Atveža dirbti moldavus
„Tokios įmonės įstatymų yra įpareigotos bent 10 proc. apyvartos turėti Lietuvoje. Tačiau didžiausi jų užsakymai – užsienyje. Tokiems verslininkams užsakymų Lietuvoje reikia tik tam, kad parodytų, jog jie ir čia dirba. Tačiau visi jų specialistai – užsienyje“, – teigė konkursuose nuolat dalyvaujančios įmonės savininkas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.
Pasak jo, tokia situacija stebima statybos, remonto ir kitose veiklose.
„Jie pasiryžę padaryti bet ką, kad tik gautų čia užsakymus, todėl smarkiai nuleidžia įkainius. Tiems, kurie nuolat dirba Lietuvoje, tai yra didelė bėda. Mums nėra kur dėtis, rinka iškreipiama, paskui juos ir mes privalome mažinti įkainius“, – dienraščiui aiškino uostamiesčio verslininkas.
Klaipėdiečio įsitikinimu, konkursus statybos ar remonto darbams laiminčios įmonės ne taip jau retai net neturi reikiamų pajėgų užsakymui įvykdyti.
„Tokios įmonės samdo ukrainiečius, moldavus, kitus kitataučius ir veža į čia dirbti“, – pastebėjo verslininkas.
Gudrauja dėl mokesčių?
Klaipėdietis tikino, kad tokių įmonių, kurių veikla jau seniai persikėlė į užsienį, tik jos vis dar oficialiai registruotos Lietuvoje, yra daug.
„Tačiau tam, kad įmonė dirbtų užsienyje, o mokesčius mokėtų Lietuvoje, reikia griebtis bet kokių darbų ir už bet kokią kainą. Tai daroma dėl “Sodros„ įmokų. Juk visi įmonės specialistai dirba užsienyje, o vadovas neva juos komandiruoja užsakymų užsienyje įvykdymui“, – tikino vyras.
Uostamiesčio įmonei vadovaujantis klaipėdietis stebėjosi, kad užsienyje tokiems darbuotojams mokami „nelietuviški“ atlyginimai.
„Užsienyje darbuotojui mokama ne mažesnė nei 7 tūkst. litų alga, o oficialiai jie nurodo, kad darbininkas esą gauna 1,2 tūkst. litų. Viskas todėl, kad tik nereikėtų mokėti mokesčių ir gauti vadinamojo A1 pažymėjimo“, – aiškino verslininkas.
Nors įstatyme numatyta, kad „Sodra“ išduoda A1 formos pažymėjimus tik didelę dalį veiklos Lietuvoje vystančioms įmonėms, tačiau ta pati tvarka leidžia joms gauti vos 10 proc. pajamų savo valstybėje.
Iki 2010 m. įmonės veiklos apyvarta iš veiklos Lietuvoje turėjo sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. visos tos įmonės apyvartos.
Dienpinigiai neapmokestinami
Pagal Lietuvos teisės aktus komandiruotiems į užsienį darbuotojams papildomai mokami dienpinigiai, kurie neviršija nustatytų dydžių.
Tačiau tie dienpinigiai Lietuvoje neapmokestinami mokesčiais.
„Atlyginimas, skirtingai nuo dienpinigių, yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, valstybinio socialinio draudimo įmokomis, privalomojo sveikatos draudimo įmokomis bei įmokomis į garantinį fondą“, – aiškino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
Konkretus dienpinigių dydis priklauso nuo užsienio valstybės ir atlyginimo dydžio.
„Komandiruote laikomas nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Pavyzdžiui, jei įmonė siunčia darbuotojus iš jų nuolatinės darbo vietos Lietuvoje laikinai atlikti darbų į Norvegiją, tai ji papildomai prie darbuotojams išmokamo atlyginimo gali išmokėti mokesčiais neapmokestinamus dienpinigius, neviršijant teisės aktų nustatyto dydžio“, – tikino G.Rimkienė.
