Finansavimo platformų jau yra nemažai, tačiau didžiausioje platformoje www.kickstarter.com jau net 56 lietuviškos idėjos išbandė savo jėgas. Rezultatai puikūs: 57 projektų pasiekė savo tikslą ir surinko apsibrėžtą sumą, 27 projektų nesurinko sumos, o du projektai atšaukti. Tačiau, kokie niuansai slypi šioje platformoje ir su kokiais iššūkiais susiduriama, teiraujamės vieno iš neseniai platformoje „Kickstarter“ startavusių projektų autorės.
„Kickstarter“ – tai galimybė ne tik gauti pinigų, bet ir išbandyti save bei pasitikrinti idėją. „Meu” Kačių mėgėja Aušrė Savickaitė savo verslo idėją „Meu“ sugalvojo maždaug prieš pusantrų metų, o 2015 m. gegužę pradėjo siūti marškinius, virš kurių kišenėlės išsiuvinėti tikroviški katinai. Pirmoji 40 marškinių partija buvo greitai išpirkta. Norėdama pasiūti daugiau, mergina nutarė pasinaudoti bičiulių patarimu – pristatyti savo idėją didžiausioje pasaulyje finansavimo internetu platformoje www. kickstarter.com, įsteigtoje JAV. Platformos tikslas – padėti kūrybingiems projektams išvysti dienos šviesą. Visi norintieji gali paremti jiems patikusią idėją pasirinkta suma.
Aš irgi galiu
Vilnietė A. Savickaitė yra baigusi verslo vadybos studijas ir dirba vienoje sostinės popieriaus įmonėje. Visą laisvalaikį ji skiria savo pomėgiui, kuriam plėtoti kaip verslui jai vis trūkdavo laiko ir ryžto. „Reikia tarsi tave paskatinančio spyrio. Vienu metu pradėjau daugiau bendrauti su savo draugais, jau turinčiais savo startuolius. Tai mane įkvėpė – aš irgi galiu! Pradėjau nuo marškinių, bet ateityje bus ne tik jie. Ketinu įgyvendinti ir daugiau idėjų“, – tikina pašnekovė. Ji sakosi apgalvojusi ir rinkodarą – pasisiūlė bendradarbiauti su gyvūnų prieglaudomis. „Nuo marškinių pardavimo keletą procentų skiriu VšĮ „Naminukai“, kartu atkreipdama dėmesį į beglobių gyvūnų problemą. Smagu jausti, kad darau gerą darbą. Kiekvienas, pirkdamas „Meu“ marškinėlius, taip remia beglobių gyvūnų priežiūrą, ir tai gera žinoti“, – savo projektą pristato A. Savickaitė. Kūrybiškai nusiteikusi mergina sako, kad parduoti marškinėlių galėtų kur kas daugiau, tačiau užtrunka jų siuvimo procesas. Šiuo metu ji jau turi laiko patikrintų tiekėjų.
Užsiregistruoti nepakanka – reikia dirbti
„Norėdamas dalyvauti platformoje „Kickstarter“, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, užpildyti daugybę klausimynų, papasakoti apie savo idėją ir kaip ketini ją įgyvendinti, reklamuoti, panaudoti paaukotus pinigus ir kt. Tai užima nemažai laiko. Norint, kad idėja susidomėtų ir atsirastų jos rėmėjų, reikia įdėti labai daug darbo“, – savo patirtimi dalijasi pašnekovė. Kol kas interneto platformoje ji paskelbė tik savo nuotrauką ir idėjos aprašymą. Labai svarbus dalykas, kurio ji sakosi dar nespėjusi padaryti, – sukurti ir įkelti savo vaizdo įrašą. „Vaizdo filmukai, ko gero, yra 50 proc. tavo sėkmės. Įdomiai, originaliai papasakoti apie save, tiesiog įtikinti žmones, kodėl jie turėtų investuoti į tavo projektą. Ir tai padaryti profesionaliai, ne buitiniu lygiu“, – sako supratusi mergina. Be to, reikia nuolat atnaujinti ir papildyti informaciją.
