Iššūkius ekonomikos augimui penktadienį Briuselyje aptarė abiejų žemynų šalių vadovai, pranešė Lietuvos diplomatas Nerijus Aleksiejūnas.
„Tie pirmieji ekonomikos augimo lėtėjimo ženklai yra matomi ir tai yra visų bendras rūpestis, patvirtinantis dar didesnę būtinybę šių regionų rėmuose stiprinti mūsų ekonominius santykius ir pasisakyti už taisyklėmis grįstus prekybinius ryšius“, – BNS sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais.
Stebėtojai teigia, kad pasaulio ekonomikos augimas netrukus gali imti lėtėti dėl geopolitinės situacijos ir įtampos tarptautinėje prekyboje, tam įtakos gali turėti ir kaistanti Vokietijos nekilnojamojo turto rinka.
Europos Sąjunga ir JAV šiemet įvedė muitus daliai vienas kitos prekių, o stringant jų deryboms dėl prekybinių santykių kyla rizika, jog Vašingtonas papildomai apmokestins iš Europos importuojamus automobilius ir jų dalis.
Kinijos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo lėčiausiai per devynerius metus, o analitikai tai iš dalies sieja su JAV muitais kiniškoms prekėms.
Europos ir Azijos šalių lyderiai penktadienį priėmė deklaraciją, joje pabrėžė siekį išlaikyti atvirą pasaulio ekonominę sistemą, kuri gerbtų ir remtųsi visuotinai sutartomis bei Pasaulio prekybos organizacijoje įtvirtintomis daugiašalės prekybos taisyklėmis.
„Pasireiškiant pasaulinės ekonominės krizės požymiams, susiduriant su saviizoliacija, protekcionizmu ir prekybos karais, Lietuva palaiko pastangas išsaugoti atvirą skaidrią ir nuspėjamą daugiašalę prekybos sistemą. Šalies vadovės teigimu, tokia sistema naudinga ir Lietuvai, nes skatina mūsų šalies ekonomikos augimą ir žmonių gerovę“, – rašoma Lietuvos prezidentūros pranešime.
ES ir Japonija šiemet pasirašė laisvosios prekybos sutartį. Penktadienį tokia sutartis pasirašoma su Singapūru, baigiamos derybos dėl panašaus susitarimo su Vietnamu.
Pasak prezidentės patarėjo N. Aleksiejūno, prekybinių ryšių su Azija stiprinimas „atvers naujų galimybių mūsų verslui“.
Per Europos ir Azijos viršūnių susitikimą Lietuva siekė atkreipti dėmesį į Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę, teigė diplomatas.
Susitikimo deklaracijoje Lietuvos iniciatyva pabrėžta branduolinio saugumo svarba.
„Tikrai taip, čia mūsų pasiūlymas, kuris kyla iš to, kad tiek Europos, tiek Azijoje žinome, ką reiškia branduolinio saugumo nelaimės. (...) Mūsų pagrindinis interesas yra atkreipti tarptautinės bendruomenės, įskaitant ir šio formato dalyvius, dėmesį į situaciją Baltarusijoje“, – kalbėjo N. Aleksiejūnas.
Europos ir Azijos viršūnių susitikime dalyvavo 51 šalies vadovas.