aA
2007-uosius drąsiai galima vadinti vartojimo kreditų bumo metais. Bankininkai trina rankomis, kad Lietuvos gyventojai per gana trumpą laiką išmoko gyventi skolon. Vien per pirmą šių metų pusmetį šalies komercinių bankų išduotų vartojimo kreditų portfelis išaugo rekordiškai – beveik 70 proc.
Būsto paskolos našta - karikatūra
Būsto paskolos našta - karikatūra
© DELFI
Ekspertai įspėja, kad toks spartus skolinimosi tempas nėra geras ženklas, o prasiskolinę gyventojai netrukus gali papildyti elgetų gretas.

Nepasotinama paklausa

Gyventojai, apsvaigę nuo kylančių atlyginimų, mažo nedarbo, sparčios šalies ekonomikos plėtros, pernelyg optimistiškai vertina savo bei šalies perspektyvas ir išlaidauja. Kol kas – skolon.

„Mažmeninės prekybos apyvarta auga sparčiau nei gyventojų pajamos. Tai rodo, kad per trumpą laiką įpratome gyventi skolon“, – konstatavo „DnB Nord“ grupės ekonominių tyrimų vadovas dr. Vadimas Titarenko.

Besaikis vartojimas gerokai išpūtė prekių kainas. Pernelyg greitai auganti paklausa susilpnino konkurenciją ir leido vietos įmonėms be atodairos didinti kainas, taip pat ir pelną.

Būtent sparčiai didėjanti infliacija ir nuolatinės šnekos apie grėsmingą „kietąjį ekonomikos nusileidimą“, nekilnojamojo turto kainų nuosmukį, regis, privertė gyventojus šiek tiek stabtelėti. Kita vertus, didžiulė infliacija ir suvokimas, kad už tuos pačius pinigus šiandien galima įsigyti daugiau, nei tai bus galima padaryti ryt, verčia dar daugiau išlaidauti ir neskatina taupyti.

Apetito netramdo

Nors ekspertai įspėja apie grėsmę, kylančią dėl augančio vartojimo, patys bankai neatsisako galimybės pasipelnyti iš pirkimo manijos apsėstų klientų, juolab prieš šventes. Kai JAV finansų institucijos neteko milžiniškų lėšų dėl nemokių klientų, kuriais tapo pernelyg gerai savo lūkesčius vertinę rizikos grupei priskiriami žmonės, skolinimosi sąlygos sugriežtėjo visame pasaulyje. Kad griežtina paskolų išdavimo sąlygas, Lietuvos bankai skelbė jau nuo metų pradžios, tačiau kartu skatino vartoti – aktyviai reklamavo vartojimo paskolas.

„Turtas“ trijų didžiausių šalies bankų paklausė, ar šie prieš šv. Kalėdas neplanuoja aktyviau reklamuoti vartojimo paskolų.

Tik „Hansabankas“ aiškiai atsakė nesąs numatęs jokios vartojimo paskolų skatinimo kampanijos. SEB Vilniaus bankas siūlo mažesnes palūkanas vartojimo kreditams, jei klientas įsigyja kredito įmokų draudimą. Bankas „DnB Nord“ prieš šventes pasiūlė greituosius vartojimo kreditus internetu už „geresnes palūkanas nei paprastai“. Nusprendus apdrausti kreditą, „DnB Nord“ bankas taip pat taikys 25 proc. nuolaidą draudimo tarifui. Imant paskolą internetu maksimali kredito suma – 20 tūkst. litų.

Spekuliacijos savo gerove

„Griežtėjančios kreditavimo sąlygos dar nereiškia, kad mes visiškai nukirsime bambagyslę – pinigai yra ekonomikos kraujas. Kalbame apie kontroliuojamą kreditavimo augimą: atvešime ne tiek pinigų, kiek nori rinka, o kiek manysime, kad reikia. Paskolų portfelis didės, tačiau kitąmet jis sieks 30–40 proc.“, – prognozavo Tomas Andrejauskas, „Hansabanko“ Finansų rinkų tarnybos vadovas. Jo manymu, vienas iš nekilnojamojo turto rinką šiais metais atšaldžiusių elementų buvo būtent sugriežtėjusios kreditavimo sąlygos.

Visų Baltijos šalių ekonomikos augimas paremtas skolinimusi, todėl, jei paskolų dalybos staigiai sulėtėtų, tai iškart atsilieptų ūkio plėtrai. Tačiau tokio scenarijaus ekspertai neprognozuoja. SEB Vilniaus bankas kitąmet prognozuoja apie 40 proc. būsto paskolų rinkos augimą, banko „DnB Nord“ analitikai mano, kad būsto paskolų rinka augs apie 30 proc., vartojimo kreditų portfelis didės apie 60 proc.

