aA
Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis pateikia du scenarijus, kaip 2021 metais gyvens lietuviai ir su kokiais iššūkiais susidurs šalies ekonomika. Anot jo, šiai dienai pesimistinis scenarijus – realesnis, o jame – nedarbo augimas iki 20 proc., galima emigracijos banga, gyvenimo lygio mažėjimas bei didėjančios kainos.
Boguslavas Gruževskis
Boguslavas Gruževskis
© DELFI / Karolina Pansevič

Visų ekspertų (finansų ministrės Gintarės Skaistė, Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus Boguslavo Gruževskio, Lietuvos laisvosios rinko instituto (LLRI) prezidentės Elenos Leontjevos, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, statybų bendrovės „Hanner“ vadovo ir verslininko Arvydo Avulio ir „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės) pilnas įžvalgas, kaip atrodys gyvenimas 2021-aisiais metais galite paskaityti čia.

Trys veiksniai

Pasak B. Gruževskio, jeigu norime kalbėti apie 2021 metų Lietuvos ekonomikos ir lietuvių gyvenimo perspektyvas, šalies ateitis labiausiai priklausys nuo trijų pagrindinių veiksnių.

Pirmasis, kaip teigė, susijęs su pandemijos suvaldymu ir tuo, ar sėkmingos bus vakcinos panaudojimo pastangos. Antrasis – su pasaulio ekonomikos būsena ir pokyčiais, trečiasis – su politiniu stabilumu.

„Mus labiausiai liečia padėtis Europoje, Europos Sąjungoje (ES), šalia turime Rusiją, Baltarusiją, taip pat 2021-2022 m. didelę įtaką turės ir ekonominiai santykiai tarp JAV ir Kinijos.

Kalbant apie Lietuvą, daug kas priklausys nuo mūsų Vyriausybės sprendimų“, – pradėdamas pokalbį sakė B. Gruževskis.

Jis „Delfi“ pateikė du galimus 2021 metų scenarijus – optimistinį ir pesimistinį bei teigė, kad pastarasis, kol kas, jo manymu, yra realesnis.

„Šiandien blogesnis scenarijus turi daugiau šansų pasireikšti, kadangi vakcina tik pradėta taikyti, nežinome, kokie bus efektai. Jeigu viskas vystysis, kaip šiandien, galime sakyti, kad 2021 metai labiau bus pesimistinio scenarijaus šešėlyje“, – teigė jis.

Pesimistinis scenarijus

Pasak Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus, pagrindiniai pesimistinio scenarijaus bruožai yra susiję su nepakankamu vakcinos poveikiu gyventojų sergamumui. Jo teigimu, tai gali lemti, kad karantinas tęsis iki pat gegužės mėnesio, o šalyje, dėl esančių apribojimų, bus matoma tolesnė ekonominė recesija.

„Tokiu būdu, kaip pasekmę galime matyti biudžetinių lėšų trūkumą, kadangi, atitinkamai, mažės užimtumas, apyvarta ir daug kitų dalykų.

Augantis nedarbas, nepakankama socialinė parama, taip pat, jei bus biudžetinių lėšų trūkumas, aišku, bus mažiau dosnios išmokos, nekalbant jau apie pensijų indeksavimą, o iš to jau, kaip rezultatas, augantis skurdas ir socialinė įtampa“, – teigė jis.

B. Gruževskio teigimu, pagal pesimistinį scenarijų sausio ir vasario mėnesį nedarbas gali šoktelti iki 20 proc. ir daugiau, o jaunimo nedarbas sausį, vasarį galėtų siekti apie 30 proc.

„Nuo vasario, kovo mėnesio būtų jaučiamas būtinumas mažinti atlyginimus, pirmiausia, aišku, viešajam sektoriui. Taip pat augs ilgalaikis nedarbas, o kalbant apie darbo rinką, ženkliai sumažės Užimtumo tarnybos galimybės padėti ir prisidėti prie rėmimų“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie pokyčius, susijusius su demografija, B. Gruževskis tikino, kad čia situacija gali pasisukti įvairiai, mat dėl pandemijos Lietuvos demografinė padėtis pagerėjo, nes didėjo imigracija, grįžo daug lietuvių, tačiau pridūrė čia matantis ir didelių pavojų.

„Manau, kad toliau didės gyventojų mirtingumas tiek dėl COVID-19, tiek dėl kitų ligų. Pagal pesimistinį scenarijų mums nepavyks susitvarkyti su sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumu, todėl mirtingumas didės ir nuo kitų ligų, kurių nėra galimybių tinkamai gydyti esant aukštam pandemijos lygiui. Tokiu būdu mažės gimstamumas. Dabar jis dar nelabai sumažėjęs, nes tie vaikai, kurie gimsta, jie buvo pradėti dar iki pandemijos. Yra pavojus, kad pandemijos metu žmonės sąmoningai mažiau planuos vaikų atsiradimą“, – svarstė jis ir tikino, kad dėl to gali formuotis ir bendro gyventojų skaičiaus mažėjimas.

