Traukia lyg magnetas
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad Lenkija yra gana unikali šalis, kuri traukia į ją atvykti apsipirkti ne tik lietuvius. Anot ekonomisto, Lenkija lyg magnetas traukia pirkėjus kone iš viso pasaulio. Pasiteiravus, kokie yra tikslesni lietuvių pirkėjų srautai, Ž.Mauricas sakė, kad skaičiai – išties dideli.
„Lenkijos statistikos departamentas kasmet skaičiuoja pasienio prekybos srautus. Lietuva, beje, nėra išimtis. Iš visų kaimyninių Lenkijos valstybių į Lenkiją tiesiog plūste plūsta žmonės ir perka įvairias prekes: maistą, vaistus, buitines prekes. Lietuva, bent jau džiugu tai, kad nėra išimtis. Pavyzdžiui, Ukraina, Slovakija turi blogesnį balansą, nei turi Lietuva. Keista, kodėl patys lenkai nevažiuoja į Ukrainą pirkti pigesnių prekių, vokiečių balansas pakankamai prastas. Lietuvos pyrago dalis pasienio su Lenkija prekyboje siekia kiek mažiau nei 4 proc. ir Lenkija kaip magnetas traukia pirkėjus iš visų pasaulio šalių“, – DELFI laidoje kalbėjo Ž.Mauricas.
Lietuva praranda milijonus
Tiesa, ekonomistas pabrėžia ir žalą, kurią dėl prarandamų pirkėjų, patiria Lietuvos ekonomika.
„Žala, drįsčiau teigti, yra pakankamai nemaža. Prekybos apimtys, remiantis Lenkijos statistikos duomenimis, sudaro apie 3,5 proc. visos mažmeninės prekybos. Lietuvoje, jeigu žmonės nesiprekintų Lenkijoje, o viską pirktų Lietuvoje, tai tie 3,5 proc. pasiliktų Lietuvoje“, – statistika pasidalijo ekonomistas.
Remiantis naujausiais duomenimis, 2017 metais sumos siekė net 370 milijonus eurų.
„Sumos siekia apie 370 milijonus eurų, bet tai yra 2017 metų duomenys. 2018 metų dar neturime, džiugu yra tai, kad pastaraisiais metais tos sumos nelabai didėja. Bent jau yra stabilizavimasis. Žinoma, tai yra didelės sumos. Aišku, tai yra tai, ką mes paliekame Lenkijoje, kitas dalykas, ką lenkai palieka pas mus, Lietuvoje, o tai yra apie 100 milijonų. Skirtumas nėra toks didelis. Džiugu bent tai, kad suma neauga, bet keičiasi struktūra. Didžiąją dalį pinigų lietuviai išleidžia ne maisto produktams, tai sudaro tik 23 procentus visų išlaidų. Išlaidos maisto produktams metai iš metų šiek tiek auga, bet didžiąją dalį prekybos sudaro ne maisto produktai. Žmonės į Lenkiją važiuoja ne maisto, o ilgo vartojimo prekių“, – aiškino Ž.Mauricas.
Ekonomisto teigimu, Lenkija iš tiesų yra unikali šalis, kuri traukia milžiniškus pirkėjų srautus.
„Tai yra vaistai, baldai, buitinė technika, statybinės medžiagos. Visa paletė prekių, kurias perkame ne tik mes, bet ir kitos kaimyninės šalys. Tai yra ne Lietuvos problema, kad mes važiuojame į Lenkija, nes viskas pas mus brangu, bet tai yra Lenkijos unikalumas, kad lenkai yra kaip magnetas, kuris traukia prekių kaina ir pasiūla“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Verslininkas įvardijo trūkumą
Internetinės parduotuvės „Baldai1.lt“ įkūrėjas Pijus Makarevičius tikino, kad žmones iš tiesų traukia kainos, tačiau atstumia išlaidos, kurių neatperka sugaištas kelionės laikas.
„Taip, žmonės visada ieško kažkokios pigesnės alternatyvos. Mes taip pat Lietuvoje pradėjome dirbti prieš 11 metų ir pradėjome prekiauti lenkiškais baldais, nes tuo metu kainos ir kokybės santykis Lenkijos šalies, kaip gamintojos, yra tikrai geras, tačiau dabar matome tokią tendenciją, kad žmonės vis labiau vertina savo laiką, patogumą, saugumą, negu keliones į Lenkijas siekiant sutaupyti 10 proc. ar 15 proc.“, – kalbėjo verslininkas.
Jis pabrėžė, kad vis dažniau žmonės įvertina transporto išlaidas.
„Jeigu kalbame apie baldus, tai jų kaštai yra dideli. Beveik visais atvejais galėčiau pasakyti, kad transporto išlaidos bei laiko kaštai jie visada bus didesni nei tai galėtų daryti Lietuvoje“, – sakė P.Makarevičius.
Žmonės baiminasi dėl garantijų
Dar vienas svarbus aspektas, į kurį dėmesį atkreipia dažnas pirkėjas, saugumas dėl perkamos prekės.
„Tai yra labai normalus nuogąstavims iš pirkėjo pusės. Dėl to, bent mano nuomone, žmonės pradeda vertinti ne tik savo laiką, transporto išlaidas, bet ir garantijos saugumą, atsiskaitymo galimybes, kliento aptarnavimą. Žmonėms tikrai aktualu, jeigu kažkas būtų blogai su preke, kaip greitai ir operatyviai būtų sprendžiama pati problema. Visas kompleksas sudaro kur kas svarbesnę dalį pirkime, nei kad 10 proc. kaina, kuri perkama iš gamintojo“, – akcentavo verslininkas.