A. Savickaitė pastebėjo ir tai, kad projektai, susiję su drabužių kūrimu, nėra tokie populiarūs. „Mano idėja aprėpia siauresnį žmonių ratą – ji skirta moterims, kurios mėgsta katinus“, – savo galimybes realistiškai vertina mergina. Pasak jos, dažniausiai šioje platformoje pristatomi visiškai nauji išradimai, kurių dar niekur nėra ir kuriems įgyvendinti reikia pinigų.
Pašnekovės teigimu, „Kickstarter“ žino visi. „Ši platforma yra didžiausia, prestižinė. Lietuvių joje labai mažai. Tai galbūt susiję ir su vienu iš reikalavimų – verslas turi būti registruotas ne Lietuvoje. Dalyvauti gali tik tam tikrų šalių gyventojai. Registruojantis mano lietuviškos banko kortelės duomenys netiko. Esu gyvenusi Londone, tad panaudojau ten turėtos sąskaitos duomenis, – niuansus atskleidžia A. Savickaitė. – Be to, pats turi apsiskaičiuoti sumą, kurios tau reikia idėjai įgyvendinti. Norėčiau sukurti 80 marškinių, pardavinėti juos ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje, tad apsiskaičiavau išlaidas, kiek maždaug tai kainuotų: siuvimas, pristatymas, reklama, uždarbis. Nusistačiau 3 tūkst. svarų sumą ir maksimalų laikotarpį jai surinkti – 56 dienas.
Pasvarsčiau, kad kuo ilgesnį laiką pasirinksiu, tuo daugiau žmonių pamatys ir galbūt susidomės. Kol kas tėra vos vienas aukotojas, nes dar ir mažai nuotraukų, informacijos įkėliau apie save. Ko gero, esu vienintelė, neįkėlusi vaizdo įrašo... Tačiau planuoju aktyvinti savo veiklą. Ruošiuosi fotosesijai, įkelsiu ir vaizdo įrašą. Gaunu tik laiškų su patarimais, pasiūlymais.“
Pinigai nėra svarbiausias dalykas
Atsiras rėmėjų ar ne, A. Savickaitei nėra pats svarbiausias dalykas. „Svarbu tiesiog save išbandyti. Manau, kad sėkmė visų pirma yra daryti. Daryti ir nepasiduoti. Ir dar svarbu, koks tavo tikslas. Turbūt 90 proc. Čia dalyvaujančių žmonių turi idėją, bet neturi pinigų jai įgyvendinti. Man pačiai norėjosi dalyvauti iš smalsumo pasitikrinti save, pagarsinti savo idėją. Tai iš tiesų gera reklama. Jeigu gausiu rėmimą, bus nepaprastai gerai, man jau nereikės pačiai investuoti, bet jeigu ne, ir toliau darysiu lygiai tą patį, ką ir darau, nes tai mane iš tikrųjų daro laimingą. „Kickstarter“ – tik dar vienas savęs išbandymas“, – sako pašnekovė.
„VOIP”
Savo projektui „VOIP“ lėšas rinkęs Vilius Stanislovaitis teigia startui platformoje „Kickstarter“ atsakingai ruošęsis. „Daug skaičiau, susisiekiau su visais lietuviais, kurie tokiu būdu sėkmingai gavo finansavimą. Visiems būtinai patarčiau išanalizuoti kitus panašius projektus. Projektų, identiškų manajam, nebuvo, bet domėjausi projektais, kur buvo prašyta pinigų knygos leidybai. Sukūriau strategiją. susidariau kontaktų sąrašą, paruošiau struktūrą, kada ir ką siųsiu, nustačiau pagrindinius kriterijus, ką seksiu kiekvieną dieną“, – dėsto verslininkas.
Asmeniniai kontaktai labai svarbūs
Labai padeda ir asmeniniai kontaktai. „Mano atveju viską lėmė kontaktai. Visus rėmėjus pažįstu. Beveik visi jie per „Kickstarter“ aukojo pirmą kartą. Sėkmė ir priklauso nuo pasiruošimo, asmeninių kontaktų ir to, kiek projektas įdomus ir aktualus žiniasklaidai ir plačiajai visuomenei“, – teigia V. Stanislovaitis.
