Sudužus DHL siuntas gabenusiam lėktuvui, kuriame buvo keturi žmonės, vienas iš jų žuvo, likę sužeisti, vienas jų – sunkiai. Lėktuvo operatorius yra įmonė „Swift Air“.
DHL pirmadienį informavo klientus, kurių siuntos buvo gabenamos minėtu lėktuvu. Kaip „Facebook“ dalijosi vartotojai, nurodyta, kad jos pirmadienį nebus pristatytos.
„Šiuo metu vykdomas detalesnis tyrimas. Turėdami daugiau informacijos būtinai ją pateiksime“, – teigiama laiške.
Jei siuntinys nedraustas – kompensacijos nedidelės
Ko gali tikėtis vartotojai, kurių siuntos buvo sudužusiame lėktuve?
Advokatas Arvydas Budnikas „Delfi“ sakė, kad pagal bendrą praktiką kompensacijos sumokamos už krovinio svorį.
„Yra Tarptautinio valiutos fondo patvirtintas SDR (angl. Special Drawing Rights, liet. Specialios skolinimosi teisės) vienetas. 1 kilogramui taikoma 17 SDR vienetų atlyginimo suma. SDR dydis yra 1,24 euro. Jeigu dingo ar sprogo šios avarijos metu vieno kilogramo siunta, kilogramą reikėtų dauginti iš 17 SDR – kompensacija siektų nedaug, apie 21 eurą už kilogramą“, – „Delfi“ komentavo A. Budnikas.
Anot jo, taip įmonės apsaugomos nuo piktnaudžiavimo, nes nežinant, kas tiksliai buvo siunčiama, asmenys galėtų reikalauti didelių kompensacijų.
„Žmonės galėtų sakyti, kad dingo auksinis žiedas, brangakmeniai ar Mona Lizos paveikslas, bet kaip tą patikrinti, kaip įrodyti, kas tai buvo? Nėra patikrinama, kas buvo siuntoje, tada vadovaujamasi SDR dydžiais“, – nurodė jis.
Bet tuo atveju, jei siunčiamas brangus daiktas, galima siuntą drausti.
„Tai papildomai kainuoja, bet užpildžius tokią deklaraciją nurodomi daikto duomenys, siunta individualizuojama. Tuo reikia iš anksto pasirūpinti, jei siunčiamas brangus daiktus ir žinome, kad keliasdešimties eurų kompensacijos už ją nepakaks, jei siunta bus prarasta“, – pažymėjo teisininkas.
„DHL Lietuva“ puslapyje nurodoma, jog siuntos draudimo kaina siekia nuo 11 eurų (arba 1 procentą nuo siuntos vertės).
A. Budnikas patikslino, kad teisės aktuose siuntos draudimo procesas vadinamas suinteresuotumo savo krovinio pristatymu į paskirties vietą deklaracija.
Tokia siunta vadinama įvertintąja siunta.
Teisininkas taip pat prisiminė atvejį, kai šalia Vilniaus oro uosto dirbanti įmonė per DHL siuntėsi lėktuvo detalę, tačiau krovinys buvo sunaikintas. Kadangi siuntinys nebuvo draustas, įmonei buvo už prekę buvo atlyginta nedidelė suma – tik 12 eurų.
RRT pataria aiškintis su DHL
Savo ruožtu Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės patarėja Ugnė Ramaneckienė komentavo, kad Pašto įstatymas įtvirtinta bendrą taisyklė, jog teisė į žalos atlyginimą (kompensaciją) numatyta siuntėjui.
„Taigi, siuntas praradę gavėjai visų pirma turėtų kreiptis į siuntėjus, o jie savo ruožtu teikti pretenzijas pašto paslaugos teikėjui, šiuo atveju – DHL.
Už pašto siuntos dingimą / praradimą ir sugadinimą, o mokėtinos kompensacijos dydis diferencijuojamas priklausomai nuo pašto siuntos rūšies, t. y. jei prarandama registruotoji pašto siunta, išmokėtinos kompensacijos suma gali siekti dvigubas siuntimo išlaidas, o tuo atveju, jei buvo siunčiama įvertintoji pašto siunta – kartu su siuntimo išlaidomis atlygintina ir siuntos vertė“, – „Delfi“ komentavo U. Ramaneckienė.
Tiesa, ji pažymėjo, kad pašto veiklą reguliuojančiuose aktuose kaip viena žalos atlyginimo išimčių yra numatytos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių prarandama pašto siunta, jei pašto paslaugos teikėjo kaltė neįrodoma.
Tačiau šios aplinkybės turėtų būti vertinamos sistemiškai pagal konkrečią situaciją.
„Vartotojams svarbu pasižiūrėti, kokios žalos atlyginimo / kompensacijos mokėjimo sąlygos nurodytos konkretaus pašto paslaugos teikėjo paslaugų teikimo sąlygose (taisyklėse), nes jose gali būti ir palankesnių nuostatų dėl kompensacijos mokėjimo atvejų, kompensacijos dydžio ir pan., nei numatytos pašto veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose“, – nurodė patarėja.