„Hansabanko“ atstovas atkreipia dėmesį, kad paskolų rinka Lietuvoje tampa spekuliacinė: žmonės skolinasi, kad įsigytų vertybinių popierių, įkeičia turtą arba paima paskolą ir ją investuoja. „Žmonės mano, kad pergudraus kitus. Tačiau tokie bandymai prisidurti papildomą litą kitą dažnai paremti nepamatuota ir pernelyg didele rizika“, – įspėjo T.Andrejauskas.

Nekontroliuojami naujokai

Kai tik komerciniai šalies bankai prakalbo apie būtinybę taupyti ir riboti skolinimąsi, į Lietuvos rinką ėmė veržtis greitus, tačiau ypač brangius vartojimo kreditus siūlančios bendrovės.

„Tai gali būti paskutinė galimybė greitai pasiskolinti tiems žmonėms, kuriems pinigų reikia greitai, arba tiems, kam kredito nesuteikia bankas“, – sakė T.Andrejauskas.

Pastaroji gyventojų grupė ekspertams kelia daugiausia nerimo, nes tokie žmonės gali labai skaudžiai pajusti palūkanų pokyčius. Net ir nedaug padidėjus palūkanoms ar sumažėjus pajamoms, klientai gali tapti nemokūs ir dėl palyginti mažos paskolos prarasti įkeistą turtą.

Greituosius kreditus „Kreditas123“ ir „Credit24“ siūlančių įmonių veiklos nekontroliuoja Lietuvos bankas. „Tai yra paskutinis šaltinis gauti pinigų, jei nebėra iš kur. Dėl šių įmonių veiklos mes negalime pasakyti, kas iš tikrųjų vyksta vartojimo kreditų rinkoje, nes neturime informacijos apie greitąsias paskolas išduodančių įmonių veiklą, nežinome, kaip jose auga blogų paskolų skaičius“, – kalbėjo banko „DnB Nord“ vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka.

Lanksti politika

Greituosius kreditus teikia ir neseniai į Lietuvos paskolų rinką atėjusi Estijos bendrovė „Big bank“.

Šios įmonės metinės paskolų palūkanos – vienos didžiausių šalyje. Imant paskolą be laiduotojų, jos vidutiniškai siekia apie 25 proc. ir yra beveik du kartus didesnės nei kituose šalies bankuose.

Paklaustas, ar klientų neatgraso tokios didžiulės palūkanos, „Big bank“ Lietuvos filialo vadovas Maksimas Melamedas patikino, kad ne. „Mes labai lankstūs. Kad gautumėte iš mūsų paskolą, jums tereikia uždirbti 400 litų per mėnesį, o paskolą galima grąžinti per 10 metų. Sutinku, palūkanos didelės, bet net 400 litų uždirbančiam žmogui turbūt nebus sudėtinga mokėti po 20 litų per mėnesį“, – savo poziciją gynė banko filialo vadovas.

Skolinkis į sveikatą

„Turto“ atliktas eksperimentas parodė, kad Lietuvoje vidutines pajamas gaunantiems gyventojams paskolą gauti tikrai nesudėtinga. Bankai ir kitos kreditavimo paslaugas teikiančios bendrovės klientų laukia išskėstomis rankomis.

Dienraščio žurnalistai apsilankė šešiuose šalyje veikiančiuose bankuose („Sampo“ „Hansabanke“ SEB Vilniaus banke „Snore“ „Parex“ „DnB Nord“) ir Lietuvos pašte, kur teikiama greitoji paskola „Kreditas 123“.

Visose įstaigose „klientai“ prašė suteikti 20 tūkst. litų vartojimo paskolą. Išgirdę, kad asmuo į rankas gauna 2,5 tūkst. litų ir daugiau neturi jokių finansinių įsipareigojimų, bankų darbuotojai iš karto pasiūlydavo apskaičiuoti palūkanas ir įmoką.

Pageidaujamo dydžio paskolos nebūtų suteikęs tik „Sampo“ bankas, kuris yra nustatęs 5 mėnesių atlyginimų dydžio vartojimo paskolos limitą.

Kitur geriau nerasi

Beje, beveik visų aplankytų bankų darbuotojai, vos apskaičiavę palūkanų normas, skubėdavo pildyti paskolos gavėjo anketą.

„Palaukite, kol kas tik domiuosi sąlygomis, reikia pasižiūrėti, ką pasiūlys kiti bankai“, – stabdydavo juos „klientas“. Kai kurie į tai atsakydavo, kad ieškoti mažesnių palūkanų kituose bankuose – bergždžias reikalas, esą būtent jie siūlo žemiausias rinkoje.

Labiausiai nustebino banko „Snoras“ pasiūlytos sąlygos. Viename iš aptarnavimo paviljonų „klientui“ buvo pasiūlyta net iki 100 tūkst. litų paskola be laiduotojo. Palūkanų norma – vos 7,2 proc., nors kitų bankų nustatytos palūkanos svyravo nuo 8,5 iki 11 proc.

