Mažmeninės prekybos tinklo atstovai neslėpė, kad į rinką žengia agresyviais kainų pasiūlymais. Tačiau ar jie tęsis ilgai? Ar „Lidl“ pavyks mažomis kainomis persivilioti prie įprastų prekybos tinklų pripratusius klientus?
Pavyzdžiui, bananų kilogramas siūlomas už 0,66 eur. Didmenine vaisių ir daržovių prekyba užsiimančios bendrovės „Baltic Fresh Fruit“ direktorius Elegijus Jankauskas nenorėjo atskleisti, kokia yra bananų savikaina, tačiau pripažino, kad „Lidl“ siūloma kaina yra mažesnė už didmeninę bananų kainą.
„Šiai dienai ji yra maža, bet jų tokia taktika ir toks sprendimas. Galbūt kas nors gali ir po 0,5 eurų prekiauti. Jie atsidaro, būtų keista, jei jie padarytų tradicines kainas kaip visur kitur aplinkui“, - kalbėjo E. Jankauskas. Įmonės vadovas teigė su naujai į Lietuvos rinką žengiančiu prekybos tinklu nedirbantys.
Pasiteiravus, ar gali „Lidl“ dėl savo turimos didelės perkamosios galios ir parduotuvių gausos visoje Europoje įsigyti, pavyzdžiui, egzotinius vaisius pigiau iš Lenkijos didmeninių prekybininkų, atsako: „Gal ir gali, bet šiuo atveju, kas susiję su bananais, nemanau, kad kažkokie logistiniai sprendimai darytų įtaką kainai iki tokio lygio“.
E. Jankauskas taip pat pabrėžė, kad apie vaisių kainas negalima kalbėti vienareikšmiškai: jų kainos (tiek didmeninės, tiek mažmeninės) priklauso nuo produkto kokybės.
„Pavyzdžiui, bananai yra skirtingų rūšių ir kokybės: nuo antros klasės iki „premium“ kategorijos, todėl jų didmeninė kaina gali skirtis 20-25 euro centų už kilogramą“, - kalbėjo E. Jankauskas.
Pasak jo, bananų kaina priklauso nuo dydžio, išvaizdos, kilmės šalies. Įprastai labiausiai vertinami bananai iš Ekvadoro.
Stebinančios kainos – įėjimo į rinką strategija
Vilniaus Universiteto Ekonomikos fakulteto Marketingo katedros vadovas Sigitas Urbonavičius, komentuodamas, „Lidl“ įėjimo į rinkos pasirinktą rinkodaros, o kartu ir kainodaros, strategiją, pabrėžė, kad kiekvienu plėtros etapu yra daromi savi žingsniai.
„Galiu tik spėlioti, bet naujas žaidėjas rinkoje turi du tikslus. Viena, kad per pirmąsias dienas jį pastebėtų ir į jį užeitų kuo daugiau žmonių. Antra, kad pasklistų žinutė, kad jame mažos kainos, - kalbėjo pašnekovas. - Tai ką jie daro? Nusiperka itin žinomą žmogų Lietuvoje ir jį naudoja kvietimui užeiti, o kartu siunčia signalą, kad yra labai žemos kainos, kurios, jei atkreipėte dėmesį, galios tik kelias dienas“.
S. Urbonavičius teigė, kad strateginis žingsnis į rinką žengti su labai mažų kainų pasiūlymais yra priimtas nusiteikiant, kad jis neturi duoti iškart pelno.
„Nusigandimo, manau, nėra. „Lidl“ į Lietuvą jau bandė ateiti daugiau nei prieš dešimtmetį ir kas norėjo pasiruošti jo atėjimui, jau seniai pasiruošė, - kalbėjo jis. - Žinoma, ilgoje distancijoje „Lidl“ pasiims tam tikrą dalį pirkėjų ir rinka turės šiek tiek persiskirstyti“.