Sankcijų nesibaimina
Pagal įstatymą dienpinigiai neapmokestinami tik tuo atveju, jei darbuotojo nuolatinė darbo vieta yra Lietuvoje ir jis iš jos laikinai komandiruojamas į užsienį.
„Jeigu Lietuvoje registruotos įmonės darbuotojai Lietuvos gyventojai nuolatos nedirba čia, o dirba užsienyje, tai jie nuo išmokamų dienpinigių turi mokėti mokesčius Lietuvoje kaip nuo atlyginimo – gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo įmokas, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, įmokas į garantinį fondą. Jei analogiški mokesčiai nemokami užsienyje“, – tikino Kontrolės departamento direktorė.
Jei įmonė moka mokesčius užsienyje, tai tokiu atveju taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys ir kiti teisės aktai, kurie atleidžia įmones nuo dvigubo apmokestinimo.
„Jei įmonė vis dėlto mokėtų dienpinigius darbuotojams Lietuvos gyventojams, kurių nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, ir nuo jų nemokėtų mokesčių Lietuvoje bei užsienyje, tai tokiu atveju tai būtų laikoma pažeidimu ir įmonė sulauktų VMI sankcijų“, – tvirtino G.Rimkienė.
Komentaras
Valdonė Ugianskienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė
Lietuvoje A1 pažymėjimus išduoda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba. Jis išduodamas asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį ir kurį darbdavys išsiunčia į kitą valstybę ES narę. Jam yra taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta darbo trukmė neviršija 24 mėnesių, ir jis nesiunčiamas pakeisti kito asmens. Faktą, kad asmeniui toliau taikomi socialinės apsaugos teisės aktai tos valstybės narės, iš kurios jis buvo atsiųstas, patvirtina A1 pažymėjimas – „Pažymėjimas dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų“. Darbuotojus turėtų komandiruoti tik įmonės, kurios paprastai savo veiklą vykdo valstybės narės, kurios teisės aktai toliau taikomi komandiruotam darbuotojui, teritorijoje. Taigi minėtos nuostatos taikomos tik įmonėms, kurios paprastai vykdo didelę veiklos dalį valstybės narės, kurioje jos įsisteigusios, teritorijoje. Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, t.y. jei: iki darbuotojų siuntimo dirbti į ES valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių; po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje; Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą; darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų to darbdavio pajamų.
Kas gauna pažymėjimą
A1 pažymėjimas išduodamas asmeniui, pagal darbo sutartį dirbančiam Lietuvoje, kurį įmonė (darbdavys) siunčia dirbti jos naudai į kitą ES valstybę narę, jeigu yra šios sąlygos:
– iki siuntimo laikinai dirbti į ES valstybę narę pradžios siunčiamam asmeniui bent mėnesį taikomi Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai;
– numatoma darbo ES valstybėje narėje trukmė neviršija 24 mėnesių;
– darbuotojas nėra siunčiamas pakeisti kito darbuotojo, kurio siuntimo dirbti laikotarpis baigėsi;
– siuntimo dirbti laikotarpiu išsaugomas tiesioginis ryšys tarp siunčiamo darbuotojo ir darbdavio Lietuvoje:
– lieka galioti Lietuvoje sudaryta darbo sutartis;
– Lietuvos darbdavys garantuoja darbo sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą;
– Lietuvos darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją iš darbo;
– Lietuvos darbdavys nustato atliekamo darbo pobūdį;
– Lietuvos darbdavys moka už išsiųstą darbuotoją valstybinio socialinio draudimo įmokas;
– siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje.
Statistika
2004 m. išduota 683 A1 pažymėjimų;
2005 m. – 1866;
2006 m. – 3425;
2007 m. – 4827;
2008 m. – 6287;
2009 m. – 9154;
2010 m. – 9154;
2011 m. – 11570;
2012 m. iki balandžio 2 d. – 3690.
