aA
Siaučiant skandalui dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ galimai į Kuršių marias leistų beveik nevalytų nuotekų aiškėja, kad prieš kurį laiką „Grigeo Klaipėda“ dėl nuotekų valymo pati buvo sudariusi sutartis su trimis Klaipėdos įmonėmis ir rūpinosi jų nuotekomis. Tiesa, ar ir jos nevalytos galėjo tekėti į Kuršių marias, Aplinkos apsaugos departamento specialistai šiandien teigė negalintys nei patvirtinti, nei paneigti. Visgi, kaip pavyko išsiaiškinti DELFI, dokumentuose ir gautoje informacijoje galimai matyti ir tam tikrų duomenų neatitikimų. DELFI surinktus duomenis planuoja perduoti tirti prokuratūrai.
„Grigeo Klaipėda“ valė ne tik savo nuotekas: surinkta informacija iškėlė naujų klausimų
© DELFI / Kiril Čachovskij

Valė dar trijų įmonių nuotekas

Apie tai, kad „Grigeo Klaipėda“ pati įmonėms teikė nuotekų valymo paslaugas, DELFI užsiminė Klaipėdos miesto visuomenininkė ir aktyvistė Raimonda Zaborė.

Ji tikino tokią informaciją pastebėjusi surinktuose dokumentuose ir svarstė, jog galima įtarti, kad jei prokuratūros paviešinti pažeidimai bendrovės „Grigeo Klaipėda“ buvo vykdomi ilgą laiką, į Kuršių marias galimai pateko ne tik „Grigeo Klaipėdos“, tačiau ir dar trijų įmonių iki galo neišvalytos nuotekos.

„Grigeo“ sako, kad ten tik jų nuotekos ėjo į marias, kad tik tokie teršalai buvo, bet UAB „Bega“ nuotekos – lygai taip pat nevalytos, su trąšomis, ten visokie cheminiai junginiai“, – sakė R. Zaborė ir svarstė, kad greičiausiai „Grigeo Klaipėda“ šią paslaugą teikė pigiau nei „Klaipėdos vandenys“.

Siekdama patikrinti informaciją, redakcija susisiekė su Aplinkos apsaugos departamentu (AAD) prie Aplinkos ministerijos ir paprašė patvirtinti arba paneigti faktą dėl nuotekų leidimo į Kuršių marias įtariamos bendrovės anksčiau vykdytos kitų įmonių nuotekų valymo veiklos bei sudarytų sutarčių.

DELFI trumpai
1. „Grigeo Klaipėda“ dėl nuotekų valymo buvo sudariusi sutartis su trimis Klaipėdos įmonėmis: Klaipėdos socialinių mokslų kolegija, UAB „Iris“, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“.
2. Ar ir šių įmonių beveik nevalytos nuotekos galėjo tekėti į Kuršių marias, Aplinkos apsaugos departamento specialistai šiandien teigia negalintys nei patvirtinti, nei paneigti.
3. 2016 m. lapkričio 16 d. pažymoje TIPK leidimui pakeisti deklaruota, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekų abonentų neturės.
4. UAB „Iris“ generalinis direktorius Algirdas Navickas portalui pasakojo, kad „Grigeo Klaipėda“ šios įmonės buitinėmis nuotekomis rūpinosi iki 2017 m. III ketv. pabaigos.
5. Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos atstovų duomenimis, kolegija nuotekas valymui teikė iki 2011 metų pabaigos.
6. „Bega“ Komunikacijos ir informacijos grupės vadovas Gediminas Gudavičius tikino, bendrovė įmonės nuotekas valė iki 2017-ųjų.
7. Klausimų kelia datų nesutapimas. DELFI žiniomis, jei tokia informacija pasitvirtintų, kiltų abejonių dėl įmonės nuotekų apskaitos ir būtų suabejota dėl bendro sutvarkytų nuotekų kiekio.

Kaip patikino departamento viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė, sutartys dėl nuotekų valymo su dar trimis įmonėmis išties egzistavo.

„Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos turimais duomenimis, įmonė turėjo sutartis dėl nuotekų valymo su šiais abonentais: Klaipėdos socialinių mokslų kolegija, UAB „Iris“, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, – sakė ji.

Tiesa, specialistė DELFI citavo ir pačios „Grigeo Klaipėdos“ įmonės 2016 m. taršos leidimui pakeisti teiktą paraišką.

„Mūsų turimais duomenimis, 2016 m. lapkričio 16 d. pažymoje TIPK leidimui pakeisti deklaruota, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekų abonentų neturės“, – sakė ji.

DELFI taip pat matė minėtą dokumentą. Jame buvo rašoma: „Nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ nebepriims nuotekų iš UAB KJKK „Bega“ ir UAB „Iris“. Tai reiškia, kad nuotekų valymo paslaugas bendrovė pasižadėjo vykdyti tik iki 2016 m. rugsėjo.

Tiesa, AAD specialistų paklausus, ar minėtų trijų įmonių nuotekos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ galėjo būti nevalytos leidžiamos į marias, institucija teigė kol kas šio fakto negalinti nei patvirtinti, nei paneigti.

„Patvirtinti arba paneigti, kad į Kuršių marias pateko ir kitų įmonių nuotekų, negalime“, – teigė I. Krikštopaitytė.

„Grigeo Klaipėda“ valė ne tik savo nuotekas: surinkta informacija iškėlė naujų klausimų
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nuotekas valė 20 metų

DELFI susisiekė su visomis įmonėmis, kurios su „Grigeo Klaipėda“ anksčiau buvo sudariusios sutartis dėl nuotekų valymo.

Štai statybinių prekių tinklo UAB „Iris“ generalinis direktorius Algirdas Navickas portalui pasakojo, kad „Grigeo Klaipėda“ šios įmonės buitinėmis nuotekomis iš viso rūpinosi 20 metų.

„Mūsų įmonė kurį laiką leido nuotekas į „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų kanalizavimo tinklus, nes mūsų turimas pastatas taip buvo prijungtas prie kanalizacijos tinklų.

Į „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų kanalizavimo tinklus nuotekas leidome nuo 1997 metų, tada nusipirkome iš jų pastatą – valgyklą“, – sakė jis.

Nors AAD skelbė, kad dokumentuose nurodyta, jog „Grigeo Klaipėda“ nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos nebepriims nuotekų iš UAB „Bega“ ir UAB „Iris“, pastarosios bendrovės direktoriaus teigimu šios įmonės nuotekos į „Grigeo Klaipėdą“ buvo leidžiamos daug ilgiau – iki 2017 m. III ketv. pabaigos.

Apie kokį nuotekų kiekį galima kalbėti ir kiek už nuotekų tvarkymą UAB „Iris“ galėjo sumokėti „Grigeo Klaipėdai“, įmonės generalinis direktorius neatsakė.

Dar viena įmonė, kuri dėl buitinių nuotekų tvarkymo taip pat buvo sudariusi sutartį su „Grigeo Klaipėda“, – Klaipėdos socialinių mokslų kolegija.

Jos Komunikacijos skyriaus vadovė Svajūnė Marcinkevičienė DELFI tokią informaciją pavirtino, tačiau patikino, kad sutartis su įmone buvo nutraukta dar 2011 m. pabaigoje.

Tiesa, toje pačioje 2016 m. paraiškoje taršos leidimui pakeisti „Grigeo Klaipėda“ mini 2015-uosius metus: „Nuo 2015 metų Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos buitinės nuotekos nepatenka į AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ nuotekų kanalizavimo tinklus.“

Kolegijos atstovų perklausus dėl neatitinkančių datų jie teigė, kad nuo 2012 m. kolegija nuotekų valymo sutartį buvo pasirašiusi su įmone „Klaipėdos vanduo“, o kodėl paraiškoje minima 2015 m. data, teigė tiesiog nežinantys.

„2012 m. pradžioje sudaryta „Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo ir pardavimo sutartis“ su AB „Klaipėdos vanduo“, – tada sakė specialistė.

