Siūlo griežtinti ribojimus
Nuo metų pradžios Lietuva išdavė apie 10 tūkst. leidimų Baltarusijos piliečiams, kurie siekė įsikurti šalyje. Iš viso Baltarusijos piliečiams išduota beveik 60 tūkst. leidimų gyventi Lietuvoje. Šį skaičių sudaro ne tik dirbantieji, bet ir jų šeimos nariai.
Kai po sukilimo Maskvoje paskelbta, kad „Wagner“ samdiniai kraustysis į kaimyninę Baltarusiją, prezidentas Gitanas Nausėda paragino grįžti prie nacionalinių sankcijų Baltarusijos piliečiams, t. y. ribojimus su Rusijos piliečiais suvienodinti ir leidimų nuolat gyventi bei vizų išdavinėjimą pristabdyti.
Be to, nustatyta, kad Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmę kelia 910 Baltarusijos piliečių, iš jų 337 leidimas laikinai gyventi Lietuvoje neišduotas, o daugiau nei 200, kurie jį jau turėjo – panaikintas.
Baltarusiai leidimus gyventi Lietuvoje gauna lengviau nei rusai. Jei ribojimai būtų sulyginti, baltarusiams bus sunkiau atvykti į šalį turistiniais, kultūriniais ar darbo tikslais, taip pat čia įsigyti nekilnojamąjį turtą.
Jau pasigirsta kalbų, kad dalis per pastaruosius metus čia įsikūrusių įmonių iš Baltarusijos dėl tokių svarstomų ribojimų planuoja palikti Lietuvą. Apie tai kalbėjo ir Baltarusijos opozicionerės Sviatlanos Cichanouskajos biuro atstovas Valer Kavaleuski.
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šalyje yra 5200 informacinių technologijų (IT) specialistų iš Baltarusijos. Juos įdarbinę verslai prisideda prie Lietuvos ekonomikos – viena įmonė vidutiniškai moka 5000 eurų „popieriuje“ siekiantį atlyginimą, taigi skaičiuojama, kad kiekvienas darbuotojas kasmet papildo šalies biudžetą 20 tūkst. eurų.
„Apie 70 milijonų eurų mokesčių, neskaitant pelno mokesčio, t. y. su darbuotojais susijusių mokesčių, man atrodo, yra reikšminga suma, o apskritai, tai yra gerus atlyginimus mokančios įmonės, kurių Lietuvai reikia“, – LNK žinioms teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Kelia didelį nerimą darbuotojams
Viena iš kelių dešimčių į Lietuvą po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų atsikėlusių įmonių – programinės įrangos bendrovė „Coherent Solutions“. Čia šiuo metu dirba apie 60 aukštos kvalifikacijos specialistų iš Baltarusijos – maždaug pusė visų įmonės darbuotojų.
Įmonės Lietuvoje vadovė Lina Šiumetė sako, kad didžioji persikėlimo banga kilo prieš porą metų, vėliau baltarusių migracijos srautai tarp grupės įmonių stabilizavosi, tad šiemet į Lietuvą persikėlė tik nedidelė dalis darbuotojų. Anot jos, Lietuvoje jau įsikūrusiems asmenims politikų svarstymai griežtinti tvarką kelia didelį nerimą.
„Mes niekada aktyviai neieškojome Baltarusijoje darbuotojų, jų specialiai neatsivežame. Mūsų visi darbuotojai – iš mūsų seserinės įmonės Baltarusijoje, t. y. tie, kurie patys norėjo išvykti iš šalies, nes jiems netinka ideologija arba ten jie patiria represijas. Jei jiems bus uždrausta atvykti į Lietuvą, tai reiškia, kad nebegalės pabėgti nuo režimo. Išeina priešingas efektas – nepalaikai režimo, bet nubaudi žmones, kurie nuo jo bėga.
Kita vertus, tai kelia didelį nerimą tiems, kurie jau yra čia atvykę ir gyvena, tarkime, trejus metus. Tiek laiko šalyje jie moka mokesčius, kurie siekia 40 proc. Tarp mūsų grupės įmonių tai – turbūt didžiausi mokami mokesčiai. Darbuotojai nerimauja, nes čia tvirtinasi, yra pasiėmę NT paskolas, vaikai lanko lietuviškas mokyklas. Visos turbulencijos kelia jiems stresą. Jei atims leidimą, kur jie gyvens? Į Baltarusiją grįžti juk negali, nes iš ten yra pabėgę dėl persekiojimo“, – pasakoja „Coherent Solutions“ Lietuvoje vadovė.
Be to, anot jos, visa tai stabdo ir kitus baltarusius, norinčius atsikelti į Lietuvą. Vietoj to, jie esą svarsto rinktis Lenkiją: „Tie, kurie svarstė keltis į Lietuvą, galvoja vykti į Lenkiją ir stiprinti jos ekonomiką, nes ten tokių sugriežtinimų neplanuojama. O tuos, kurie atvykę ir čia įsikūrę, verčia pergalvoti ilgalaikius planus.“
Lietuva pati sau prieštarauja
Pašnekovės teigimu, nuostata, kad ribojimus baltarusiams reikia prilyginti su tvarka, kuri taikoma rusams, prieštarauja anksčiau Lietuvos išsakytai pozicijai, kai čia atvykti jie buvo kviečiami.
„Šie siūlymai prieštarauja ankstesnei Lietuvos pozicijai, todėl nebūtų teisingi žmonių atžvilgiu. Lietuvos tikslas buvo pritraukti baltarusių darbuotojų, kad jie čia ilgam įsitvirtintų visuomenėje ir ekonomikoje, kurtų ilgalaikę pridėtinę vertę.
Jei sprendimas griežtinti atvykimo tvarką būtų priimtas, įvyktų pokyčiai, turintys įtakos ekosistemai ir verslams, kurie Lietuvoje egzistuoja jau kurį laiką. Tada sankcijos pritaikomos žmonėms, kurie bėga nuo režimo, ir baudžiami žmonės, kurie jau nubausti. Manome, kad tai – nei demokratiška, nei pilietiška, nei socialiai pagrįsta politinė pozicija. Neaišku, ką bandoma tuo pasiekti, galbūt parodyti principus“, – svarsto L. Šiumetė.
„Manau, tai – labai populistinis pasakymas, garsiai rėkiant, kad neįsileiskime baltarusių, ir kažkas nuo to bus geriau“, – priduria ji.
Pašnekovė mano, kad Lietuva turėtų griežtinti kontrolę visiems į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams, neišskiriant kurios nors šalies: „Jei tai liečia šalies saugumo klausimus, leidimai neturėtų būti išduodami lengva ranka jokios šalies piliečiams. Reikėtų turbūt griežtinti kontrolę, o ne bendrai stigmatizuoti atvykstančius darbuotojus iš kurios nors šalies.“
Girdi svarstymus keltis iš Lietuvos
„Coherent Solutions“ Lietuvoje vadovė patikina, kad kol kas įmonė neplanuoja išsikelti iš Lietuvos, tačiau ji sako girdinti tokių pasvarstymų iš kitų.
„Kol kas nesusidūrėme, kad iš darbuotojų būtų atimami leidimai arba jie nebūtų suteikti čia besikeliantiems. Tačiau nerimaujame, kad taip gali nutikti, nes tai – ilgas procesas, svarstoma paeiliui, todėl, be abejo, gali būti, kad ką nors iš mūsų įmonės paveiks.
Tačiau toks sprendimas gali paveikti iš kitos pusės – patys darbuotojai nuspręs išvykti iš Lietuvos. O nuo masto priklausys ir sprendimas įmonės (likti Lietuvoje ar ne – red.), nes gali įvykti krioklio efektas – jei didesnė dalis darbuotojų išvyks, Lietuvoje sumažės veiklos apimtys, tada kils klausimas, kokia logika viską laikyti. Matome tokias ilgalaikes grėsmes.
Iš tikrųjų girdime realių pasvarstymų, kad tai gali turėti įtakos verslų išsikėlimui iš Lietuvos. Ne visada reikia fakto, užtenka politinių papostringavimų, kad taip gali įvykti. Žmonėms tai kelia nerimą ir įtampą, o tai veikia tiek verslo, tiek asmeninius sprendimus nelikti Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį L. Šiumetė.
Vietoje Lietuvos renkasi Lenkiją
IT inžinerijos paslaugas Europos ir JAV rinkose teikianti „SaM Solutions“ Lietuvoje įsikūrė prieš dvejus metus. Šiuo metu joje dirba 65 darbuotojai, dauguma – iš Baltarusijos. Įmonė planavo, kad šiuo metu joje turėtų dirbti 85 specialistai, tačiau dalis jų nusprendė patraukti į kaimyninę Lenkiją, kiti savo sprendimą atidėjo.
