Vasarį atliktas tyrimas rodo, kad gyventojų pasirengimą eurui nusakantis indeksas siekia 30 balus. Šis skaičius rodo, jog žmonės per mažai žino apie Lietuvoje planuojamą įvesti naują valiutą, kai 0 balų atspindi, kad gyventojai šiam pokyčiui nepasirengę, o 100 balų – puikiai pasiruošę.
Latvijoje buvo atliktas analogiškas tyrimas, ten gyventojų pasirengimas įsivesti eurą buvo šiek tiek didesnis: indeksas siekė 31 balus.
Atliekant tyrimą respondentams buvo užduodami trys klausimai: ar žmonės yra už ar prieš euro įvedimą, klausta, ar jiems trūksta informacijos apie eurą ir ar respondentai jau yra pasirengę euro įvedimui.
Pasak "Swedbank" mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Orintos Žvirzdinės, kol kas Lietuvoje indeksą „žemyn tempia“ gyventojų elgesys – tai reiškia, kad gyventojai nieko nedaro ruošdamiesi euro įvedimui.
40 proc. apklaustų gyventojų nurodė, jog žino dalį informacijos, dažniausiai buvo minimas lito ir euro keitimo kursas – jį žino beveik ketvirtadalis apklaustųjų.
Visgi dar 29 proc. sako, kad jokių veiksmų neatlieka dėl planuojamo euro įvedimo, kiti 31 proc. apklaustųjų veiksmų planuoja imtis tik tuomet, kai paaiškės galutinis sprendimas, ar euras bus įvestas.
Kol kas tik kas dešimtas gyventojas domisi, aktyviai ieško informacijos apie euro įvedimą.
Grynųjų - dvigubai daugiau nei Latvijoje
“Lietuvos ekonomikoje grynaisiais cirkuliuoja daugiau kaip 11 mlrd. Lt, tai yra tikrai labai didelė suma. Trečdalį turi verslo įmonės, o likusius – gyventojai. Latvijos ekonomikoje tuo metu (prieš euro įvedimą – DELFI) cirkuliavo dvigubai mažiau latų, Estijoje – dvigubai mažiau negu Latvijoje. Tai reiškia, keturis kartus mažiau negu Lietuvoje. Iššūkis: mes turime be galo daug grynųjų pinigų ir ką mes matėme iš latvių ir estų patirties, gyventojai susirūpina gruodžio, sausio mėnesiais“, - dėstė O. Žvirzdinė.
Pasak jos, latvių patirtis rodo, kad daugiausiai žmonių į eurų keitimo vietas plūstelėjo šiemet sausį ir jiems eilėse teko laukti iki 3 valandų.
Visgi ji vardijo, kad jei pinigai bus banko sąskaitoje, jie bus konvertuojami automatiškai, o turintiems grynųjų juos į sąskaitą įnešti jau dabar - taip bus išvengta nepatogumų.
„Sausio mėnesį visus turimus grynuosius geriau išleisti, taip pat ir monetas: juos išdalinti arbatpinigiams, labdarai, paaukoti ir atsiskaitinėti kortele“, - siūlo O. Žvirzdinė.
Specialistė priminė, jog namie rastus grynuosius neskubėti keisti sausį, o tai atlikti vasarį arba vėliau – litai komerciniuose bankuose bus keičiami į eurus neatlygintinai dar pusmetį, visą laiką juos nemokamai keis Lietuvos bankas.
Be to, siūloma pasitikrinti, ar klientai nepamiršo prisijungimo prie savo elektroninės bankininkystės slaptažodžių ir kitų duomenų bei juos atsinaujinti, kol bankuose dar nėra eilių.
“Mūsų tikslas kiek įmanoma pamažinti žmonių srautą ir jeigu visi subėgs sausio mėnesį, klausimas, ar lauksi valandą, ar tris, ar šešias. Mūsų tikslas, kad kuo daugiau žmonių eilėse nelauktų, o tie, kurie nebus pasiruošę, lauks. Metų pabaigoje galėsime pasakyti, kiek, nes grynųjų ekonomikoje turime dvigubai daugiau negu latviai, bus įdomu pasilyginti“, - dėstė O. Žvirzdinė.
Ką daro gyventojai, ruošdamiesi eurui
Gyventojai, kurie nurodė, kad jau ruošiasi euro įvedimui (40 proc.), ėmėsi įvairių veiksmų.
24 proc. sakė, kad žino litų keitimo į eurus kursą, po 10 proc. ieško papildomos informacijos apie eurą, žino, kas bus su jų indėliais, pinigais sąskaitose ir kortelėse. Dar po 9 proc. kartais perskaičiuoja kainas į eurus ir žino, kur litai į eurus bus keičiami be papildomo mokesčio.
Po 8 proc. žino svarbiausias litų keitimo į eurus datas, nekaupia pinigų grynaisiais ir juos stengiasi laikyti banko sąskaitose.
7 proc. žmonių jau pasiskaičiavo savo apytiksles pajamas eurais: algą, pensiją, pašalpą. 5 proc. turi šiek tiek eurų grynaisiais, jų nekeičia ir neleidžia.
Po 4 proc. stengiasi atsiskaityti negrynaisiais, planuoja išleisti grynuosius, žino, kas bus su jų paskola eurais. Dar 3 proc. planuoja įnešti sukauptus grynuosius į sąskaitą.
Geriausiai euro įvedimui yra pasiruošę 23-35 m. amžiaus gyventojai, jų pasiruošimo indeksas siekia 32 balus. Dar geriau euro įvedimui yra pasiruošę didmiesčių, kuriuose gyvena daugiau nei 200 tūkst. žmonių, gyventojai – indeksas siekia 34 balus.
Atsiskaitančiųjų ne grynaisiais indeksas euro įvedimui siekia 35 balus.
Lietuvoje įmonių pasirengimas įsivesti eurą yra didesnis ir siekia 46 balus, tai lemia taip pat realių veiksmų stoka ruošiantis įsivesti eurą. Latvijoje analogišku metu šis rodiklis buvo toks pat.
Iš viso apklausta 500 respondentų iš įmonių ir dar 510 gyventojų.