Visgi, anot atstovės, iki 2011 m. sudarant sutartį su minėta įmone SMK buvo informuota, jog bendrovė „Grigeo Klaipėda“ nuotekas tvarko laikydamasi aplinkosaugos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimų.

„Socialinių mokslų kolegija yra socialiai atsakinga organizacija, kuri laikosi teisės aktų ir atsakingai renkasi socialinius partnerius ir paslaugų tiekėjus“, – sakė ji.

Mokėjo tiek pat, kiek prašė ir „Klaipėdos vandenys“

Jūrų krovinių kompanijos „Bega“ Komunikacijos ir informacijos grupės vadovas Gediminas Gudavičius portalui taip pat patvirtino, kad įmonė buvo sudariusi sutartį su „Grigeo Klaipėda“, o nuotekas valyti leido iki 2017-ųjų.

„Grigeo Klaipėda“ valė ne tik savo nuotekas: surinkta informacija iškėlė naujų klausimų
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Jo teigimu, svarbu pabrėžti, kad įmonė nevykdo gamybinės veiklos, o kompanijoje susidaro tik buitinės atliekos ir paviršinis lietaus vanduo.

„Kaip žinia, istoriškai visoje dabartinėje teritorijoje adresu Nemuno g. 2, Klaipėda, veikė kartono fabrikas. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir jo teritorijoje veiklą vykdanti Jūrų krovinių kompanija „Bega“ toje teritorijoje pradėjo kurtis 1992 m. Dalis šios teritorijos (arčiau krantinių) etapais buvo konvertuota į uosto veiklai pritaikytą infrastruktūrą, likusioje dalyje veiklą tęsė kartono fabrikas.

Natūralu, kad iš pradžių visoje teritorijoje komunikaciniai tinklai buvo bendri, tačiau, keičiantis teritorijos paskirčiai, atsirandant naujiems uosto objektams, komunikacijos buvo atskiriamos. Kitaip tariant, nebuvo taip, kad „Bega“ buvo „prisijungusi“ prie kartono fabriko tinklų, procesas buvo priešingas – vystydama uostą, „Bega“ atsijungė nuo buvusių bendrų tinklų, tiesė naujas komunikacijas bei prisijungė prie miesto tinklų, taip buvo išrūšiuotos skirtingų įmonių ir tipų nuotekos, t. y. atskirtos „Begos“ buitinės ir lietaus nuotekos nuo kartono fabriko gamybinių nuotekų.

Tai vyko etapais, kol iš esmės buvo baigta vystyti „Begos“ nuomojama valstybinio jūrų uosto teritorija ir visi komunikaciniai tinklai atskirti nuo kartono fabriko“,– pasakojo G. Gudavičius.

Jis patvirtino, kad iki to laiko, iki 2017-ųjų, kol visos rekonstrukcijos buvo baigtos, nuotekų pridavimas į „Kartono fabriko“ tinklus vyko sutarties pagrindu.

„Joje buvo numatyti įkainiai už buitinių bei paviršinių nuotekų valymą, kurie iš esmės atitiko AB „Klaipėdos vanduo“ taikomus analogiškų paslaugų įkainius“, – komentavo jis.

Įmonė pateikė duomenis, kad, pavyzdžiui, per 2015 m. į tuometinės AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ tinklus vidutiniškai per parą buvo priduodama 16,6 kub. m (arba 6066 kub. m) buitinių nuotekų bei 11,3 kub. m. per parą (arba 4147 kub. m) paviršinių nuotekų.

2016 m. buitinių nuotekų kiekis, kurį tvarkė „Grigeo Klaipėda“, per parą buvo kiek didesnis ir vidutiniškai sudarė 17,7 kub. m per parą, arba 6484 kub. m per metus, o kalbant apie paviršines nuotekas – 5059 kub. m., arba vidutiniškai 13,8 kub. m. per parą.

„Nuo 2017 m. sutartis formaliai nutraukta, nes komunikaciniai tinklai buvo galutinai fiziškai atskirti“, – tikino komunikacijos vadovas.