„Iš 65 darbuotojų per praėjusius metus į Lietuvą atsikėlė apie 50, šiemet – tik 15, o turėjo būti apie 35. Tiek šiemet jų neatvyko dėl kalbų griežtinti tvarką. Galima sakyti, kad 20 darbuotojų vietoje to, kad atvažiuotų į Lietuvą ir papildytų mūsų biudžetą, tiesiog nuvažiavo į Lenkiją“, – sako „SaM Solutions“ Lietuvoje vadovas Ramūnas Adamonis.
Vadovo teigimu, kai kurie į Lietuvą persikėlę baltarusiai jau priėmė sprendimą išvykti iš šalies.
„Prieš trejus metus po įvykių Baltarusijoje Lietuva turėjo poziciją, kad kviečiame atvykti į Lietuvą nuo režimo bėgančius žmones, todėl nemažai įmonėje dirbančių žmonių priėmė nelengvą sprendimą persikelti į Lietuvą, tą sėkmingai ir padarė. Taip pat dėl to pritraukėme sėkmingų investicijų iš užsienio. Į biudžetą sumokame tikrai nemažai pinigų. Jų vaikai jau eina į mokyklą, jie čia integravosi.
Tokios kalbos juos išgąsdino – keli pervažiavo į Lenkiją, kur jiems daug draugiškesnė atmosfera. O tie, kurie planavo čia važiuoti, dabar sustojo ir laukia. Likusius čia stengiuosi raminti, remiuosi sveika nuovoka, kad valstybiniu mastu juos pasikvietę dabar visų neišvarys“, – pasakoja jis.
Pašnekovą stebina pasikeitusi Lietuvos pozicija.
„Iš pradžių šalis kviečia atvykti, netgi skiria kompensacijas už dalį atlyginimo. Net ir dabar pagal sutartį iš Finansų ministerijos gauname 14 proc. kompensacijas už iš užsienio pritrauktų darbuotojų atlyginimus. Viena ranka sako: atvažiuokit, viskas gerai, mes jus priimame, o kita ranka – kad kažkas gali būti blogai, ir tai juos išgąsdina. Iš šono atrodo juokingai. Niekas dar neveja iš šalies, bet rizika ir įtampa tvyro ore“, – pažymi „SaM Solutions“ Lietuvoje vadovas.
Svarstytų variantą išsikelti
Jis patikina, kad kol kas išsikelti iš Lietuvos įmonė neplanuoja, tačiau neatmeta tokios galimybės ateityje, jei būtų pakeisti įstatymai, nepalankūs baltarusių atžvilgiu.
„Svarstytume variantą išsikelti, jei būtų priimtas toks įstatymas (griežtinti baltarusių atvykimą – red.). Aukščiausiame lygmenyje esame kalbėję, kad jei kažkas nutiktų, tai keltumėmės į Lenkiją, galbūt dar Vokietiją ar Olandiją. Tik tiek, kad ten brangiau laikyti žmones dėl mokestinės bazės ir atlyginimų lygio, nes mes, kaip Lietuva, iš ekonominės prizmės ir mokestine prasme esame vos ne patraukliausia šalis, bet tikrai ne politine prasme. Lenkija šiuo atžvilgiu atrodo daug geriau“, – pasakoja R. Adamonis.
Vadovas pažymi, kad įmonė nesiekia visiškai pasitraukti iš Baltarusijos rinkos, o į Lietuvą nori perkelti tik pagrindinius ir svarbiausius specialistus. Jis teigia, kad čia atvykę darbuotojai grėsmių nacionaliniam saugumui tikrai nekelia.
„Jie tik dirba savo darbą, juolab kad tai – tik IT specialistai, kurie yra pakankamai ramūs ir jauni žmonės. Pirmiausia jiems visiems iki 30 metų, jie – iš kartos, kuri palaiko baltai raudoną pusę, o ne žaliai raudoną.
Bendradarbiaujame su „Investuok Lietuvoje“, ten vyksta patikrinimo procedūros, kuriose man, kaip vadovui, tenka dalyvauti ir liudyti, kad jie nėra kaip nors susiję su blogosiomis jėgomis. Tai toje komandoje, už kurią atsakau, tokių žmonių tikrai nėra“, – patikina „SaM Solutions“ Lietuvoje vadovas.
Delfi primena, kad dėl ribojimų rusams Seimas balsavo pavasarį. Kadangi Baltarusijos piliečiams tokie patys apribojimai nebuvo numatyti, įstatymą prezidentas vetavo, tačiau Seimas veto atmetė. Vėl prie šio klausimo Seimas planuoja grįžti šį rudenį.