VVTAT pataria palaukti numatyto pristatymo termino
O Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pastebėjo, kad šiuo konkrečiu atveju, tikėtina, vartotojams būtų sudėtinga gauti tikslią informaciją, ar jų laukiama siunta buvo gabenama sudužusiame lėktuve. Nebent vartotojus apie tai informuotų pardavėjas ar paslaugos teikėjas.
„Siuntų vėlavimai šiuo laikotarpiu ir taip yra galimi, nes artėja šventinis laikotarpis, vyksta išpardavimų akcijos, kas padidina pardavimų skaičių ir prekių pristatymas įprastai užtrunka. Todėl patartina kol kas vartotojui sulaukti numatyto pristatymo termino ir tik esant vėlavimui kreiptis dėl nuostolių atlyginimo“, – „Delfi“ sakė VVTAT atstovė Dalia Malinauskienė.
Kaip pažymėjo ji, jei sutartis sudaryta tarp vartotojo ir siuntimo paslaugos teikėjo (vartotojas įsigyja atskirą siuntimo paslaugą), dėl siuntos nepristatymo ar kitų kilusių nesklandumų vartotojas pirmiausia turi kreiptis į paslaugos teikėją ir pateikti reikalavimą dėl savo pažeistų teisių dingus siuntai, jai vėluojant ar pan.
„Jei vartotojui su paslaugos teikėju susitarti nepavyksta, vartotojas dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka galėtų kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą. Ši tarnyba nagrinėja ginčus tarp vartotojų ir pašto paslaugų teikėjų“, – patarė D. Malinauskienė.
Tais atvejais, kai vartotojas prekę įsigyja internetu ir sutinka su pardavėjo pasiūlytu prekės pristatymo būdu, dėl kilusių nesklandumų dėl prekės pristatymo vartotojas turi kreiptis pirmiausia į pardavėją, teigė tarnybos atstovė.
„Šiuo atveju pardavėjas yra atsakingas už prekės pristatymą, vartotojas neturi patirti nuostolių, atsiradusių prekės siuntimo metu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių.
Jeigu vartotojui dėl kilusių nesklandumų nepavyksta rasti sprendimo su pardavėju, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Kartu su prašymu vartotojas turi pateikti visus reikalingus įrodymus (pirkimą patvirtinantį dokumentą, užsakymo kopiją, kreipimąsi į pardavėją, jo atsakymą ir kt.)“, – pridūrė ji.
D. Malinauskienė antrino RRT atstovei, kad svarbios visos susijusios aplinkybės.
„Pavyzdžiui, jei būtų nustatyta, jog lėktuvo avarija įvyko dėl nenumatytų aplinkybių (force majeur), kurios yra aptartos siuntimo paslaugos sutartyje, reikėtų vadovautis sutarties sąlygomis. Tai aktualu būtų pirmosios situacijos atveju, kai vartotojas yra sudaręs sutartinius santykius su siuntimo paslaugos teikėju tiesiogiai“, – pažymima komentare.
Įspėja dėl sukčių
Rygoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Civilian Resilience Nordic“ (CRN) įspėja, kad šį įvykį gali bandyti išnaudoti sukčiai.
„Nesiartinkite prie įvykio vietos ir saugokitės sukčių. Natūralu, kad nelaimės sukelia smalsumą ir sutraukia minias, tačiau, jei įmanoma, venkite lankytis įvykio vietoje ir būkite ypač atsargūs dėl sukčių, kurie gali išnaudoti situaciją, siekdami pasisavinti pinigus arba išgauti jūsų asmens duomenis pasitelkdami užuojautą“, – išplatintame pranešime teigė CRN.
Taip pat organizacija nurodė, kad reikėtų vengti spekuliacijų, susilaikyti nuo spėlionių ar nepatvirtintos informacijos skleidimo apie įvykį.
Panašiais atvejais raginama informuoti šeimą ir draugus, organizacijas – patarti darbuotojams pranešti savo šeimoms, draugams ir artimiesiems, jog jie yra saugūs.
„Tai galima padaryti per socialinius tinklus, žinučių siuntimo programėles ar bet kokiu kitu patogiu būdu, kad išvengtumėte nereikalingo susirūpinimo ir užklausų antplūdžio visą dieną. Taip padėsite palaikyti dėmesio koncentraciją ir saugumą darbo vietoje“, – nurodė CRN.
Pirmadienio rytą sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo, nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas.
DHL įmonės atstovė Lietuvoje teigė, kad įmonė aiškinasi įvykio aplinkybes. Jos teigimu, lėktuvu buvo gabenamos reguliarios verslo klientų ir fizinių asmenų siuntos, jame nebuvo nieko, kas būtų galėję sukelti įtarimų.