Po kurio laiko DELFI perskambino G. Gudavičiui ir paprašė patikslinti formuluotę dėl „formaliai nutrauktos“ sutarties. Specialistas patikslino, jog nuotekos valyti buvo leidžiamos visus 2016 metus ir nustotos leisti 2017-aisiais.

„Pažymėtina, kad kompanijoje „Bega“ dirba apie 300 darbuotojų, darbas vyksta 24 valandas per parą. Absoliučiai visi kroviniai kaupiami uždarose talpyklose ir sandėliuose, teritorijoje nėra nė vienos atviros aikštelės, kurioje būtų laikomi kroviniai, krovos procesai yra uždari, t. y. kroviniai transportuojami uždaromis transporterių galerijomis arba vamzdynais“, – sakė G. Gudavičius.

Paklaustas, ar įmonė anksčiau buvo girdėjusi kalbų apie „Grigeo Klaipėdos“ galimai į Kuršių marias leistas nuotekas, specialistas tai paneigė ir tikino, kad jokių įtarimų bendrovės veikla įmonei nekėlė.

Informacijos neteikė dėl konfidencialumo

DELFI susisiekė ir su bendrovės „Grigeo Klaipėda“ generaliniu direktoriumi Tomu Eikinu.

Vadovo buvo klausta, ar bendrovė išties užsiėmė kitų įmonių nuotekų valymu, kada buvo pradėta ir baigta valyti jų nuotekas, kiek jų buvo, kiek pajamų iš to gavo įmonė bei kaip „Grigeo Klaipėda“ pati vertina tikimybę, kad į Kuršių marias drauge su bendrovės iki galo neišvalytomis nuotekomis galėjo būti leidžiamos ir šių įmonių nuotekos.

„Grigeo Klaipėda“ buvo sudariusi sutartis dėl nuotekų valymo su minimomis įmonėmis, tačiau dėl konfidencialumo įsipareigojimų jų sąlygų atskleisti negalime.

Įmonėje sudaryta vidinį tyrimą atliekanti komisija ir toliau tiria įvykio aplinkybes. Penktadienį (sausio 16 d. – red. past.) pristatėme pirmojo tyrimo etapo išvadas dėl avarinio vamzdžio infrastruktūros, šią savaitę tikimės išsiaiškinti dar daugiau detalių“, – tokį atsakymą į visus pateiktus klausimus gavo DELFI.

Kelia klausimų

Visgi daugiausia klausimų DELFI sukėlė bendrovės „Grigeo Klaipėda“ pateiktoje paraiškoje buvusi data – buvo minima, kad įmonė nuo 2016 m. rugsėjo 1-osios nebepriims nuotekų tiek iš UAB „Bega“, tiek UAB „Iris“, nors šiandien, pačių įmonių atstovų teigimu, nuotekos buvo leidžiamos ilgiau – iki 2017-ųjų (UAB „Bega“) ir iki 2017-ųjų III ketv. (UAB „Iris“).

Dėl neatitikimų komentaro DELFI kreipėsi ir į Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) specialistus. Jų buvo paprašyta patikslinti, ar vėlesniuose dokumentuose ši data nebuvo patikslinta ar pratęsta.

„Informuojame, jog AB „Grigeo Klaipėda“ (tuo metu vadinta AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“) 2016 m. birželio mėnesį teikdama paraišką dėl Taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimo pakeitimo nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. nebepriims nuotekų iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ ir UAB „Iris“.

Taigi 2016 m. lapkričio mėn. 16 d. pakeistame TIPK leidime informacijos apie turimus abonentus nebelieka. Vėlesni TIPK keitimai nėra susiję su nuotekų tvarkymo dalimi. Aplinkos apsaugos agentūros turimais duomenimis, AB „Grigeo Klaipėda“ abonentų nuotekų nebetvarko nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.

