Didelis skaičius duodamų hipotekos kreditų, kas ir sukėlė paskolų krizę, pablogino JAV pozicijas pasaulio rinkoje, teigė jis.
„Manau, kad būtina kažkokiu būdu perstumdyti pasaulio architektūrą, – sakė G. Sorosas. – Kinija, Indija ir kitos panašios šalys šuo metu yra svarbesnės, tačiau neturiu vienareikšmio atsakymo, kaip rutuliosis esama situacija.“
Dėl globalizacijos JAV absorbavo viso pasaulio išteklius ir sunaudoja daugiau, nei pagamina. Finansinės rinkos skatino vartotojus skolintis, įvesdamos vis sudėtingesnius paskolų mechanizmus. Valdžia skatino šį procesą, kas kartą įsikišdama, kai pasaulinei finansų sistemai grėsdavo pavojus, aiškino G. Sorosas.
Nuo 1980-ųjų reguliavimas vis silpnėjo, kol su laiku jo iš esmės nebeliko. Rinka tapo nebevaldoma, o nauji mechanizmai pasidarė tokie sudėtingi, kad valdžia nebepajėgė adekvačiai įvertinti rinkos, taigi viskas ėmė klostytis priešinga linkme.
Amerikos krizės pasekmės turės įtakos pasaulio ekonomikos vystymuisi, jos pasijaus po kurio laiko, greičiausiai tada, kai JAV krizė eis į pabaigą. Atvirų rinkų amžiuje, kai 95 proc. lėšų cirkuliuoja iš vienos rinkos į kitą, šalies, kuri sudaro 20 proc. pasaulio ekonomikos, krizė nepraeis be pasekmių, mano G. Sorosas.
