Šiuo metu, pasak specialisto, situacija tokia, kad Lietuvoje mažėja darbingo amžiaus gyventojų, o visuomenė senėja.
„Realiai turime dvi tendencijas: tai yra bendro gyventojų skaičiaus sumažėjimas ir senėjimas. Tai yra bendros prognozės“, – tik prasidėjus konferencijai sakė jis ir teigė, kad žiūrint į ateitį, mūsų planuojamas pesimistinis variantas yra daug optimistiškesnis nei pačio „Eurostat“ prognozės.
Kalbant apie gyventojų skaičiaus mažėjimą, B. Gruževskis sakė, kad padėtis nėra tokia neigiama, kaip buvo iki 2015-ųjų.
„Dabar situacija labiau turi teigiamas tendencijas, bet kaip mes jomis pasinaudosime, čia kitas klausimas“, – sakė jis.
Tiesa, profesorius pabrėžė, kad gyventojų skaičius Lietuvoje, daugiausia, mažėja, dėl natūralios gyventojų kaitos, o ją apibrėžia gimusių ir mirusių skaičius.
„Tas skirtumas, kad mirusių skaičius didesnis nei gimusių, charakterizuoja mūsų gyventojų Lietuvoje pokytį ir mes vidutiniškai dėl to prarandame apie 11 tūkst. žmonių kasmet“, – pasakojo jis ir sakė, kad ši tendencija yra tiesiog užprogramuota Lietuvoje gyvenančių amžiaus grupių žmonių.
Jis aiškino, kad šiuo metu Lietuvoje dominuoja 57 m. amžiaus žmonių grupė.
„Ji yra dominuojanti erdvė rinkoje“, – patikslino ji ir sakė, kad jie toliau judės link pensinio amžiaus, o ją keis žymiai mažesnė amžiaus grupė.
Taip pat profesorius aiškino, kad 1985 metais gimė apie 60 tūkst., tačiau dabar šis skaičius susitraukė per 30 tūkst.
Jis sakė, kad šis skaičius priklauso nuo gimstamumo intensyvumo, tačiau patikino, kad Lietuvoje, lyginant su užsienio šalimis, gimstamumo rodikliai nėra maži.
„Problema ta, kad mažėja reprodukcinio amžiaus moterų skaičius“, – teigė jis ir pabrėžė, kad šiandien šalyje trūksta moterų, kurios vaikus gali pagimdyti.
„Kalbant apie natūralų gyventojų prieaugį reikia, kad galimybių tiems vaikams atsirasti būtų daugiau“, – teigė B. Gruževskis.
B. Gruževskis bevardindamas skaičius minėjo, kad žymiai didesnė problema Lietuvoje šiandien yra emigracijos mažinimas nei imigracijos didinimas.
„Pirmiausia akcentai turi būti dedami į emigracijos mažinimą, tada būtų žymiai lengviau kalbėti ir apie prieaugį, ir apie teigiamus pokyčius“, – sakė jis.
Konferencijoje taip pat buvo pabrėžiama, kad 2018 metais į mūsų šalį imigravo 28,9 tūkst. žmonių, o emigravo 32,2 tūkst.
„Tai tik minus 3,5 tūkst. žmonių ir tai mažiausias migracijos salto per nepriklausomybės laikotarpį“, – aiškino profesorius ir sakė, kad daugiausia iš Lietuvos išvyksta jauni žmonės, o grįžta vyresni.
„Pliusas, kad grįžta patyrę žmonės, jie turi profesinį pasirengimą, pilietinę brandą, bet iššūkį matau ir profesinio rengimo institucijoms“, – sakė jis.
Kaip spėjo profesorius, 2050-aisiais Lietuva turėtų turėti 3 mln. gyventojų, tačiau čia yra vienas bet.
„Be jų (imigrantų - DELFI) mes 2050-aisias neturėsime 3 mln. gyventojų Lietuvoje“, – sakė jis ir aiškino, kad Lietuvai reikia pratintis gyventi atviroje visuomenėje, o jeigu mums trūksta specialistų, reikia jų ieškoti.
Apibendrindamas B. Gruževskis kalbėjo, kad demografiniai pokyčiai Lietuvoje labai priklausys nuo šalies ekonominės situacijos bei darbo rinkos patrauklumo. Taip pat dėl susiklosčiusios amžiaus struktūros didės gyventojų prieaugis.
Jo nuomone, migracijos politikos kontekste, pirmiausia, reikėtų mažinti emigraciją, atitinkamai šalinant ją sąlygojančius veiksnius, o imigracijos politika turi būti labiausiai orientuota į reemigracijos skatinimą.
„Taip pat būtina labiau institucionalizuoti imigraciją iš trečiųjų šalių“, – sakė profesorius.
