aA
Ketvirtadienio Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl. Outright Monetary Transactions). Iki šiol užtekto tik žodžių, deja, euro zonos skaudulių paūmėjimas šiandien gali priversti ECB imtis tiesioginių veiksmų.
Indrė Genytė-Pikčienė
© Žurnalas "Statyba ir architektūra"

Graikijai gresia tarptautinių skolintojų bausmė už drausmės nesilaikymą pagal finansinės pagalbos programoje nustatytus reikalavimus – šaliai nepavyko laiku įgyvendinti savo įsipareigojimų reformuoti viešąjį sektorių. Tarptautiniai skolintojai grasina įšaldyti planuotą 8,1 mlrd. eurų finansinės pagalbos dalies išmokėjimą. Atėnai privalo šią problemą išspręsti kuo skubiau, kad užsitikrintų lėšas obligacijų už 2,2 mlrd. eurų išpirkimui rugpjūtį.

Bendrą įtampą didino ir politiniai neramumai Portugalijoje. Šaliai skendint recesijoje, o nedarbo lygiui gegužę užkopus iki 17,6 proc. (trečias prasčiausias rezultatas ES), darosi itin sudėtinga vykdyti griežtas tarptautinių skolintojų diktuojamas „diržų veržimosi“ procedūras. Finansų ministras V. Gasparas neatlaikė visuomenės nepasitenkinimo jo vykdoma politika ir pasitraukė iš pareigų. Tai buvo pirmasis kirtis Portugalijos valdančiojo elito domino eilutėje. Atsistatydinus ir užsienio reikalų ministrui, iškilo rimta politinės krizės grėsmė, o tai stipriai pablogino Portugalijos reputaciją finansų rinkose. 10-ties m. obligacijų pajamingumas per pastarąsias porą dienų šoktelėjo iki krizės metu stebėtų aukštumų (apie 8 proc.) – rekordinio lygio per pastaruosius septynetą mėnesių. Tai šaliai ypač nepalanku siekiant savarankiškai užsitikrinti finansinių lėšų buferį ir išlaikyti skolinimosi finansų rinkose galimybę kitais metais, kuomet pasibaigs tarptautinių kreditorių finansinės pagalbos programa.

Pajamingumų augimas kelia rimtą grėsmę ir kitoms periferinėms valstybėms (ypač Italijai ir Ispanijai). Dėl didžiulių fiskalinių disbalansų (aukšto valdžios sektoriaus skolos lygio ir gilaus biudžeto deficito) ir bankų sektoriaus problemų, šių šalių finansinių srautų tvarumas vis dar itin trapus, o galimybė skolintis tarptautinėse finansų rinkose laikosi daugiau ant ankščiau minėto ECB pažado, nei rinkų pasitikėjimo valdančiųjų programomis ir ekonomine sėkme.

Nors, kaip ir buvo tikėtasi, bazinės ECB palūkanų normos liko nepaliestos, M. Draghi spaudos konferencijos metu šiek tiek nuramino sukilusią įtampą savo pažadu užtikrinti žemų palūkanų normų aplinką ilgesniuoju laikotarpiu ir šios pozicijos laikytis tiek, kiek prireiks. Iki šiol ECB vadovai vengė atskleisti savo ateities ketinimus.

Tuo tarpu Federalinių rezervų sistemos (FDS) „vanagai“ jau drąsiau ima skėsčioti sparnais. Po pastarojo FDS Atviros rinkos komiteto posėdžio, B. Bernankė patvirtino, kad JAV ekonomikos atsigavimo sparta yra pakankama, kad Fed galėtų imtis monetarinio skatinimo (QE3) ribojimo jau šiemet. Jei ūkio raida atitiks Fed prognozes, Fed tikisi palaipsniui nutraukti VP supirkinėjimą iki 2014 m. vidurio. Šis FDS vadovo pareiškimas susilaukė itin audringos reakcijos rinkoje, krito plataus spektro turto grupių vertė, jautriausiai į šią žinią reagavo besivystančių rinkų turto klasės ir taurieji metalai, kardinaliai pasikeitė palūkanų normų lūkesčių vektorius.

Be viso to, skirtingi pagrindinių centrinių bankų vadovų tonai brėžia naujas euro-dolerio kurso svyravimo ribas. Po vanagiško B. Bernankės pasisakymo birželio viduryje, euras, o tuo pačiu ir litas, dolerio atžvilgiu atpigo net 3,8 proc. iki 1,29 šiandien popiet. Optimistiškai nusiteikę finansų rinkos žaidėjai laukia ir ryt pasirodysiančių JAV darbo rinkos duomenų. Tuo tarpu ECB retoriką pančioja paūmėjusios periferijos problemos. Siekdamas atstatyti rinkų pasitikėjimą, M. Draghi pasmerkė eurą artimiausiu metu pigti iki šiemet fiksuoto dugno (1,28) ir netgi jį pramušti.

