Bendrovių atstovai teigia, jog Kaune įmonės sulaukia nemažai pasiūlymų įsigyti žemės sklypų daugiabučiams statyti, tačiau vėliau paaiškėja, kad teks daug investuoti į infrastruktūrą, atsiranda įvairių biurokratinių apribojimų, o kai kuriuos projektus atsisakoma įgyvendinti baiminantis konfliktų su gyventojais.

Verslininkai taip pat pasigenda bendrojo miesto plano - šiuo metu jo nėra, todėl negalima pakeisti žemės sklypų paskirties.

Kaunas, anot nekilnojamojo turto ekspertų, išsiskiria tuo, kad ten nekilnojamojo turto vystymo bendrovėms daug sunkiau įveikti biurokratijos barjerus - derinti detaliuosius planus, gauti statybos leidimus bei tvarkyti kitus dokumentus.

Anot ekspertų, ne viena bendrovė atsisakė naujų daugiabučių statybų projektų arba netekusios kantrybės pardavė juos kitoms įmonėms.

Daugiabučių plėtrą Kaune stabdo ir laisvos žemės trūkumas. Nemaža jos dalis priklauso Kauno savivaldybei, kiti savininkai tiesiog neskuba jos parduoti ar joje ką nors statyti tikėdamiesi didesnių žemės ar butų kainų.

Tuo tarpu savivaldybės atstovai įsitikinę, kad Kaune yra nemažai plotų, kur galėtų būti statomi daugiabučių kvartalai, tačiau pripažino, jog daug laiko verslininkams atima dokumentų rengimas savivaldybės ir Kauno apskrities administracijose.

Šiuo metu didžiausią gyvenamųjų namų statybos projektą Kaune įgyvendina bendrovė "Būstuva" - į 11 namų statybas Aukštuosiuose Šančiuose ji investavo apie 120 mln. litų.

Naują gyvenamųjų namų kvartalą Šilainiuose pradeda statyti ir "YIT Kausta" grupė - ji planuoja investuoti maždaug 50 mln. litų.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją