Vokietijos kanclerė Angela Merkel iki šiol atmetė visus pasiūlymus padėti Ispanijai bei Italijai sumažinti skolinimosi išlaidų šuolį ir nesutinka, kad Europos centrinis bankas (ECB) aktyviau supirkinėtų krizės nukamuotų valstybių skolas. Tai kelia grėsmę regiono stabilumui, pirmadienį „Financial Times“ redakcijos skiltyje rašo G. Sorosas.
„Tai grasina birželio 28 dienos viršūnių susitikimą paversti fiasko. Jis gali būti lemtingas, nes likusią euro zoną paliktų be pakankamai stiprios ugnies sienos, kuri galėtų apsaugoti ją nuo galimo Graikijos pasitraukimo“, – rašo G. Sorosas.
„Net jei pavyktų išvengti lemtingos nelaimės, atotrūkis tarp kreditoriaus ir šalių skolininkių sustiprės ir „periferinės“ valstybės praras galimybes susigrąžinti konkurencingumą, nes žaidimo laukas bus nukreiptas prieš jas“.
Prancūzija ir Italija ragina Vokietiją, didžiausią regiono ekonomiką, imtis ryžtingų veiksmų dvejus su puse metų besitęsiančiai krizei užbaigti, kai praėjusią savaitę Ispanijos dešimties metų pajamos iš obligacijų šoktelėjo per 7 proc. A. Merkel priešinasi „per ankstyviems“ pasiūlymams išleisti euro srities obligacijas, remiamas ECB, tvirtindama, kad tokia skola negalėtų būti parduota, kol nėra pilnavertės fiskalinės regiono sąjungos.
Tačiau tokia pozicija yra „nerealistiška ir nepagrįsta“, teigia G. Sorosas, pridurdamas, kad politinė, fiskalinė ir bankinė sąjunga „turi būti kartu kuriama žingsnis po žingsnio“.
Pirmasis žingsnis tokios sąjungos link būtų žengtas, jeigu Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) nedelsiant perimtų ECB turimas Graikijos obligacijas ir jei ECB pradėtų supirkinėti Ispanijos bei Italijos obligacijas. Tai nuramintų finansines rinkas ir nutiestų kelią politinei bei bankinei sąjungai, tvirtina G. Sorosas.
Kad krizė Europoje būtų išspręsta, reikia rasti ilgalaikiškesnį sprendimą, teigia G. Sorosas. Jis pasiūlė įsteigti vadinamą Europos fiskalinę instituciją (European Fiscal Authority), kad ji supirktų Ispanijos bei Italijos obligacijas mainais į struktūrines reformas.
„Jei likusi Europa vieningai pritars šiam siūlymui, o Bundestagas (Vokietijos parlamentas) jam priešinsis, tuomet Vokietija privalės prisiimti pilną atsakomybę dėl finansinių ir politinių pasekmių“, - perspėjo jis.