Kokią tai įtaką turės Lietuvos ūkiui? Pirmiausia, tai brangesnis doleris Lietuvai kels energijos nešėjų kainas. Žinant, kad Lietuva pagal energijos produktų naudojimo intensyvumą[1] rikiuojasi aštuntoje vietoje ES ir regiono atitinkamą vidurkį viršija dvigubai, ši tendencija mūsų ekonomikai yra ypač nepalanki. Antra vertus, susiklosčiusi situacija verčia ECB ir toliau laikyti palūkanų normas užrakintas rekordinėse žemumose. Tai galiausiai turėtų paskatinti Lietuvos verslo įmones paspartinti gamybos procesų modernizavimo ir veiklos efektyvumo didinimo procesus aktyviau investuojant.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Klaipėdos uostas laukia atvykstančio didžiausio laivo istorijoje

Į Klaipėdos uostą trečiadienį atplaukia vienas didžiausių pasaulyje konteinerių laivų „MSC...

Šalies bankuose išaugo prieššventinis mokėjimų srautas

Gruodį labai išaugus ne tik atsiskaitymų kortelėmis apyvartai bei dažnumui, bet ir pinigų...

Ministrai pasikeis nuomonėmis dėl išmetamųjų dujų kiekio mažinimo strategijos (1)

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį Briuselyje dalyvaus ES Transporto,...

Ekonomistas: Lenkijos mažomis kainomis neperspjausime (3)

Tyrimas patvirtino tai, kas piktina dažną Lietuvos pilietį – už kai kurias prekes mokame...

Ekspertai: kai kurie mokesčių pakeitimai verčia gūžčioti pečiais, bet statistikoje aplenksime estus (163)

Valstybės biudžetą priėmusi valdžia žada, kad 2019–ieji bus dosnūs visiems dirbantiesiems,...

Top naujienos

Įkalintas vilnietis prabilo apie protu sunkiai suvokiamą patirtį: buvau verčiamas miegoti su pareigūnėmis (84)

Ar gali būti, kad kalėjimų sistemos pareigūnai, siekdami sukompromituoti įkalinimo įstaigose...

DELFI tyrimas. Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ peikianti Lietuva pati atveria duris jo rėmėjams (17)

Svarbius energetikos projektus Lietuvoje vykdanti Suomijos „ Fortum “, netiesiogiai prisideda prie...

Pokyčiai pasaulyje grasina suvalgyti kone visus norvegų sukauptus pinigus Gerovės fonde (17)

Jei pasaulis imtųsi entuziastingiau kovoti su iškastiniu kuru, Norvegijai tai kainuotų daugiau nei...

Ekspertai: kai kurie mokesčių pakeitimai verčia gūžčioti pečiais, bet statistikoje aplenksime estus (163)

Valstybės biudžetą priėmusi valdžia žada, kad 2019–ieji bus dosnūs visiems dirbantiesiems,...

Kalėdų žvaigždės: gražios, bet nuodingos (1)

Nors dauguma puošniausiųjų karpažolių, dar vadinamų puansetijomis ar Kalėdų žvaigžėmis,...

DELFI 2018-ieji: išrinkite įspūdingiausias metų vestuves balsavimas (6)

Šie metai tapo įsimintini toli gražu ne vienai žinomai porai Lietuvoje. Galima suskaičiuoti...

Sulaikytas buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Ivanovas papildyta (618)

Vilniuje antradienį sulaikytas Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas, BNS patvirtino Generalinės...

5 populiariausi mitai apie skiepus: profesorius Usonis papasakojo, kaip yra iš tikrųjų (8)

Vakcinos laikomos vienu didžiausių šių dienų medicinos laimėjimų – jos padėjo nuo žemės...

Sabonis buvo rezultatyviausias, bet „Cavaliers“ vienu lietimu nutraukė „Pacers“ pergalių seriją (1)

Domanto Sabonio rezultatyvumo neužteko – Indianos „Pacers“ (20-11) komanda netikėtai suklupo...

Už butus viename lankomiausių Europos miestų – juokingos sumos: juos šluoja už grašius (205)

Dabar skelbimų portaluose gausu ne tik nekilnojamojo turto pasiūlymų Lietuvoje, bet ir užsienyje....