Potencialių grėsmių sąrašą sudaro Europos Sąjungos ir Italijos ginčai dėl biudžeto, „Brexit“ be sutarties, prekybos įtampa su Jungtinėmis Valstijomis, suirutė besivystančiose rinkose, augančios naftos kainos ir silpni ekonominiai rodikliai.
Didelis nusivylimas rinkose gali pakenkti euro zonos ekonomikos augimui ir ECB tikslui išlaikyti infliaciją šiek tiek žemiau 2 proc. ribos.
„ING Diba“ banko ekonomisto Carsteno Brzeskio teigimu, neramumai yra pernelyg menki, kad pakeistų ECB pasirinktą kelią.
Nuo spalio iki gruodžio ECB sumažino aktyvų pirkimo programos apimtis nuo 30 mlrd. eurų (34 mlrd. JAV dolerių) per mėnesį iki 15 mlrd. eurų per mėnesį, kol ji bus visiškai užbaigta.
Centrinis bankas paliks palūkanų normas istorinėse žemumose „mažiausiai iki 2019 metų vasaros“. Palyginimui, Federalinis atsargų bankas (FED) palaipsniui didina palūkanų normas.
Visgi nuotaikas euro zonoje temdo Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos ginčas dėl Vašingtono įvestų tarifų metalų importui. Taip pat - išlaidaus Italijos biudžeto ir skolų klausimas.
Kalbant apie „Brexit“, Europos lyderiams praėjusią savaitę nepavyko sudaryti Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos sutarties. Pasitraukimas numatomas kitų metų kovo 29 dieną.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) euro zonos ekonomikai prognozuoja 2,0 proc. augimą 2018 metams ir 1,9 proc. ūkio plėtrą kitąmet.