aA
Šalies pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis yra kritinėje padėtyje, rodo Europos Komisijos (EK) ataskaita. Joje atkreipiamas dėmesys ir į mažėjantį darbingo amžiaus žmonių skaičių.

Lietuva išlieka paradokso valstybe. Iš vienos pusės - gera ekonominė sveikata, stiprus ekonomikos augimas, mažėjantis nedarbas ir sparčiai augantys atlyginimai ir labai geri viešieji finansai.

Tačiau tuo pačiu metu - didėjantys regioniniai skirtumai ir kritinė padėtis dėl pajamų nelygybės, skurdo ir socialinės atskirties rizikos“, - žurnalistams sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Kas kaltas, kad Lietuvoje tragiškai auga skurstančiųjų? Ar Lietuva pajėgi išspręsti šią problemą savarankiškai? Apie tai „DELFI Dienoje“ diskutuosime su Lietuvos socialinių tyrimų centro atstovu Boguslavu Gruževskiu ir vyriausiuoju „Luminor“ ekonomistu Žygimantu Mauricu.

B. Gruževskio nuomone, nemažai pastangų, kurios šiuo metu yra daromos, vis tik yra nelabai efektyvios.

„Nenorėčiau būti šališkas, bet šios Vyriausybės veiksmuose socialinė programa labiausiai buvo nukreipta į mažiausiai pasiturinčių žmonių gerovės augimą. Buvo nemažai investuota, bet nesijaučia to, nes mes turime labai neefektyvią apmokestinimo sistemą. Mokesčių sistema sąlygoja, kad nelygybė auga. Visos pastangos, kurios skatina augimą, yra neefektyvios. Turtingiausių žmonių pajamos auga beveik 20-30 procentų greičiau. Kiek mes jas padidiname iš apačios, tai skirtis vis didėja. Todėl mes turime aukščiausią nelygybę. Jeigu mes matuotume absoliutų skurdą, tai jis mažėja. Šios Vyriausybės priemonės labai padeda ir aš noriu tikėti, kad ateity bus geriau, bet sąlyginį skurdą mes galime mažinti tik su tobulesne apmokestinimo sistema“, - „DELFI dienoje“ sakė B. Gruževskis.

Gruževskis: lietuviui reikia mažiausiai 1000 eurų į rankas
© DELFI / Domantas Pipas

Ekonomisto Ž. Maurico nuomone, viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria Lietuva – regionų skirtumas.

„Yra dvi pagrindinės priežastys. Pirma priežastis, tai natūraliai pajamų nelygybė Lietuvoje didelė, pradedant nuo didelių skirtumų tarp regionų, Vilniaus ir visa likusi Lietuva, taip pat pakankamai dideli skirtumai amžiaus, išsilavinimo grupėse, nedarbo lygis, labai dideli skirtumai. Kita priežastis, kad Lietuvos perskirstymo sistema labai neefektyvi, kuri menkai sumažina natūralų pajamų skirtumą. Didesne dalimi tyrimai rodo, kad taip yra dėl to, kad išmokos yra nukreipiamos ne tik, taip pat netobula mokesčių sistema. Mes paimame iš tų, kurie ir taip mažai turi ir perskirstome tiems, kurie galbūt ir nenusipelno. (…) Mūsų socialinė apsaugos sistema neveikia gerai, tai matome iš pensininkų pavyzdžio“, - laidoje sako Ž. Mauricas.

B. Gruževskio nuomone, skurdą generuoja ekonominė sistema.

„Mano nuomone, ir Lietuvoje, ir pasaulyje skurdą generuoja ekonominė sistema. Mes pagaminame vis daugiau, pasaulio ekonomika stiprėja, nacionalinis turtas auga, bet per darbo užmokestį perskirstoma vis mažiau. Skurdas atnešamas iš darbo vietos. Iš tiesų, mes sukuriame daug, esame 18-19 vietoje kaip ekonominė galia, esame regiono stipriausia šalis“, - tikina B. Gruževskis.

Boguslavas Gruževskis
Boguslavas Gruževskis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Taip pat jis priduria, kad daugelis po krizės priimtų sprendimų turėjo labai didelę įtaką.

