtų dirbti Lietuvoje. Bet IT specialistai Lietuvoje gali dirbti nebūtinai čia gyvendami, atsiveria didelės galimybės“, – pridūrė K. Starkevičius.
Pastebi nerimo dėl didėsiančios konkurencijos tarp įmonių
Be kita ko, pašnekovas prieš laidą pasakojo pastebintis Lietuvos IT bendrovių nerimą dėl galimos konkurencijos.
„Matau nerimo ir iš mūsų IT įmonių, kad neatsirastų konkurencijos tam tikra prasme. Jų noras, kad tos kompanijos (iš Rusijos ir Baltarusijos – Delfi) neateitų, o patys darbuotojai atvyktų, kad būtų kuo mažesnė konkurencija. Jeigu vyksta karas, ir toms įmonėms neleidžiama tose šalyse dirbti, tai mes irgi turime galvoti apie pagalbą, nebijoti tos konkurencijos“, – kalbėjo K. Starkevičius.
Anot E. Čivilio, šiuo metu Lietuvai aktualus klausimas – ne konkurencija, o sektoriaus auginimas.
„Ką pirma padarys persikėlusios įmonės, tai padidins mokesčių surinkimą. IT sektorius Lietuvoje – 5,3 proc. BVP, ir tai – vienas mažiausių regione. Jei mes bent jau pavytume estus ar bent švedus, mums savo sektorių reikia padvigubinti: tai reiškia – dvigubai daugiau dirbančių žmonių, dvigubai daugiau įmonių. Čia turbūt ne konkurencijos sukūrimo, o sektoriaus auginimo klausimas“, – pažymi jis.
Mato galimybių Lietuvos regionams
Laidos pašnekovai sutaria, kad atsikeliančios įmonės atveria naujų galimybių Lietuvos regionams.
„Pastebiu tokius konkurencinius dalykus: būsto rinkoje atsirado konkurencija, pakilo rinkos kaina. Galbūt ne visai regionus išnaudojame, turime Vilnių ir Kauną, bet IT specialistai gali dirbti ir kituose miestuose, nes interneto ryšį turime neblogą“, – atkreipia dėmesį Seimo narys.
E. Čivilis pastebi galimybių ne tik regionams, bet ir kai kuriems mūsų sektoriams, pavyzdžiui, statybų: „Vakar mūsų biure buvo susitikimas su vystytojais, Vyriausybės ir ministerijos atstovais. Kalbėjome, kaip būtų galima paskatinti jau suplanuotus gyvenamojo būsto projektus.“
M. Ubartas akcentuoja, kad Lietuva yra pasirengusi ir gali priimti tūkstančius darbuotojų ir jų šeimų, tik reikia pradėti dirbti. Anot jo, Lietuva turi būti talentų pritraukimo, o ne atbaidymo uostas. Kaip pastebi, mūsų šalis talentų pritraukimo prasme nepatenka netgi į 50-tuką.
Problemos: nuo mokyklų iki būsto
„Lietuva yra pasirengusi ir gali tai padaryti. Nesame ta tauta, pakanti kitataučiams, kitos kultūros atstovams. <...> Atsivežus užsienietį į Lietuvą, kaip vaikų darželyje turi pervesti per visas visuomeninio gyvenimo džiungles. Nesame nei socialinės apsaugos, nei švietimo srityje prisitaikę užsieniečių integravimui, esame prisitaikę tik Lietuvos visuomenei.
Atkreipiu dėmesį, kad ši vieta – nacionalinio saugumo klausimas, nes mūsų valstybės tikslas, kad pas mus būtų kiek įmanoma daugiau NATO kareivių, bet mes turime tą patį galvoti ir apie IT specialistus: kur tie vaikai, atvažiavę su JAV kariais, mokysis Jonavoje, ten nėra nė vienos tarptautinės mokyklos. Į kokius medikus jie kreipsis, kaip juos užrašysime? Šioje vietoje valstybė turi turėti aiškią strategiją.
Skatinu pereiti nuo kalbų prie darbų: ne tik kalbėti apie tūkstančius, kurie čia veržiasi, bet kad juos galėtume priimti, kad jie gautų paslaugas, nesikoncentruotų tik Vilniuje. Jie gali telktis nuo Skuodo, Balbieriškio iki Visagino. Tada išspręstume begalę problemų, galėtume uždaryti regionų plėtros programas, nes suvažiuotų žmonės, uždirbantys tokius atlyginimus, kokių regionai nėra matę, o savivaldybės surinktų mokesčius“, – vardija M. Ubartas.