Jis mano, kad labai svarbu aiškiai žinoti, kokių ir kodėl finansuotojų (angl. backer) ieškosite. „Reikia tai apsibrėžti. Siūlau ir kūrybiškai pagalvoti apie dotacijas, peržiūrėti kitus panašius projektus, ką dažniausiai finansuotojai renkasi. Palikti didelius rėžius. Džiaugiuosi, kad pasiūliau 1 500 dolerių atlygį (angl. reward), atsirado vienas žmogus, kuris jį paėmė. Nebijokite prašyti daugiau“, – patarė pašnekovas.
Minios finansavimas – naujos galimybės
Minios finansavimas suteikia daugybę galimybių. Pasak V. Stanislovaičio, pagrindiniai pranašumai yra tai, kad nereikia investicijų ir kad galima pasiekti klientus iš viso pasaulio: „Sukuri filmuką, žmonės jį pamato ir tave paremia. Už surinktus pinigus kuri realų produktą. Atsiranda galimybė sudominti klientus iš viso pasaulio. Mano atveju jų buvo iš 35 pasaulio šalių.“ Pašnekovas įsitikinęs, kad ateityje tokių projektų tik daugės.
„PIGEON“
Apie pasirengimo startui tokioje platformoje svarbą kalba ir „Pigeon“ kūrėjas Ignas Survila. „Perskaičiau daug straipsnių, kaip sėkmingai startuoti platformoje „Kickstarter“. Visi kalba ir apie tai, kad, be buvimo socialiniuose tinkluose, labai svarbus ir aktyvumas pačioje platformoje „Kickstarter“. Svarbu palaikyti kitus projektus. Tada ir jie palankiau žiūri į jus. Reikia pagalvoti ir apie tai, į kokią rinką orientuojatės. Jeigu tai Lietuva, informaciją reikia skleisti čia. Jeigu pagrindiniai klientai – JAV, tai ir komunikaciją reikia orientuoti į ją“, – sako pašnekovas.
Klaidos, kurių reikia vengti
I. Survila atskleidžia kelias savo klaideles, kurių kitiems patartų nekartoti. „Tuo metu neturėjome nei socialinių medijų kanalų, nei interneto svetainės, nei „Twitter“. Visur atsiradome jau tik kampanijai įsibėgėjus. Dabar visiems siūlau netgi pradėti nuo socialinių medijų. Tai labai svarbu, nes žinutė sklinda daug greičiau ir efektyviau“, – teigia jis.
Tinkamiausi partneriai
Jau pradėjus veikti pačioje platformoje, negalima pamiršti, kad efektyvus ir tinkamas bendravimas su savo esamais ir potencialiais finansuotojais yra itin svarbus. Tačiau, galvojant apie potencialius finansuotojus ir ką papildoma jie galėtų gauti, reikėtų nepamiršti, kad vis dėlto svarbiausia yra jūsų produktas ir jo idėja. Visi tie ženkliukai, marškinėliai ar inovatyvūs lipdukai yra pridėtinė vertė jūsų giminaičiams ar pažįstamiems, kurie iš tikrųjų nėra tiesiogiai suinteresuoti jūsų idėjos įgyvendinimu. „Tuos dalykus aš vis tiek dovanočiau, bet akcentuočiau patį produktą ir planą, kaip iš tikrųjų suinteresuotiems finansuotojams atsilyginti už paramą geru produktu. Nurodžius numanomas gamybos sąnaudas, preliminarius terminus, galima pasiekti daugiau nei dovanėlėmis“, – dėsto I. Survila.
Kaip būti pastebėtiems?
Ne paslaptis, kad finansavimo ieškančių projektų platformoje „Kickstarter“ yra tūkstančiai. Kaip toje gausoje sugebėti atkreipti dėmesį? „Daugelis sako, kad tai, ką gausi, priklauso nuo to, kiek investuosi į reklaminę kampaniją. Aš taip nemanau. Realiai mes neinvestavome nieko. Žinoma, gal ir gavome ne tiek, kiek galėjome gauti, bet nemažai. Man atrodo, kad sėkmę reikia matuoti sukurtu produktu. Jeigu tas produktas ar paslauga bus gera ir aktuali, žmonės ją vis tiek pamatys ir norės prie to prisidėti. Šios platformos tam ir egzistuoja – žmonės nori prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo. Todėl vertė, kurią sukuria aiškus ir išsamus filmukas bei aprašymas, yra labai didelė. Šioje srityje reikia labai stipriai pasistengti“, – sako I. Survila.
