Nemato prielaidų kainos mažėti
„Gulbelė‟ vadovas aiškina, kad mažmeninės prekybos atstovai prekių kainai įtakos beveik neturi.
„Esame toje pačioje grandinės dalyje. Deja, visuomenei atrodo, kad mažmenininkas labai dėlioja kainas. Netikiu tuo, neturime tiek kainai įtakos, kaip pateikiama. Mums atrodo, kad pirmiausia įtaką kainai suformuoja gamintojas ir importuotojas, jei prekė nėra vietinė. Tame tos mūsų ribos nėra didelės“, – sako jis.
Nors elektros ir dujų kainos gerokai atpigo, o žaliavų kainos taip pat nukrito, tačiau lentynose kainų pokyčių nematyti. „Gulbelės“ vadovas nemato prielaidų, kad kainos apskritai galėtų mažėti.
„Kitaip neišeina. Esame prekybininkai – po kiek mes nupirksime, tokią kainą ir turėsime. Derybinės galios neturime – nori perki arba ne.
Kalbant iš gamybos pusės, nes esame ir gamybininkai – turime kepyklą, cukrainę, tai ne visoje gamyboje matau perspektyvų kainas mažinti. Viskas nesuprantamai pabrango. Kai žiūri pasaulinėje biržoje kviečių kainą – taip (nukrito – red.), bet po kiek nusiperki miltus – tai kažkaip neišeina, žaliava ne tokia. Kai kainos buvo užšokusios, tai iš žaliavos (kainos – red.) ir savikainos, ką mes gavome, buvo mūsų nenaudai. Tačiau mes ir dabar neišlyginame skirtumo.
Pavyzdys – pinigų inkasavimo sąnaudos šiemet beveik padvigubėjo, palyginus su 2021 m. Tai reiškia, kad per visas sritis toliau auga kaštai. Atrodo, jie auga po truputį – čia tik šiukšlės, čia viena paslauga, kita paslauga, bet viskas auga. Taigi vienareikšmiškai kaštai ir toliau augs.
Galime būti efektyvūs – procese kažko nedarai, skaitmenizuoji, gali turėti mažiau darbuotojų ir padaryti tą patį, tada toje savikainoje kainą gali laikyti. Kitaip neišeina“, – kalba A. Tarnauskas.
Pašnekovas priduria, kad konkurencija su šešėliniu verslu taip pat kiša koją.
„Mūsų ne visa gamyba rentabili, žmogus negali tiek mokėti, kiek kainuoja produktas, nes pusiau egzistuoja šešėlis, kurį jaučiame ir suprantame. Dabar keičiami mokesčių įstatymai. Su mokesčiais mes turime vienokias sąnaudas ir sąlygas dirbti, bet šalia egzistuoja pardavimai iš namų ar iš kur nors atsivežus. Taigi konkurencija mums egzistuoja, nes žmogus renkasi ten, kur pigiau“, – svarsto verslininkas.
Mokesčių reforma palies ir prekybininkus
Vis dėlto kalbėdamas apie Finansų ministerijos neseniai pristatytą mokesčių reformą jis didelio poveikio parduotuvių tinklui neįžvelgia.
„Šiandien perkame paslaugas pagal individualią veiklą: statybos darbai, remonto paslaugos. Tai reiškia, bet kokiam mokesčiui padidėjus, mums taip pat augs sąnaudos.
Bendrai mokesčiai visiems paaugs. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokestis, atrodo, tas 14 eurų – nieko, bet mūsų darbuotojams jis padidės. Kaip ir dabar, sakys, kad viskas pabrango, mokesčiai pakilo, viskas susidės į prekių ir paslaugų kainas“, – mano A. Tarnauskas.
Gyventojai perka mažiau
Pašnekovas teigia, kad gyventojų perkamoji galia krenta, – jie perka mažiau ir renkasi pigesnes prekes.
„Žmonės nuperka mažiau, nes prekės pabrango. Mūsų pardavimai pernai augo apie 9 proc., nes augo kainos. Jei prekių kainos augo apie 20-25 proc., tai įsivaizduokime, kad ir žmonių perkamoji galia panašiai sumažėjo. Manau, apie 15 proc.“, – svarsto „Gulbelės“ vadovas.
Jis pastebi, kad kai kurių prekių pardavimai sumažėjo labiau nei kitų.
„Ne visai smagu, šiemet mažiau vaisių parduodame, daržovių šiek tiek mažiau, ir konditerijos gaminių, bet, pavyzdžiui, importuotų šokoladų daugiau nuperka. Vietinės gamybos prekių sunkiau parduodame.
Dėl pieno situacijos Lietuvoje, sumažėjo geresnių pieno produktų pardavimai, nes smarkiai sukilo pieno kainos. Deja, jos ir nesileidžia. Kiek besiderėtume, gavome galbūt per akcijas kažkokią savo dalį.
Per šią karo krizę pirkėjų skaičių turime panašų, o prekių parduodame apie 6 proc. mažiau. Pasienyje su Lenkija ir Rusija prekių kritimas dar didesnis – apie 11 proc.“, – pažymi verslininkas.
Didžiausias poveikis pasienyje esančiose parduotuvėse
Kaip pagrindinę priežastį jis įvardija Lietuvos gyventojų keliones į Lenkijos parduotuves.
„Gal ne visada vienodai pulsuoja, nes Lenkijos vidinė politika kinta: kai žiniasklaida rašo, kad Lenkijoje daugiau lietuviškų numerių nei lenkiškų, tuo laiku mums būna labai sunku, nes esame netoli, arba kursas pasikeičia, tai suveikia labai greitai, nes žmonės reaguoja“, – pasakoja jis.
Vis dėlto, anot jo, dalies parduotuvių vieta netoli pasienio kai kuriuo atveju gelbsti.
„Buvimas arčiau Lenkijos mums leidžia kažkiek atpiginti savikainą. Pavyzdžiui, lenkai mums veža miltus jau dvejus metus, nes jie ten kažkiek pigiau. Kad būtų pigiau, stengiamės visomis priemonėmis“, – tikina A. Tarnauskas.
Daugiau perka atpigintų prekių
Kaip teigia, „Gulbelė“ turi kelias nuolaidų programas.
„Sunkmečiu, kuris vis dar tęsiasi, turime sudėlioję kelias programas. Pirmiausia turime prekių beveik be antkainių – 2-4 proc. (antkainis – red.), visas krepšelis specialiai pažymėtas visose mūsų parduotuvėse. Dažnai tos prekės būna ne lietuviškos, atvežtos iš bet kur, su tikslu, kad jos būtų pigios. Turime dar vieną rinkodaros priemonę – sakome, kad galima apsipirkti ir už 10 eurų.
Tokių žmonių pas mus ateina didelė dalis. Šių prekių pardavimai auga. Akcijų prekėms suformavome daugiau nei iki tol“, – pasakoja „Gulbelės“ vadovas.
