Tokios nuomonės laikosi rudenį į Lietuvoje vyksiančią verslo ir lyderystės konferenciją „Forum One“ iš JAV atvyksiantis inovacijų pionierius, Žydrųjų vandenynų strategijos globalus ekspertas Gaboras George'as Burtas.
- Žydrųjų vandenynų strategija (angliškai Blue ocean strategy) teigia, kad kompanijoms sėkmę atneša ne kova su esamais konkurentais, bet bandymas sukurti „žydrąjį vandenyną“ neužimtose rinkose. Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje buvo uždaryta nemažai didelių gamyklų. Ir dabar dvi gamyklos – azoto trąšų ir naftos perdirbimo – patiria sunkumų. Ar yra verslų, kurie tiesiog turėtų užsidaryti, o galbūt visuomet yra strategija, leidžianti išgyventi ir sėkmingai veikti?
- Į šį klausimą galima būtų pateikti keletą atsakymų. Pirmas būtų toks, kad pirmiausiai verslai ir kompanijos turi būti reikalingi. Jeigu jie praranda savo reikšmę, tuomet jiems nebelieka priežasties likti versle.
Šiame sakinyje svarbiausi žodžiai yra gyvenimo būdo pokyčiai. Taigi jeigu turi verslą ir žiūrėdamas į ateitį suvoki, kad tavo verslas tampa mažiau reikalingas, reikia keistis. Būtent iš čia ir kyla verslo įsivaizdavimo iš naujo idėja.
Jeigu kompanija yra įsikūrusi Lietuvoje ir iš tiesų klientams nebereikia azoto trąšų ar naftos perdirbimo gamyklos paslaugų, šie verslai turėtų užsiduoti sau klausimą, kurioje srityje jie yra geri. Puikus to pavyzdys yra Suomijos telekomunikacijų bendrovė „Nokia“, devintajame dešimtmetyje tiekusi popierių ir medieną Sovietų Sąjungai, kuri netrukus iširo. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi toks verslas, kuris kone per vieną neteko didžiausios rinkos? Kaip jam išgyventi?
Tuo metu bendrovė turėjo nedidelį mobiliųjų tinklų skyrių, kurį ėmė plėtoti ir 1994 m. jie atsisakė popieriaus ir medienos gamybos bei ėmė investuoti į mobiliąsias technologijas – tapo naujos pramonės šakos pasaulio lyderiu, kurią jie atrado iš būtinybės ir sugebėjimo iš naujo permąstyti savo verslą.
Galiu pasakyti, kad nėra nė vienos pramonės šakos ir nė vieno verslo, kuris veiks amžinai, jie nuolat gimsta ir nuolat miršta, tačiau tai gali būti kontroliuojama.
- Galbūt galėtumėte iš savo patirties papasakoti daugiau sėkmingų pavyzdžių, kaip įmonė, naudodamasi Žydrųjų vandenų strategija, pasiekė sėkmę?
- Taigi, kaip minėjau, „Nokia“ yra puikus pavyzdys, bet aš dar turiu vieną. Dar vienas didžiulis Žydrųjų vandenų strategijos sėkmės pavyzdys yra „Nintendo“ su „Wii“.
Klausimas, kodėl jiems nepavyko išlaikyti žydrųjų vandenų strategijos sėkmės? Todėl, kad jie neturi sisteminio kelio kurti žydruosius vandenis, jie iki galo nesupranta, kaip tęsti panašiu intensyvumu ypatingai sėkmingą žydrųjų vandenų strategiją. Taigi mano koncepcija apie laidynę („ragatkę“) bei iš naujo pergalvojamas ribas ir kalba apie tai, kaip nuolat sujungti kūrybiškumą ir protingą strategiją, kad nuolat būtum teisingame kelyje.
- Koks būtų Jūsų patarimas, kaip reikėtų tai daryti?
- Pirmiausiai turėčiau pasakyti, kad nėra tokio dalyko, kaip nuolat ir visiškai patenkintas klientas. Kai tai supranti, suvoki, kad tai yra didžiulė galimybė. Taigi klientas ir vartotojas visada nori ko nors daugiau ir ko nors kitokio, naujo. Kyla klausimas, kaip tai jam reikėtų suteikti, kad liktumėte svarbus klientui?
- Savo seminaruose kalbate apie būtinybę susigrąžinti vaikystės kūrybiškumą. Įsivaizduokime, kad aš esu mažos parduotuvėlės savininkė ir noriu permąstyti savo verslą remdamasi Jūsų pasiūlymu. Nuo ko turėčiau pradėti?
- Daugiau nei dešimt metų dirbu su Žydrųjų vandenynų strategija ir mano klientai klausia, kaip turėčiau permąstyti ir visiškai naujai pažvelgti į savo verslą, kuriame esu dešimt ar dvidešimt metų?
Galiu pateikti pavyzdį, kaip buvo suderinti visi šie trys dalykai. Kai dar studijavau aukštojoje mokykloje, nuėjau į klasikinės gitaros koncertą. Priėjęs prie salės durų pamačiau, kad ji visiškai tuščia – nebuvo nei kėdžių, nei scenos. Prie įėjimo kabėjo raštelis: sveiki atvykę, iš esančios krūvos pagalvių imkite tiek, kiek norite ir įsitaisykite patogiai. Taigi pasiėmiau kelias pagalves, atsiguliau patogiai. Taip pat pasielgė ir kiti klausytojai, o muzikantai su gitaromis įsitaisė tarp gulinčių žiūrovų. Koncerto įspūdis man yra išlikęs iki šių dienų. Kaip to pasiekė koncerto rengėjai?
Jie įvertino silpniausią tokių koncertų vietą – nepatogias kėdes, taip pat jie išplėtė koncerto supratimą, kad svarbu ne tik talentingi muzikantai, bet ir tai, kad visa patirtis kliento atmintyje liktų ilgam. O trečiąjį punktą jie įgyvendino neišrasdami nieko naujo, tiesiog suderino du dalykus - viešą renginį ir namų jaukumą, su kuriuo asocijuojasi pagalvės.
- Jūs rekomenduojate iš naujo permąstyti savo gyvenimą ir darbą. Kaip tai reikėtų daryti?
- Permąstymas pasitelkiant vaizduotę ir kūrybiškumą mums yra visiškai natūralus procesas. Prisiminkite, kaip būdami vaikai žvelgėte į pasaulį. Jūs nesupratote tam tikrų dalykų, todėl turėjote eksperimentuoti, rasti naujus kelius išmokti kalbą, suprasti, kaip veikia pasaulis. Kai užaugome ir tapome suaugusiais, palaipsniui praradome kūrybiškumą. Pradėjome mąstyti ir gyventi tam tikrose ribose: laikomės tradicijų, taisyklių ir kitų nustatymų.
Vienintelis būdas norint permąstyti gyvenimą ir mus supančias ribas yra grįžti prie vaikystės kūrybiškumo. Tam yra sukurta sistema ir toks yra mano tikslas mokymuose.
Tuo metu mano supratimas apie pasaulį sakė, kad jeigu kas nors išnyksta, tai greičiausiai nukrito ir yra ant grindų. Ant staliuko nutupiančią musę bandžiau paliesti kelis kartus, kol galiausiai penktą ar šeštą kartą jai nuskridus aš pažvelgiau į viršų ir pamačiau musę ant sienos. Po to įvykio mano mąstymas pasikeitė ir taip įvyko todėl, kad aš buvau atviras pokyčiams.
- Turiu vieną asmeninį klausimą, kada Jūs pats supratote, kad reikia permąstyti gyvenimą ir darbą? Galbūt buvo koks nors konkretus lūžio taškas?
- Visa mano idėja apie ribų permąstymą ir to akcentas kyla iš to, kad augau tarpkultūrinėje aplinkoje. Iki dvylikos metų augau Vengrijos sostinėje Budapešte, tada mano mama ištekėjo už amerikiečio.
Taigi būdamas 12 metų atsidūriau visiškai kitame pasaulyje, persikėliau iš šalies sostinės į nedidelį universitetinį miestą. Išvykau iš komunistinio bloko į kapitalistinę šalį. Mano gyvenimas visiškai pasikeitė, be to, tuo metu aš nemokėjau nė žodžio angliškai. Būtent tokios situacijos verčia žmones užduoti klausimus, kitaip pažvelgti į dalykus, pastebėti panašumus ir skirtumus, permąstyti mus supančias ribas.
- Kaip šiuolaikiniai tėvai gali padėti savo vaikams užaugti kūrybiškais žmonėmis?