Pažymime, jog TIPK leidimo sąlygų kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, jis ir nustato, kaip ūkio subjektas laikosi TIPK leidimu nustatytų sąlygų, nustato pažeidimus ir skiria baudas. Aplinkos apsaugos agentūra nėra gavusi duomenų, jog būtų nustatyta pažeidimų, susijusių su abonentų nuotekų tvarkymu“, – komentavo AAA atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė ir pridūrė, kad ar AB „Grigeo Klaipėda“ teikė klaidinančią informaciją, gali nustatyti tik teisėsaugos institucijos.

DELFI žiniomis, jei informacija pasitvirtintų, kiltų klausimų dėl įmonės nuotekų apskaitos ir būtų suabejota dėl bendro sutvarkytų nuotekų kiekio.

Paaiškėjus informacijos neatitikimams, DELFI dar kartą kreipėsi į „Grigeo Klaipėdos“ generalinį direktorių Tomą Eikiną ir paprašė paaiškinti situaciją, tačiau atsakymo nesulaukė.

Institucijų rekomendacijomis, surinktą informaciją redakcija planuoja perduoti prokuratūrai.

„Grigeo Klaipėda“ valė ne tik savo nuotekas: surinkta informacija iškėlė naujų klausimų
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

Žalą skaičiavo už 5 m. terminą

DELFI primena, kad dar prieš kurį laiką aplinkos ministras Kęstutis Mažeika naujienų agentūrai BNS patvirtino, kad žala gamtai dėl į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų gali siekti 60 mln. eurų.

„Vertinant pagal įstatymus, senatis yra penkeri metai, tai iki penkerių metų gali būti skaičiuojama žala.

Jeigu per metus – 12–13 mln. eurų, pagal tokius kiekius, kokie buvo, tai žala gali būti apie 60 mln. eurų“, – tada teigė ministras.

Pasak jo, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, žala būtų apskaičiuota už penkerių metų laikotarpį.

„Pagal galiojančius teisės aktus, mano duomenimis, taip, o, kaip bus, matysim. Jeigu įmanoma, tai tikrai aš nežinau, kiek ji teršė, tai išsiaiškins prokuratūra. Bet aš, bent jau pirminiais duomenimis, žinau tokią informaciją.

Aš būčiau už tai, kad, kiek terši, tiek ir moki“, – BNS tada tvirtino K. Mažeika.

Redakcija primena, kad skandalas kilo sausio 7 dieną, kai bendrovėje „Grigeo Klaipėda“ naktį kratą atlikusi prokuratūra pranešė, jog įmonės nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos į Kuršių marias.

„Grigeo“ grupės prezidentas Gintautas Pangonis žurnalistams sakė, kad įmonėje atliktas tyrimas parodė, jog nuotekos iš tiesų patekdavo į Kuršių marias, tačiau tai esą buvo daroma per avarinį vamzdį ir jos buvo iš dalies išvalytos.

G. Pangonis sakė, kad kol kas nežinoma, kodėl vamzdis buvo naudojamas ne pagal paskirtį. Jis tikino, kad apie situaciją nieko nežinojo, bet prisiima moralinę atsakomybę.

O Klaipėdos miesto tarybos narė Ligita Girskienė DELFI teigė, kad Kuršių marias įmonė galimai teršė dar nuo 2012 metų.

Sausio 17 dieną Klaipėdos prokuratūra paskelbė, kad dėl įžūlaus gamtos teršimo ir nevalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias prokuratūra plečia tyrimo grupę dėl darbuotojų ir vadovų veiksmų. Taip pat dėl nusikalstamos veikos gamtai paskelbti įtarimai trims asmenims.

Aplinkosaugininkų tarp įtariamųjų nėra.

„Įmonė, imituodama, kad leidžia valytas nuotekas, klastojo dokumentus. Be juridinio asmens yra įtariami dar trys asmenys“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apylinkės prokurorė Gina Skersinskytė.

Prokuratūra atskleidė, kad vienas įtariamųjų šiuo metu jau nedirba įmonėje. Tai buvęs „Grigeo Klapėdos“ direktorius. Tikslių pavardžių, kuris iš buvusių trijų vadovų tapo įtariamuoju, prokuratūra neatskleidė.