„Žmonės, kurie nesugeba išgeneruoti atsakomybės perskirstymo srityje, jie yra atsakingi už tai, kas vyksta Lietuvoje. Visos tos išvados yra dominuojančio kapitalo išraiška. Sprendimai, kurie buvo priimti po krizės, padėjo sistemai būti tokiai neefektyviai, kokia ji yra šiandien“, - sako B. Gruževskis.

Ž. Maurico teigimu, norint sumažinti pajamų nelygybę reikia turėti tolygesnę ekonominę raidą.

„Žinoma, kad pradžių pradžia yra ekonomika ir jos netolygumai, skirtumai tarp regionų, tarp miestų, žmonių grupių. Norint sumažinti natūralią pajamų nelygybę reikia tolygesnės ekonominės raidos, ne tik Vilniuje. Nesutvarkius to, mes neįšoktume į šalių tarpą, kurios turi vieną mažiausių nelygybių. Aš manau, kad reikia dirbti su perskirstymo mechanizmu, nes jis nesumažina to atotrūkio tiek, kiek jis sumažina kitose Europos Sąjungos šalyse. Mes turime dvigubą iššūkį. Reikia spręsti juos abu, ypač norint sumažinti pajamų nelygybę. Tai skaido mūsų visuomenę“, - sako Ž. Mauricas.

„Jeigu mes padidinsime progresyvumą, kalbant apie mokesčių progresyvumą, tai yra vienas iš efektyviausių kelių tai skatinti. (…) Man atrodo, kad yra labai svarbus santykis progresyvumo ir sukaupto turto per darbo užmokestį. Turi būti priimami socialiai teisingi sprendimai, kurie padėtų ir žmonėms, ir valstybei, bet būtinai būtų nukreipti į vartotojo pusę. Aišku, sunku apie tai kalbėti, nes daugelis liberaliau mąstančių žmonių nepritaria tam, nes tai yra jų gelbėjimo ratas“, - sako B. Gruževskis.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

Ž. Maurico nuomone, dažnu atveju neapsimoka įsidarbinti kaip samdomam darbuotojui.

„Iš tiesų, yra didelis iššūkis kalbant apie BVP pyrago dalybas, nes dalis to pyrago, kuri atitenka darbuotojams, yra viena mažiausių visoje ES. Tai yra didelis iššūkis, bet priežastys yra įvairios. Viena iš jų – netolygi mokesčių našta, vadinamasis „Gyvulių ūkis“. Dažnu atveju neapsimoka įsidarbinti kaip samdomam darbuotojui. (…) Galima paminėti daug gerų pavyzdžių. Tarkime, Šveicarijoje 65 procentus pyrago atiduoda darbuotojams, kuomet Lietuvoje duoti tik 45 procentus. Mūsų atlyginimai praktiškai į rankas galėtų būti 1000 eurų galėtų siekti, jeigu mes sugebėtume tvarkytis su savo pyragu“, - sako Ž. Mauricas.

„Lietuviui šiandien reikia sumokėti mažiausiai 1000 eurų į rankas. Reikia sukurti darbo vietas, kurios galėtų į Lietuvą grąžinti emigrantus“, - sako B. Gruževskis.

Visa laida DELFI TV įraše


Vertindamas trečiadienį Europos Komisijos (EK) paskelbtą Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje šalies nelygybės ir skurdo lygis įvertintas kaip kritinis, ministras pirmininkas Saulius Skverelis sakė, kad praėjusiais metais Vyriausybė pradėjo spręsti šias problemas.

„Niekam nėra naujiena kalbant apie 2017 metų skaičius. Tačiau kalbant apie 2018-2019 biudžetus ir padarytus sprendimus, dvejų metų darbas yra teisingas, ir Vyriausybė, matydama diagnozę, pradėjo gydymą“, - „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. Skvernelis. Anot ministro pirmininko, naivu tikėtis, kad situacija pasikeis labai greitai, tačiau kitais metais rodikliai esą tikrai bus geresni.

„Maži žingsneliai yra žengiami tinkama linkme. Ypatingai kalbant apie išmokas. Vaiko pinigai, tikiu, sumažins skurdo riizkoje esančių vaikų skaičių. Taip pat pensijų indeksavimas, žinomas, jis pats iš savęs nieko nespręs, bet bent jau dalinai užtikrins, kad daugiau skurstančiųjų nebus. Galbūt mažas žingsnelis buvo žengtas kalbant apie skaidresnius mokesčius“, - laidoje „DELFI diena“ sako B. Gruževskis.