- Ši diskusija vyksta visame pasaulyje. Vienas iš kūrybiško vaikų ugdymo idėjos lyderių yra Kenas Robinsonas, kuris sako, kad dabar vaikai yra mokomi aplenkiant kūrybiškumą. Jo nuomone, tai reikia apversti aukštyn kojomis ir vaikus ugdyti kūrybiškume.
Mano mėgstamas amerikiečių vaikiškų knygų autorius ir iliustratorius Dr. Seussas yra pasakęs, kad suaugusieji yra pasenę vaikai. Dabar įprasta manyti, kad vaikai yra ateities suaugusieji, tačiau jis sakė, ne, suaugusieji yra vaikai, kurie nebesugeba būti savimi.
Aš manau, kad tėvai gali kontroliuoti, jog vaikai išlaikytų savo kūrybiškumą ir vaizduotę.
- Greičiausiai daug žmonių norėtų pakeisti savo dabartinį gyvenimą, bet nedrįsta griauti patogios kasdienybės ir saugios rutinos. Ką Jūs galėtumėte pasakyti taip mąstantiems?
- Šiandien kur kas rizikingiau ir pavojingiau yra nesikeisti ir nuolat iš naujo nepermąstyti to, ką darome, likti savo įsivaizduojamoje saugioje aplinkoje. Pažvelkime į bet kurį netikėtą įvykį, pavyzdžiui, pasaulinę finansų krizę 2008 m. ar įvykius Ukrainoje. Jeigu nesi pasiruošęs arba nesi pakankamai lankstus, kad priimtum pokyčius, stumi save į pavojų.
Labai svarbu būti žmogumi, kuris kuria ateitį. Mano nuomone, kiekvieno natūrali būsena yra būti kūrybiškam ir nuolat pasitelkti vaizduotę.
Pabaigai pasakosiu jums vieną istoriją. Safaryje dalyvavusius tris turistus užklumpa liūtas, kuris grėsmingai jiems šiepia dantis. Kaip elgiasi turistai? Pirmasis sustingsta ir stovi lyg miręs, antrasis ima nusimetinėti nuo savęs nereikalingus daiktus, nes ruošiasi bėgti, o trečiasis turistas, susikišęs rankas į kišenes, ramiai žiūri į liūtą.
Po kelių sekundžių suakmenėjęs pirmasis turistas pasisuka į antrąjį ir sako: „Tu išprotėjai, nieko tu nepadarysi, vis tiek nebūsi greitesnis nei liūtas“. Antrasis turistas jam atsako: „Taip, tu teisus, bet aš ne liūtą, o tave noriu aplenkti“. Dar po kelių sekundžių trečiasis turistas ištraukia ranką iš kišenės laikydamas žiebtuvėlį ir jį uždega. Kai tik liūtas pamato ugnį, jis pasprunka.
Taigi jeigu esi žmogus ar įmonės kaip pirmasis turistas ir atsisakai apsižvalgyti aplinkui, priimti pokyčius ir esi visiškai nelankstus, kai tik kas nors netikėto nutiks, liksi sustingęs pačioje blogiausioje pozicijoje. Antrasis turistas yra šiek tiek geresnėje situacijoje, nes jis bent jau išgyvens, nes ne jį suės liūtas. O trečiasis turistas kontroliuoja situaciją ir mąsto lanksčiai pasitelkdamas vaizduotę.
G. G. Burt – pasaulinį pripažinimą pelnęs verslo inovacijų ekspertas, kultinės knygos apie kūrybingumo panaudojimą versle „Slingshot“ autorius ir pasaulinio bestselerio „Žydrųjų vandenynų strategija“ globalus ekspertas, praktinių pavyzdžių kontributorius.
„Forum One” – didžiausia verslo ir lyderystės konferencija Vidurio Europoje, kurioje įžvalgomis dalijasi pasaulinio lygio verslo lyderiai, vizionieriai, pokyčių provokatoriai. Šiemet forumas pranešėjų klausia: kaip būti nepakeičiamu šiandienos permainingame versle? Diskusijos priešakyje – vienas žymiausių skaitmeninio amžiaus verslo vizionierių Sethas Godinas, „Žydrųjų vandenų strategijos" bendraautorius Gaboras Burtas, „Harley Davidson" legendos kūrėjas Kenas Schmidtas, „Skype“ kūrėjas Jaanis Tallinas ir dar daug kitų profesionalų, pripažįstamų numeris vienas. „Forum One“ vyks spalio 23-25 d. Vilniuje.