Skirtingi pasiūlymai

Iš esmės visų bankų produktai šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, „Hansabanke“ klientų aptarnavimo vadybininkė išgirdusi, kad paskolą „klientas“ norėtų grąžinti ilgiau nei per trejus metus, vietoj vartojimo paskolos pasiūlė asmeninę. Ją galima imti ketveriems metams, tačiau šios paskolos palūkanų norma yra procentu didesnė negu vartojimo. Beje, pastarųjų paskolų palūkanos mažėja atsižvelgiant į turimų banko produktų skaičių (sąskaitas, korteles, pensijų fondus ir pan.). Asmeninių paskolų palūkanoms tai įtakos neturi. Šios įspraustos į griežtus rėmus, tačiau leidžiama paimti didesnę sumą.

Asmenines paskolas siūlo ir „DnB Nord“ bankas. Tačiau čia asmeninės paskolos teikiamos tik laiduojant arba užstačius nekilnojamąjį turtą. Beje, „DnB Nord“ kaip ir „Parex“ bankas primygtinai siūlo paskolas drausti. „Jeigu jums kas nors nutiktų, jūsų artimiesiems nereikės rūpintis paskolos atidavimu. Tai už juos padarys draudimo bendrovė“, – beveik tokiais pačiais žodžiais paslaugą pristatė abiejų bankų darbuotojos. Tačiau už šį „malonumą“ tektų pakloti dar maždaug 660 litų. Ši suma išskaičiuojama iš paskolos.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuvos bankas nusprendė dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainos

Lietuvos banko valdyba patvirtino 2022 m. galiosiančią pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų...

„Medicinos bankui“ – įspėjimas, 300 tūkst. eurų bauda ir įpareigojimas (2)

Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį „Medicinos banko“ veiklos...

„Ikea“ parduotuvę Estijoje atidarys 2022-ųjų rudenį

Švedų baldų prekybininkė „Ikea“ pirmąją fizinę parduotuvę Estijoje, šalia sostinės...

ES teismas Lenkijai skyrė 0,5 mln. eurų per dieną baudą (41)

Europos Sąjungos ( ES ) aukščiausiasis teismas pirmadienį liepė Lenkijai už iki šiol...

EBPO pablogino pasaulio ir JAV ekonomikos prognozes, bet pagerino Europos

Apie „netolygų“ pasaulio ekonomikos atsigavimą įspėjusi Ekonominio bendradarbiavimo ir...

Top naujienos

Vilniuje prie namų užpulti gėjai nesijaučia saugūs: niekada nežinai, kas tavęs laukia (401)

Prie nuomojamo buto sostinės centre užpulti netradicinės seksualinės orientacijos vaikinai teigia,...

Nepriklausomų tiekėjų pasiūlymai parodė, kiek brangsta elektra: kaina gali būti ir dviguba (267)

150 kilovatvalandžių, dvi laiko zonos po lygiai – dabar mokėti tektų 21,23 euro, o nepriklausomi...

Per savaitę COVID-19 protrūkių išaugo daugiau nei pusantro karto: mato tik vieną kelią to išvengti (142)

Epidemiologinė situacija šalyje ir toliau išlieka sudėtinga, rodo Nacionalinio visuomenės...

Vokietija šokiruota: degalinėje nužudytas kaukę prašęs užsidėti kasininkas papildyta (186)

Vokietija antradienį reiškia šoką ir pasipiktinimą dėl incidento, kai vienoje degalinėje...

Šios „lauktuvės“ iš Italijos gali apkarsti: gresia baudos nuo 500 iki 3 tūkst. eurų (30)

Nepaisant daugkartinių įspėjimų, turistai, atvykstantys pailsėti į saulėtąją Italiją, vis...

„Medicinos bankui“ – įspėjimas, 300 tūkst. eurų bauda ir įpareigojimas (2)

Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį „Medicinos banko“ veiklos...

Ar gali kvepalai sugesti? Trys kriterijai, kurie padės nuspręsti, ar jūsų kvepalams jau laikas keliauti į šiukšlių dėžę

Mėgstamas aromatas yra rimta investicija. Kol mes juo kvėpinamės, atrodo, kad brangūs kvepalai...

Mįslė Kroatijos pareigūnams: itin atokioje vietovėje rasta moteris nepamena net savo vardo (2)

Vienoje Kroatijos saloje rasta sužeista moteris, kuri puikiai kalba angliškai, tačiau apie save...

Turkija po „rinkimų“ supykdė Rusiją (13)

Turkijos atsisakymas pripažinti Rusijos parlamento rinkimų rezultatus Kryme sukėlė Maskvos pyktį.