EK ataskaitoje kalbama ir apie sritis, į kurias reikėtų nukreipti investicijas. Numatoma, kad ši ataskaita bus pagrindas Lietuvos ir EK deryboms dėl investicijų prioritetų 2021-2027 metais. Kaip pažymima ataskaitoje, 2018 metais šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 proc. Manoma, kad 2019 ir 2020 metais ekonomika augs lėčiau - atitinkamai 2,7 ir 2,4 proc.

Visą pokalbį žiūrėkite DELFI TV įraše.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
4.3333

Antroji viruso banga versle ir ekonomikoje: įvardijo sektorius, kuriems ji kirstų skaudžiausiai (141)

Pasauliui vis garsiau kalbant apie galimą antrąją koronaviruso bangą bei daugėjant susirgimų...

Darbą prabangiuose restoranuose iškeitė į širdžiai malonesnį: nedirbame prie konvejerio, tad klientams dažnai tenka ir luktelti (92)

Paluknyje, visai netoli kelio yra įsikūrusi kavinė „Green street cafe“ . Jos vadovė –...

Lietuvoje įkūrė pirmąjį Baltijos šalyse krevečių auginimo ūkį: planas – užkariauti Europą (139)

Kaišiadorių rajone įsikūręs vienintelis Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse krevečių auginimo...

„Klaipėdos naftos“ pajamos šiemet mažėjo 23,5 proc. iki 45,9 mln. eurų (3)

Valstybės valdomos naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „Klaipėdos...

Svarstoma apie paramą turizmo sektoriaus transformacijai (2)

Dėl koronaviruso pandemijos ribojimų ypač nukentėjus turizmo verslo sektoriui, svarstoma apie...

Top naujienos

Pirmieji oficialūs rezultatai: Lukašenka gavo apie 82 proc. balsų pildoma (565)

Baltarusijos rinkimų pareigūnams sekmadienį suskaičiavus balsus uždarytose rinkimų apylinkėse...

Kodėl japonai tokie ilgaamžiai? Onkologas Tsuji įvardijo pagrindinę geros sveikatos taisyklę

Japonai – viena ilgiausiai gyvenančių tautų pasaulyje. Net ir būdami garbaus amžiaus jie...

Vilniuje balsuoti nespėję baltarusiai prie ambasados surengė protesto akciją atnaujinta 21.01 (53)

Dešimtys baltarusių sekmadienio vakarą surengė demonstraciją prie Baltarusijos ambasados...

Naują versiją dėl COVID-19 plitimo iškėlę mokslininkai: nenorime nieko gąsdinti, bet grėsmė reali (136)

Sausio 24-ąją, Naujųjų metų išvakarėse pagal kinų kalendorių, trys šeimos pietavo prie...

Kokių įvaizdžių galima išvysti Žaliųjų ežerų paplūdimyje karštą vasaros dieną (40)

Sinoptikai nejuokavo – savaitgalis sostinėje buvo išties pragariškai karštas, tad nieko keisto,...

Eimantas Šaulitis

Medicus medico lupus est arba kaip tarpukario gydytojai dėl ligonių pešėsi

„Gydytojas gydytojui – vilkas“. Sparnuotą Romėnų posakį perfrazavo gydytojas Liudas...

Atlikėja Liveta Kazlauskienė susidūrė su klastinga liga: skausmas – sunkiai pakeliamas (7)

Jau ne pirmus metus sveikatos specialistai įspėja gyventojus dėl itin aktyvių erkių. Patariama...

Be veido kaukės „Maximoje“ siautėjusį recidyvistą prirakino prie turėklų, o paskui – įkalino (212)

Net aštuonis kartus teistas Jonavos gyventojas Marius Kočerovas užpuolė parduotuvės „Maxima“...

Tėvai rugsėjo 1–osios laukia su nerimu: tikėkimės, kad nereikės vėl to patirti (11)

Švietimo, mokslo ir sporto ministras ketvirtadienį patikino, kad rugsėjo 1–osios dienos šventė...

Urologas pasakė, kiek lytinių santykių per gyvenimą gali turėti vyras (9)

„Nei daug, nei mažai į savaitę trys kartai. O per ištisus metus – 104 kartus“ – dainuodavo...

|Maža didelių žinių kaina