Iš darbuotojų įtarimai yra pareikšti ir vienam tiesiogiai sklendę sukiojusiam operatoriui. Kiti operatoriai kol kas apklausti kaip specialieji liudininkai. Visiems įtariamiesiems paskirtas pasižadėjimas neišvykti. Už dokumentų klastojimą numatoma laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų.

Už gamtos taršą laukia panaši maksimali bausmė. Be to, įmonei gresia milijoninė bauda.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(35 žmonės įvertino)
4.1429

Britų milijardierius Bransonas siūlys prabangias kruizines keliones

Britų milijardierius Richardas Bransonas žengia į pelningą kruizinių kelionių rinką. 69-erių...

Ispanijoje tūkstantinė minia streikuoja prieš „Airbus“ planus atleisti 630 darbuotojų (1)

Keli tūkstančiai aviacijos bendrovės „ Airbus “ darbuotojų surengė protestus šalia...

„BaltCap“ prašo leidimo įsigyti „Gemmą“

Didžiausio Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojo „ BaltCap “ fondas prašo...

Latvija išvengė priskyrimo pinigų plovimo rizikos valstybių grupei

Tarptautinė kovos su pinigų plovimu organizacija (Financial Action Task Force, FATF) nusprendė...

Briuselio mūšyje Lietuvai dar gali būti ištraukta dovanėlė iš užanties (30)

Briuselyje vis dar vykstant deryboms, tikėtina, kad būtent šį kartą nepavyks pasiekti susitarimo,...

Top naujienos

Jurijus Smoriginas kirto iš peties: netiki #metoo istorijoms ir kritikuoja „The Roop“ (99)

Choreografas Jurijus Smoriginas tvirtina, kad jo komentarai nėra tokie jau kandūs. Esą kalti...

Po renovacijos gyventojai neranda ramybės: pigiausios medžiagos – dar ne blogiausia (1)

Panevėžio rajone, Liūdynėje esančio daugiabučio gyventojai turėtų džiaugtis po renovacijos...

Daugiabučio gyventojus kaimynės elgesys varo iš proto: policijos vizitai tapo kasdienybe (123)

114 kartų – tiek per vienerius metus viename iš Klaipėdos daugiabučių gyvenanti moteris...

Lauktų algų negavusiems vairuotojams – liūdna žinia iš teismo (89)

Laikinojo įdarbinimo įmonė „ Raisitra “ laimėjo vienoje iš bylų prieš į Skandinaviją...

Paulius Gritėnas. Giesmė apie nomenklatūrininko išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę (60)

Sovietinės nomenklatūros laikus menanti reikalų tvarkymo medžioklėse ir po jų vykstančiose...

Ant bangos: „The Roop“ dominuoja „Spotify“ topuose – perklausų skaičius šalyje lenkia The Weeknd ir Billie Eilish (74)

Lietuvoje tikrai darosi karšta. Praėjusį savaitgalį „ Eurovizijos “ atranką „Pabandom iš...

„Neptūno“ ir „Lietkabelio“ atstovų nebijantys belgai didžiausia grėsme laiko Motiejūną specialiai Krepšinis.lt iš Monso (4)

Penktadienio vakarą Lietuvos rinktinę namuose priimantys Belgijos krepšininkai be kovos žada...

Pablo Escobaro našlė: buvau paralyžiuota iš baimės ir kaip moteris, ir kaip mama (93)

„Nesu tikra, ar Pablas mirdamas suvokė, kiek iš tikrųjų žalos padarė. Dabar paprašyčiau jo,...

„Bloomberg“: įtampa tarp JAV ir Europos pasiekė naują lygį, būgštaujama dėl pavojaus NATO (86)

Jungtinių Valstijų ir Europos nesutarimai dėl Kinijos technologijos grasinasi suardyti...

Keptos duonos užkandis – morkų ir dešros sumuštinukai

Šie keptos duonos sumuštinukai sukelia priklausomybę, kai paragausite, suprasite kodėl taip...

|Maža didelių žinių kaina