Kalėdų, Naujųjų metų, net Trijų karalių šventės praėjo, tačiau kiemuose pūpso eglučių krūvos. Kai kurios savivaldybių ir privačios atliekų tvarkymo įmonės sako esančios ant bankroto slenksčio, o daugelyje savivaldybių bet kurią dieną gali būti nutrauktas pakuočių atliekų surinkimas ir tvarkymas.

Įsigyjant prekes į kainą įtrauktas ir mokestis už pakuotės tvarkymą. Šios lėšos atitenka gamintojams ir importuotojams. Jie per tarpininkaujančias organizacijas kas ketvirtį privalo atsiskaityti su pakuočių atliekų surinkėjais ir tvarkytojais. Tačiau savivaldybei priklausančioms komunalinėms įmonėms lig šiol už pernai metus nepervesta per 1,5 mln., privačioms įmonėms – apie 6 mln.

„Jeigu kitų veiklų neturėtume, tikrai būtų (įmonė) dėl pakuočių atliekų surinkimo bankrutavusi. Per 3 organizacijas mums yra apie 50 tūkst. šiai dienai dar neatsiskaityta už 2018 m. Kadangi mūsų įmonė – 28 darbuotojai, tai yra dideli pinigai, dviejų mėnesių atlyginimai, mažiausiai“, – pasakojo „Pakruojo komunalininko“ direktorius Stasys Lembutis.

„Reikia benziną pilti, žmonėm mokėti, tai įsivaizduokite, visus metus tu turi iš savo įmonės lėšų savo veiklą finansuoti. Ir po to laukti mėnesį, du – sumokės, nesumokės tau. Pavyzdžiui, 2018 m. visus metus laukėm, kada bus sumokėta už 2017 m., skolos dar buvo“, – sakė Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorė Asta Kuckaitė.

Kad pakuotės būtų išvežtos ir perdirbtos, atsakomybė numatyta savivaldybėms.

„Pakuočių organizacijas kontroliuoja Aplinkos ministerija, ne savivaldybė. Pinigus valdo pakuotininkų organizacijos, kurios moka vežėjams už tuos išvežimus. Šitoj vietoj savivaldybė yra kaip trečioji šalis, kuri tiktai parenka vietas, kuriose turi būti tvarkoma. Na, ir kas jeigu nesutvarkė. Žinom tas vietas. Už tuoss pakuočių nesutvarkytus konteinerius, apšiukšlintus, nenuvalytus, grafičiais apipaišytus, aplaužytus būtent atsakingos pakuotininkų organizacijos, o pakuotininkų organizacijas kontroliuoja Aplinkos ministerija. Ji turi spręsti jų atsakomybės klausimą dėl jų pareigų nevykdymo“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas.

„Savivaldybė spaudžia įmones, reikalauja, kad būtų paslauga atlikta, bet irgi neturi galimybių iš kažkur pafinansuoti tą įmonę, jeigu ji negaudama finansavimo prieis prie bankroto. Šioje sistemoje Aplinkos ministerijos vaidmuo turi būti kur kas stipresnis. Turėtų atsirasti ir aiškesnis kontrolės mechanizmas pakuočių organizacijoms, kurios yra pagrindinis finansų surinkėjas ir paskirstytojas“, – kalbėjo Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Vienos iš trijų gamintojų ir importuotojų organizacijų vadovas teigia, kad pakuočių atliekų vežėjai apie atliekų sutvarkymą laiku nepateikė informacijos gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje.

„Tai yra kompiuterinė apskaitos sistema, per kurią atliekų tvarkytojai teikia įrodančius dokumentus, patvirtinančius apie atliekų sutvarkymą. Pačią sistemą diegia Aplinkos ministerija, ir iš tikrųjų ten buvo daug techninių problemų. Dabar, paskutiniu metu yra didžioji dalis problemų kaip ir išspręsta“, – sakė „Žaliojo taško“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius.

„Sistema, be abejo, kaip ir bet kuri informacinė sistema, yra nuolat tobulinama. Bet už įsipareigojimų vykdymą atsakingos 3 šalys. Tai yra savivaldybės, atliekų tvarkytojai ir organizacijos. Savivaldybės, sudarydamos trišales sutartis, tai yra teisės aktai joms suteikia diskrecijos teisę, kokios yra nuostatos, atsakomybės už pareigų nevykdymą. Ir galbūt priklausomai jau nuo savivaldybių administracinių gebėjimų, jie turi arba neturi svertų“, – teigė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė.

Gamintojų ir importuotojų organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas žada, kad su pakuočių atliekas išvežančiomis ir tvarkančioms įmonėmis bus atsiskaityta per pusantros savaitės.