Priversti negalima
Atsiskaityti mokėjimo kortele neįmanoma ne tik maisto prekių krautuvėlėse miesto pakraščiuose, bet ir Klaipėdos centre esančiose drabužių bei batų parduotuvėse, mugėse, baldų, gėlių salonuose, gausiai lankomose kavinėse ir baruose.
Klientus žinia, kad teks atsisakyti pirkinio ar ieškoti artimiausio bankomato, nuvilia, tačiau retas reikalauja administracijos pasiaiškinimo arba kreipiasi į vartotojų teises ginančias institucijas.
Prieš nepatogumų sukeliančius verslininkus kovoti esą neįmanoma – kiekvienas jų asmeniškai nusprendžia, pirkti kortelių nuskaitymo aparatūrą ar ne.
Vakarų Lietuvos vartotojų federacijos iki šiol nebuvo pasiekęs nė vienas skundas dėl mokėjimo kortele atsiskaitančių žmonių diskriminavimo.
„Tačiau tai nereiškia, kad žmonės nepatiria nepatogumų. Vartotojas turi teisę pasirinkti. Kita vertus, negalime priversti verslininko gerinti aptarnavimo kokybę – tai nenumatyta jokių įstatymų“, - aiškino federacijos prezidentė Audronė Rickuvienė.
Atliko apklausą
Vartotojai, kurie kasdien priversti susidurti su nepatogumais vien todėl, kad verslininkai nenori pripažinti pažangių technologijų, savo nepasitenkinimo neslėpė apklausos metu.
Ją dienraščio „Klaipėda“ prašymu atliko Vakarų Lietuvos verslo kolegijos studentai, kelias dienas kalbindami klientus vietose, kuriose neįmanoma susimokėti banko kortele.
Verslo vadybą studijuojantis jaunimas žmonių prašė atsakyti į anketos klausimus ir tokiose populiariose parduotuvėse kaip „Thomas Philipps“ bei „Batų kalnas“, nepripažįstančiose bankų kortelių.
Žmonės studentams paaiškino esantys nepatenkinti, kad negali atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, kurių kiekvienas apklaustasis turėjo mažiausiai vieną. Dalis apklaustųjų piniginėje nešiojosi tris ar daugiau banko kortelių.
Parduotuvių ir kavinių klientai tikino, kad tokių nepatogumų patiria nuolat – mažiausiai kartą per savaitę. Todėl jiems retsykiais tenka net atsisakyti trokštamo pirkinio.
Apklausoje dalyvavę klaipėdiečiai neneigė, kad, eidami į prastesnę parduotuvę ar rinkdamiesi pigesnes paslaugas teikiančią bendrovę, jie iš anksto tikisi, jog kortelių nuskaitymo aparatų jie neišvys, todėl apsirūpina grynaisiais.
Beveik visi apklaustieji piktinosi dėl kortelių turėtojų ignoravimo ir sakė, kad pažangioje valstybėje tokių reiškinių neturėtų būti.
Kortelių daugėja
Nemažai klaipėdiečių dažnai naudojasi ne vieno banko paslaugomis, todėl gali turėti net kelias mokėjimo korteles.
„Sampo“ banko valdybos narys, verslo plėtros tarnybos direktorius Norbertas Žioba sakė, kad Lietuvos mokėjimo kortelių rinka auga itin sparčiai. Pernai, palyginti su 2005-aisiais, visų šalies bankų išplatintų kortelių skaičius išaugo 15 proc.
„Akivaizdu, kad vis daugiau gyventojų linkę atsiskaityti ne grynaisiais, o mokėjimo kortelėmis“, - konstatavo jis.
Daug plėšia
„Sampo“ banko atstovas N.Žioba sakė, jog, platindami mokėjimo korteles, bankai suinteresuoti, kad klientai už prekes ir paslaugas galėtų atsiskaityti jiems patogiausiu būdu.
„Išties ne visose prekybos vietose galima mokėti kortele. Žvelgiant iš vartotojo pusės, ši situacija modernioje visuomenėje tikrai neatrodo normali. Deja, komerciniai bankai negali kištis į šį procesą – sudaryti galimybę atsiskaityti kortelėmis ar ne priklauso nuo prekybos taškų savininkų požiūrio į savo klientus“, - samprotavo „Sampo“ valdybos narys.
Tačiau dienraščio kalbinti verslininkai parodė ir kitą medalio pusę. Jie aiškino, kad dėl klientų nepasitenkinimo kaltas ne tik nenoras leisti pinigus aptarnavimo kokybei gerinti, bet ir bankų plėšikavimas. Esą du bankai – „Hansabankas“ ir SEB Vilniaus bankas, vykdantys lėšų nuskaitymą iš klientų kortelių, ima pernelyg didelius komisinius už aptarnavimą.
Kortelės braukimas per skaitytuvą kainuoja ne pirkėjui, bet pardavėjui. Tokie mokesčiai ypač neparankūs smulkiomis prekėmis prekiaujančioms bendrovėms – maisto prekių parduotuvėms, vaistinėms, kavinėms.
Kiek konkrečiai prašoma iš verslininkų už kiekvieną operaciją, bendrovės „Hansabankas“ komunikacijos vadovė Žydronė Lukšytė atskleisti nepanoro. Esą mokestis priklauso nuo sutarties su prekybininkais, o dokumento informacija turi būti laikoma paslaptyje. Skaičius linkę slėpti ir verslininkai, nes konfidencialumas – privaloma sutarties su banku sąlyga.
Redakcijos žiniomis, mokestis už vieną kortelės brūkštelėjimą gali siekti pusantro lito.
Saugo nuo švaistymo
Nepatogumų dėl negalėjimo atsiskaityti kortele patiria ir kazino lankytojai. Tačiau lošimų organizatoriai klientų nepasitenkinimą užsitraukia ne dėl savo kaltės – aptarnauti mokėjimo kortelėmis kazino teritorijoje draudžia įstatymai.
Bendrovės „Nesė“, kuriai priklauso ir didžiausias uostamiestyje laisvalaikio kompleksas „Pramogų bankas“, atstovė ryšiams su visuomene Laima Domarkienė negalėjo atsakyti, dėl kokių priežasčių įstatymų leidėjai pritaikė lošimo namams tokį draudimą.
„Galima tik spėlioti, kad tai viena iš prevencinių priemonių, kad lošdami žmonės neiššvaistytų savo santaupų. Manoma, kad, nematydami grynųjų pinigų, žmonės daugiau išleidžia“, - svarstė ji.
Tačiau „Pramogų banko“ atstovė negali suvokti, kodėl šį draudimą būtina taikyti ir tose patalpose, kur žaidimai nevyksta – kazino teritorijoje esančiuose baruose ir restoranuose.
„Nematau jokios prasmės – tik nepatogumus lankytojams. Klientai stebisi ir piktinasi tokia absurdiška nuostata. Užeina išgerti puodelio kavos ir negali atsiskaityti kortele, tad eina ieškoti bankomato“, - kalbėjo L.Domarkienė.