Ekonomisto Ž.Maurico teigimu, daugelis lietuvių nežino, jo žodžiais, šokiruojančios statistikos.
„Aš norėčiau papildyti daugelį šokiruojančia statistika, kad pasienio prekyba, nors ji neaugo pastaraisiais metais, bet kas labai augo, tai eksportas iš Lenkijos į Lietuvą ir prekybos balanso deficitas su Lenkija jau yra didesnis nei su Kinija ir Vokietija kartu sudėjus. Tai reiškia, kad jeigu mes nevažiuojame į Lenkiją, kitaip sakant, jeigu Mahometas neina pas kalną, tai kalnas ateina pas Mahometą. Iššūkis yra ne tik prekybos grandinėje, bet gamybos. Lenkai sugeba itin pigiai pagaminti produktą, kuris, jeigu yra nuperkamas ne pačioje Lenkijoje, tada jis yra įvežamas į Lietuvą ir lietuviai perka lenkišką produktą“, – tikino ekonomistas.
Pamačiusi kainas liko sutrikusi
Tai, kodėl lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, puikiai paaiškina ir Inos Doškutės pavyzdys. Moteris dažnai vyksta į Lenkiją ir tikina, kad daugelio daiktų kainos šioje šalyje kone dvigubai ar net trigubai mažesnės.
„Apsipirkinėti Lenkijoje pradėjau prieš kokius 8-9 metus. Labai gerai pamenu, kad tai buvo vasario 16 diena, nuvykome pasižiūrėti, kokios kainos, kaip jos skiriasi nuo Lietuvos kainų. Pamenu, kad važiavome penkiese. Realiai tada ir pamatėme, kokios yra kainos. Visi buvome šiek tiek šokiruoti. Tikrai galiu pasakyti, kad važiavo ne tie žmonės, kurie gyvena vargingai, bet važiavo gana pasiturintys žmonės. Važiavome tiesiog norėdami pasižiūrėti, ar iš tikrųjų yra taip, kaip kalba kiti. Tuomet mes tikrai buvome šokiruoti, kad yra toks kainų skirtumas“, – kalbėjo pirkėja.
Kainos skiriasi dvigubai
Moteris tikina, kad bent kartą per kelis mėnesius vyksta į Lenkiją, o keliones derina su poilsiu.
„Mes visada deriname kelionės malonumą su apsipirkimu. Pavyzdžiui, jeigu mes važiuojame į kažkokias varžybas, tai ten ir apsiperkame. Mūsų išvykimai visada suderinami su poilsiu. Kartą į keturis mėnesius mes visada nuvažiuojame. Dažniausiai mes važiuojame apsipirkti drabužių. Tie patys drabužiai, kuriuos mes vyrui pirkome Lietuvoje, ten kainavo dvigubai pigiau, o kai kas net trigubai pigiau. Įsivaizduokite, jeigu tu Lietuvoje perki vardinį drabužį ir už švarką užmoki 400 eurų, tai ten tu sumokėjai 120. Manau, kad akivaizdus skirtumas.
Tas pats su vaistų kainomis. Jeigu pas mus vaistai, reikalingi sąnariams, kainuoja apie 130 eurų, tai te už tą patį vaistą tu sumokėsi 40 eurų. Tai beprotiškai didelės sumos. Man keista, kad sako, jog tik varguoliai važiuoja ten apsipirkinėti, atsiprašau, bet tikrai netiesa“, – kalbėjo I.Doškutė.
Anot jos, brangiausi miestai yra du.
„Varšuva yra brangesnis miestas, drabužių kainos skiriasi nuo kainų kituose Lenkijos miestuose. Krokuva ir Varšuva yra vieninteliai du miestai, kur yra kiek brangiau“, – tikino moteris.
Anot jos, pigiausia apsipirkimui vieta išlieka Suvalkai.
Mauricas: mažesnis PVM maistui nesustabdys nuo važiavimo į Lenkiją
„Facebook“ ekonomistas Ž. Mauricas pasidalino keliomis priežastimis, kodėl mažesnis PVM tarifas maisto produktams nesumažins lietuvių noro apsipirkinėti Lenkijoje.
Pirmiausia, anot jo, maistas sudaro tik 23 proc. visų Lietuvos gyventojų išlaidų Lenkijoje. Taip pat, kaip pastebi jis, PVM tarifas ne maisto prekėms Lenkijoje yra 2 proc. didenis nei Lietuvoje, tačiau Lenkijoje vartojimo prekės vis tiek yra vidutiniškai 10 proc. pigesnės nei Lietuvoje).
Ž. Mauricas taip pat vardijo, kad maisto kainų lygis Lenkijoje yra beveik 19 proc. mažesnis nei Lietuvoje, tad norint, kad maisto kainos Lietuvoje taptų mažesnės nei Lenkijoje, lengvatinis PVM tarifas maisto produktams Lietuvoje turėtų būti artimas 0 proc.
„Tačiau net ir sumažinus PVM tarifą maisto produktams, tai neišspręstų problemos, nes Lietuvos gyventojai vis tiek vyktų į Lenkiją pirkti ne maisto prekių“, – rašo jis.