„Ir ypač čia įžvelgiu didelę neigiamą tendenciją, nes gali atsitikti taip, kad pandemijos įtaka po truputį sumažės, sienos bus atidarytos, bet Lietuvos ekonomika negalės greitai atsigauti ir gausime dvigubą efektą: iš vienos pusės bus paspartintas mirtingumas dėl pandemijos pasekmių, o iš kitos pusės žmonėms didės motyvacija išvykti ieškoti geresnio atlyginimo, jeigu mūsų ekonomika ilgesnį laiką negalės atsigauti. Tada dėl emigracijos vėl galime prarasti daug žmonių“, – įspėjo jis.

Taip pat B. Gruževskis teigė, kad bendrai rizikų pesimistiniame scenarijuje yra nemažai. Kaip įvardijo, tai tiek gyvenimo lygio mažėjimas, tiek Lietuvos investicinio patrauklumo mažėjimas, aukštas nedarbo lygis.

„Taip pat biudžeto pajamų sumažėjimas atitinkamai atsispindės viešojo sektoriaus finansavimui, o tai, tie patys mokytojai, socialiniai darbuotojai ir t.t.

Yra ir kainų augimo pavojus, nes gamyba bus stabdoma, ribojama, tai slopins gyvenimo lygio augimą.

Apibendrindamas pasakyčiau, kad šiandien šis pesimistinis scenarijus yra realesnis“, – sakė jis.

Optimistinis scenarijus

Kalbėdamas apie optimistinį scenarijų B. Gruževskis teigė, kad toks planas taip pat turi vilčių išsipildyti, tačiau pabrėžė, kad viskas čia priklausys nuo Vyriausybės ryžto, mat imantis rimtų pokyčių valdžiai reikės daugiau susikaupimo.

Vardindamas veiksnius, kurie galėtų lemti tokio scenarijaus raidą, svarbiausia buvo pabrėžta vakcinos sėkmė. Pasak B. Gruževskio, jei viskas vyks sėkmingai, Lietuvoje karantinas galėtų švelnėti jau sausio viduryje, o vasarį būti atšauktas, kas skatins ir ekonomikos atsigavimą.

„Sėkmingam Lietuvos atsigavimui ir raidai, labai svarbus veiksnys, ypač 2022-2023 m., bus globalizacijos modelių transformacija. Pandemijos pradžioje buvo garsiai kalbama, kad toks tradicinis globalios ekonomikos modelis, kuris buvo plėtojamas iki pandemijos, yra neefektyvus ir rizikingas. Tos per ilgos gamybos grandinės faktiškai yra ir ekologiškai žalingos, ir neefektyvios nacionaliniame kontekste. Globalizavimą turėtų pakeisti naujas modelis – regioninis globalizavimo modelis ir mums tokiu būdu tinka buvimas ES. Mes sudarome puikų regioninį vienetą, kur galėtume sustiprinti savo gyventojų užimtumą ir taip mažiau pinigų išleisti už savo sistemos ribų“, – aiškino jis.

Taip pat, kaip teigė, optimistiniam modeliui labai svarbus dalykas yra ir efektyvus bei skaidrus ekonomikos atsigavimo finansinių išteklių panaudojimas, didesnė paramos priemonių diferenciacija bei augantis valstybės valdymo efektyvumas.

Optimistiniu scenarijumi, B. Gruževskio teigimu, nuo sausio mėnesio vidurio taip pat turėtų pradėti mažėti nedarbas, o efektyviai panaudojant finansinius išteklius, kaip aiškino, didėtų ir Užimtumo tarnybos galimybės finansuoti aktyvias rinkos politikos priemones, kas lemtų trumpėjantį laisvų darbo vietų užpildymo laiką, atitinkamai, ir galimybes įsidarbinti.

„Pokyčiai demografijoje būtų dar geresni, – užsiminė jis. – Pagal optimistinį scenarijų norėtųsi matyti užtikrintą ir efektyviai įvykdytą sveikatos apsaugos efektyvumo problemos sprendimą, mažėtų mirtingumas, pirmiausia, aišku, dėl COVID-19, vėliau, dėl kitų priežasčių, atitinkamai, gimstamumas atsistatytų į laikotarpį prieš pandemiją“.

Anot B. Gruževskio, kalbėdamas apie migracjią, jis teigė, kad jeigu Lietuva efektyviai plėtotų savo santykius gamyboje, šalis galėtų padaryti milžinišką šuolį stiprinant savo IT sektorių.

