Gali atjungti elektrą
LVTA vadovas vardija, kad įspėjimus apie tai, kad bus nutraukta elektra šiandien jau yra gavę UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“, „Rokiškio vandenys“, „Kaišiadorių vandenys“.
Kaip aiškina, tai reiškia, kad jei bus atjungta elektra, nebeveiks svarbūs mechanizmai, o tai gali lemti, kad gyventojai liks be vandens tiekimo.
Tiesa, pastarajai įmonei, „Kaišiadorių vandenys“, elektros tiekimą buvo numatyta nutraukti iš karto po Vėlinių, tačiau pagalbos ranką ištiesė miesto savivaldybė, kuri garantavo už bendrovės paskolą, imamą apyvartinėms lėšoms. Skola, kaip buvo skelbiama, siekia 165 tūkst. eurų.
Kitose vandentvarkos įmonėse – situacija panaši. Teigiama, kad „Varėnos vandenų“ sąskaita už elektrą už rugpjūtį siekė 88,1 tūkst. eurų, kai bendrovės mėnesio pajamos siekia 103 tūkst. eurų.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius sakė, kad situacija šiandien itin rimta, o vienintelė išimtis – kuo greičiau pakeisti Geriamojo vandens įstatymą, kad kainos būtų perskaičiuojamos nuolat, nes pagal dabartinę metodiką tai gali būti padaryta tik kartą per metus.
„Tos įmonės, kurios persiskaičiavo vasaros pradžioje, gi niekas nežinojo tokio drastiško kainų augimo, o joms paaugus visi atsidūrė akligatvyje“, – sakė jis.
Ketvirtadienį, kaip prasitarė, Seimas turėtų diskutuoti bei balsuoti dėl minėto įstatymo priėmimo.
„Turėtume būti prilyginti energetikos įmonėms ir kai energetinių išteklių kainos rinkoje brangs daugiau nei 30 proc., mes galėsime nedelsiant kreiptis į VERT, o kainos nedelsiant būtų koreguojamos“, – aiškino atstovas.
Visgi, kaip pridūrė, net jei Seimas ketvirtadienį priims tokį sprendimą ir pritars įstatymo korekcijoms, reiks nemažai laiko, kol įstatymas įsigalios.
„Jį turi pasirašyti prezidentas, įmonė – paruošti pagal naują metodiką kreipimąsį į VERT, VERT – kainą peržiūrėti. Mes vėliau – paruošti sąskaitas. Pajamas už pabrangusius išteklius mes gautume tik sausio mėnesį, todėl situacija – labai kebli, nebegalime tylėti“, – sakė jis.
Įklimpo ir didžiosios įmonės
Situacija, kaip teigė vandentvarkos asociacijos „Vandens jėga“ direktorius Marius Švaikauskas, kebli ne tik smulkesnėse įmonėse, tačiau ir asociacijai priklausančiose įmonėse „Klaipėdos vanduo“, „Kauno vandenys“ bei „Vilniaus vandenys“, kurios patiekia daugiau nei pusę viso Lietuvoje tiekiamo geriamojo vandens.
„Faktinė bendrovės „Vilniaus vandenys“ liepos mėnesio elektros kaina buvo 0,344 Eur/kWh, bendrovės sąnaudos siekė 939,7 tūkst. Eur, ir tai yra 708,6 tūkst. Eur didesnė suma nei surenkama iš klientų iš geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifo (GVTNT).
Rugpjūčio mėnesio skaičiai dar įspūdingesni: elektros energijos kaina rugpjūtį bendrovei siekė 0,4498 Eur/kWh, elektros energijos sąskaita pasiekė 1.3 mln. Eur, ir tai yra net 1,1 mln. Eur didesnė suma nei surenkama iš klientų per GVTNT tarifą“, – vardijo jis ir sakė, kad skaičiai panašūs ir kitose didžiosiose vandentvarkos įmonėse.
Jis skaičiavo, kad 3 didžiosios Lietuvos vandentvarkos įmonės dėl drastiško elektros energijos sąnaudų augimo per 2022 m. patirs daugiau nei 10 mln. Eur nuostolio.
„Visos Lietuvos vandens tiekimo įmonių mastu tai sudarytų apie 20-25 mln. Eur“, – sakė atstovas.
M. Švaikausko teigimu, kol kas vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įmonės, patirdamos nuostolius dėl drastiškai išaugusių elektros kainų, yra priverstos stabdyti ir mažinti plėtros bei investicinius projektus, skolintis.
„Generuodamos finansinius nuostolius vandentvarkos įmonės, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Tokie trūkumai gali sukelti vėluojančius mokėjimus verslo įmonėms bei darbuotojams, o papildomas skolinimasis finansinių srautų balansavimui didina įmonių sąnaudas“, – teigė jis.
„Teko išgirsti ir tai, kad kai kurios vandentvarkos įmonės ieško rezervų augančioms sąnaudoms kompensuoti viduje: svarsto visus įmanomus scenarijus – elektros gavybos apimčių didinimą, dalies rekonstrukcijos darbų stabdymą. O dalis baiminasi ir juodžiausio scenarijaus – įsipareigojimų partneriams, darbuotojams nevykdymo“, – pridūrė atstovas.
Vanduo brangs
Bronius Miežutavičius „Delfi“ aiškino, kad gyventojai turėtų nusiteikti už vandenį mokėti daugiau.
„Ten, kur kaina buvo dabar neseniai perskaičiuota ir aukšta, jiems ji dar kažkiek padidės.
Tai yra neišvengiama, jei norime turėti vandenį“, – sakė jis ir tikino, kad mažesniuose miestuose, kur kainos seniai nekeltos, brangimas bus didesnis.
„Tiksliai pasakyti negaliu. Tai bus netikslu. <...> Dabar kainos keičiasi kasdien“, – sakė jis.
Apie tai, kiek vandens kainos galėtų didėti, skaitykite čia.
Redakcijai susisiekus su VERT, specialistai patikslino, kad įstatymas šiuo metu yra Seime ir jau buvo svarstytas.
„Įstatymas koreguojamas pagal svarstymo metu pateiktus pasiūlymus, laukiama priėmimo“, – teigė jie.
Dėl minėto projekto Seimas turėtų balsuoti ketvirtadienį.
