Vyriausybės kanceliarijos ryšių su visuomene skyriaus atstovų teigimu, tokia lengvata galėtų paskatinti darbdavius įdarbinti jaunus žmones ir būtų viena iš priemonių, vykdant jiems skirtą aktyvią darbo rinkos politiką.
Kita vertus, nemokėdami įmokų „Sodrai“, senatvėje šie jauni žmonės gali tikėtis mažesnių pensijų.
Apsispręs iki gruodžio
Pagrindinis rugsėjo pabaigoje Seimo patvirtintos strategijos tikslas – užtikrinti teigiamą gyventojų skaičiaus pokytį ir proporcingą gyventojų amžiaus struktūrą.
To bus siekiama kuriant šeimai palankią aplinką, užtikrinant valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą ir stiprinant ekonominę Lietuvos gyventojų gerovę. Už šių apibendrinimų yra 17 uždavinių, o visą strategijos dokumentą sudaro 116 punktų.
Jame taip pat nurodyta, kad Vyriausybė iki 2018 metų gruodžio 1 dienos turėtų patvirtinti Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą.
DELFI Vyriausybės kanceliarijos paprašė pasidalinti planais dėl kelių iki šiol mažiau dėmesio sulaukusių strategijoje minimų pasiūlymų.
Darbas jaunimui
Strategijoje rašoma, kad gyventojų ekonominę gerovę stiprintų veiksminga integracija į darbo rinką.
„Jauni žmonės dažniausiai emigruoja tada, kai baigia mokyklą ar universitetą, nes studijų ir darbo derinimo lygis šalyje yra žemas. Siekiant mažinti didelę jaunimo emigraciją, būtina stiprinti sklandų perėjimą iš mokyklos ar studijų į darbo rinką, vykdant jauniems žmonėms skirtą aktyvią darbo rinkos politiką“, – teigiama dokumente.
Vyriausybės atstovai nurodė, kad sprendžiant šią problemą, numatoma stiprinti švietimo sistemos įstaigų programų orientaciją į praktinių įgūdžių ugdymą ir skatinti darbo patirties Lietuvoje įgijimą.
„Tai numatoma įgyvendinti stiprinant bendrojo ugdymo programų orientaciją į praktinių įgūdžių ugdymą (finansų, teisės, verslumo, socialinių įgūdžių ir kt.); stiprinant profesinio mokymo programų orientaciją į darbo rinkos poreikius ir padidinant praktinio turinio ir darbo patirties dalį mokymo programose; vienoje vietoje renkant ir aktyviai skleidžiant informaciją apie savanoriškos veiklos, praktikų ir stažuočių galimybes ir skatinant jų naudojimą Lietuvos viešajame ir privačiame sektoriuje ir kitais būdais“, – rašoma atsakyme DELFI.
Tuo turėtų pasirūpinti Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vyriausybėje taip pat bus analizuojamos galimybės dėl finansinių paskatų darbdaviams įdarbinti jaunus asmenis taikymo.
„T.y. laikinųjų mokesčių lengvatų nustatymo (pavyzdžiui, galimybė laikinai nemokėti socialinio draudimo mokesčių, pirmą kartą įsidarbinant jaunam asmeniui)“, – atsakė Vyriausybės atstovai.
Konsultavimo centras
Strategijoje dar kalbama apie tai, kad siekiant tinkamai priimti atvykstančius arba grįžtančius į Lietuvą asmenis, svarbu užtikrinti informacijos bei asmeninių konsultacijų teikimą vieno langelio principu informavimo ir konsultavimo centre.
Vyriausybės atstovai priminė, kad toks centras pavadinimu „Renkuosi Lietuva“ Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biure veikia nuo 2015 metų.
„Šiame centre teikiamos nemokamos konsultacijos daugeliu su gyvenimu Lietuvoje susijusių klausimų: kokie pirmieji žingsniai planuojant grįžimą ir jau sugrįžus Į Lietuvą, socialinės garantijos, sveikatos apsauga, vaikų leidimas į mokyklą, kokius dokumentus parsivežti prieš grįžtant, užsieniečių gyvenimas Lietuvoje ir pan.
Konsultacijos teikiamos nemokamai, lietuvių ir anglų kalbomis telefonu, el. paštu, programa „Skype“ bei gyvai biure ar lankant bendruomenes ir kitus renginius. 2018 metų rugsėjo mėnesį buvo paleista nemokama telefono linija, skirta konsultuoti Jungtinėje Karalystėje gyvenančius Lietuvius, planuojančius grįžimą į Lietuvą“, – pasakojama atsakyme DELFI.
Vyriausybės atstovai pastebėjo, kad šio centro reikalingumą parodo ir augantys skaičiai:
„Nuo veiklos pradžios 2015 metais „Renkuosi Lietuvą“ tinklapį aplankė 230 tūkst. lankytojų, kurie savarankiškai galėjo rasti jiems aktualią informaciją apie gyvenimą Lietuvoje. Per pastaruosius 3 veiklos metus suteikta beveik 3 tūkst. personalizuotų konsultacijų grįžtantiems ar jau grįžusiems asmenims iš 53 pasaulio šalių.
2018 metais suteikta beveik 1,8 tūkst. individualių konsultacijų telefonu, el. paštu, „Facebook“ paskyroje ar gyvai biure. Kiekvienais metais suteiktų konsultacijų skaičius auga dvigubai: 2017 metais buvo 1 050, 2016 metais – 453, 2015 metais – 215 individualių konsultacijų“.
Vyriausybės atstovų teigimu, užtikrinant veiklos palaikymą bei stiprinimą, atsižvelgus į norinčių sugrįžti bei atvykti poreikius, siekiama plačiau reklamuoti centrą ir jo veiklą, pasitelkiant nacionalinius bei užsienio Lietuviams skirtus naujienų portalus taip pat stiprinti atstovų regionuose tinklą, su jais palaikyti ryšį, vykdyti mokymus, siekiant tokių paslaugų teikimą savivaldybėse.
Vadina mirusiu dokumentu
Už Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategijos priėmimą Seime balsavo 77 parlamentarai, 24 susilaikė, o 3 buvo prieš.
Viena iš balsavusiųjų prieš – Aušra Maldeikienė anksčiau šią strategiją yra pavadinusi mirusiu dokumentu. „Jis neveiks vien dėl to, kad ne žmogus, o negyva, amorfinė, itin komplikuota teorinė struktūra vardu „ekonomika“ yra šio dokumento tikslas“, – sakė ji.
„Visas šis nutarimas ir yra savotiškas viskuo patenkintų bei „ekonomikai“ naudingų žmonių gamybos technologinis aprašas. Arba, būkime atviri, tai yra nutarimas, kuris puikiai demonstruoja, kas nutinka valstybėse, sunaikinančiose savo kultūrą, mokslą, ir ypač socialinius mokslus. Dokumentą rašė kažkokie anoniminiai biurokratai, ir jie rašė jį pagal tai, kuo tiki ir ką nori girdėti valdantys politikai (čia yra ir sveikas maistas mokyklose, ir atkurta populiacija, ir raudos dėl nepakankamos paramos šeimai ir/arba pagal pareikalavimą – lyčių lygybei...). Visi privalomi modernios nerišlios „naujakalbės“ atributai“, – sakė A. Maldeikienė.