„Minske dabar yra vienas stipriausių ES IT sektorių. Tai jei dabar padarytume visas sąlygas baltarusiams atvykti pas mus, įmonėms pereiti veikti čia, mes galime labai šoktelti ir paskatinti aukštos darbo jėgos imigraciją. Kvalifikuotos darbo jėgos augimas paskatintų tiek ekonomikos raidos elementus, tiek darbo rinkos, tiek demografinius“, – kalbėjo jis ir sakė, kad bendrai optimistiniu scenarijumi, bendras gyvenimo lygis Lietuvoje labai šokteltų, tiesa, kaip ir ekonominiai rezultatai.

„Tai jei Vyriausybės sprendimai būtų orientuoti ne į atskirų sektoriaus grupių naudą, mes puikiai galime plėtoti paramą, pensijų indeksavimą, skatinti ir vykdyti įsipareigojimus viešajam sektoriui, didinti atlyginimus“, – svarstė B. Gruževskis.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(47 žmonės įvertino)
3.4681

Eurų išpardavimas ima kelti nerimo: tai dar prisidės prie kainų augimo, bet kai kas gali ir išlošti (125)

Bendroji Europos valiuta – euras – trečiadienį JAV dolerio atžvilgiu krito iki žemiausio...

„Vinted“ nariai sunerimo, kad dėl naujos paslaugos teks daugiau mokėti: VMI primena, ką būtina žinoti (28)

Neseniai drabužių mainų platforma „ Vinted “ skelbė, kad nuo gruodžio vartotojams pradės...

Pardavę degalinių verslą kaime atidarė viešbutį ir restoraną: nesigailime, bet kitiems turime patarimą (132)

Pardavęs visus verslus, tarp jų, ir turėtą degalinę, verslininkas Ramūnas Čepas su žmona...

Plikledžio iššūkiai: kada traumos pakeliui į ir iš darbo pripažįstamos darbinėmis (8)

Kasmet iškritus pirmajam sniegui ir ledui padengus kelius bei šaligatvius išauga nelaimingų...

Ministerija siūlo tobulinti kvotų nustatymo užsieniečiams tvarką (5)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo tobulinti kvotų nustatymo užsieniečiams tvarką,...

Top naujienos

Sostinė gerokai lenkia kitus miestus – atlyginimų augimą kitais metais „suvalgys“ beprotiškai kylančios kainos (29)

95 eurais į rankas – tiek augo vidutinė alga trečią ketvirtį Lietuvoje. Didžiausios algos buvo...

Vaizdai izoliacijoje dėl COVID-19 esančios moters namuose sukrėtė Kiniją: kam dar pasiryžusi valdžia? (6)

Vaizdo įrašas, kuriame mirtinai užtalžomas izoliacijoje dėl COVID-19 esančios moters šuo,...

P. Afrikos gydytoja: įtariami omikron atmainos atvejai – lengvos formos apgailestauja, kad ši atmaina sukėlė tokį ažiotažą ir kalbas

Pietų Afrikos gydytoja, kuri paskelbė pavojų dėl naujos koronaviruso atmainos, sekmadienį...

Keičiami principai, kaip didinamos pensijos: ar stažas tikrai turės mažiau įtakos (42)

Be didesnių diskusijų visuomenėje priimti siūlymai, kuriais keičiami principai, kaip didinamos...

D+Vytautė Merkytė

Priklausomybė nuo alkoholio taip užvaldė Erikos gyvenimą, kad ji vos netapo prostitute: už „padūkimą“ nepažįstamasis pasiūlė pinigų ir brendžio (1)

Sulaukusi 29 metų Erika nuėjo į kazino. Ne todėl, kad norėjo žaisti azartinius žaidimus, o...

7 nepaprasti filmai apie laukinius paukščius, kuriuos turite pamatyti: ir pralinksmins, ir sugraudins iki širdies gelmių

Paukščiai yra vieni unikaliausių gyvūnų mūsų planetoje. Vedini įgimto, už viską stipresnio...

Dramatiškas A lygos finišas: Marijampolėje laimėjusią „Dainavą“ nuliūdino „Banga“ (5)

Sekmadienį sužaisti paskutinieji penki 2021 metų A lygos sezono susitikimai. Didžiausia intriga...

NATO ir EK vadovų susitikime – Nausėdos perspėjimas: Lukašenkos režimas nesiliaus testuoti Vakarų pasaulio vienybę papildyta (171)

Į Vilnių sekmadienį atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos...

Įsigyti NT nori taip, kad net rizikuoja prarasti pinigus: butus vėl perka iš brėžinių, netgi be statybos leidimo (87)

Pirkti ar nepirkti būstą „iš brėžinių“ – šiais laikais dažnai net nebelieka pasirinkimo,...

Kauno rajone automobilis „Audi“ rėžėsi į medį, vairuotojas žuvo (3)

Sekmadienį Kauno rajone automobilio nesuvaldęs vairuotojas žuvo .