Vis dėlto S. Urbonavičius tiki, kad naujas žaidėjas Lietuvoje įsitvirtinusių prekybos tinklų iš kelio neišstums ir didieji prekybos tinklai toliau liks prie savo pozicionavimo idėjų.
„Daryti tą patį, ką daro kitas, savaime jau būtų abejotina strategija, o dėl naujo rinkos žaidėjo keisti savo strategiją ir nelabai būtų logiška. Manau, kad kažkokios korekcijos bus, bet tikrai nelauksiu, kad „Rimi“ ar „Iki“ pradėtų akcentuoti mažą kainą. Jie ir taip pabrėžia akcijas ir kainas, kaip nori“, - kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, prekybos tinklai mokosi ne tik iš vieni kitų, bet ir užsienio patirties: „Manau, kad sugalvotą priemonių arsenalą turi pasiruošę, o kurias priemones iš kišenės ištrauks, pamatysime tuoj“.
„Lidl“ nebus lengva
Rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitor“ analitikė Jekaterina Smirnova pastebi, kad iki šiol Lietuva neturėjo nė vieno nuolaidų prekybos tinklo (angl. discounter).
Tokie prekybos tinklai dažniausiai siūlo prekes už mažesnę nei rinkos kainą, tokią kainą pasiūlyti leidžia mažesnės tinklo išlaidos asortimentui, paslaugų kokybei ir pan. Nuolaidų prekybos tinklai gali būti specializuoti, pavyzdžiui, pardavinėti žaislus vaikams, ar prekiauti plataus spektro prekėmis, kaip „Lidl“.
J. Smirnova primena, kad mažų kainų prekybos tinklų kūrimas Lietuvoje visgi buvo išbandytas („Supernetto“, „Cento“), tačiau nesėkmingas.
„Pernai Lietuva buvo viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios neturėjo nė vieno tokio tipo parduotuvių tinklo. Kokybė, aptarnavimas ir asortimentas tikrai vaidina didelę įtaką, todėl gyventojai vietoj tik mažos kainos, geriau renkasi pardavėją su išskirtinių prekių asortimentu, žinomais prekių ženklais“, - pabrėžia ji.
Pasak „Euromonitor“ atstovės, lietuviams taip pat labai didelę įtaką renkantis prekes daro akcijos ir nuolaidos.
J. Smirnova taip pat pabrėžia, kad koją „Lidl“ Lietuvoje gali pakišti faktas, kad tik apie 20 proc. „Lidl“ asortimento sudarys lietuviška produkcija, o lietuviai yra ištikimi vietiniam maistui ir turi nusistatymą, kad lietuviški produktai yra geresnės kokybės ir labiau natūralūs.
„Euromonitor International“ daro išvadą, kad „Lidl“ žengia į oligopolinę rinką: 71 proc. mažmeninės maisto produktų prekybos atitenka keturiems didžiausiems prekybos tinklams („Maxima LT“, „Palink“ (Iki), „Norfos Mažmena“ ir „Rimi Lietuva“).
Rinkoje lyderiauja „Maxima”, kuriai atitenka 36 proc. rinkos.
Didieji keturi prekybos tinklai šalyje valdo arti 700 parduotuvių.
J. Smirnova įsitikinusi, visi šie prekybos tinklai yra pakankamai investavę į Lietuvos rinką, kad taip lengvai atiduotų pirkėjus „Lidl“: „Ir imsis veiksmų, kad atlaikytų naujoko konkurenciją“.
„Euromonitor International“ primena, kad prekybos tinklas „Lidl“ nė vienoje iš 26 valstybių Europoje, kuriose turi parduotuvių, neužima daugiau nei 11 proc. mažmeninės prekybos rinkos. Bendrovė skaičiuoja, kad su 25-30 parduotuvių Lietuvoje, kiek planuojama būti atidarius iki metų pabaigos, „Lidl“ galėtų atkovoti vos 3-4 proc. rinkos.
