Pastaruoju metu Europoje ir visame pasaulyje stebima itin neraminanti tendencija – žmonių atsparumas antibiotikams didėja, tai tampa vis dažnesnė mirčių priežastimi. Suklusti turėtų kiekvienas, kadangi didelį kiekį antibiotikų gauname paprasčiausia vartodami maisto produktus.
Chickens
© Shutterstock

Vis didėjantį atsparumą antibiotikams lemia tai, kad daugelyje Europos mėsos fermų antibiotikai gausiai naudojami gyvulių ir paukščių gydymui, o blogiausia – profilaktikai. Ypatingai ši problema aktuali paukštynuose, kadangi vištos gausiai šeriamos antibiotikais siekiant užkirsti kelią ligų plitimui.

Vien Lietuvoje žemės ūkyje sunaudotų antibiotikų kiekis auga, antibiotikai gali pasiekti mus per maistą, aplinką, kurioje gali būti antimikrobinių medžiagų likučių, nuotekas.

Vis dėlto kai kurios įmonės ir didžiosios pasaulio bendrovės po truputį gręžiasi nuo antibiotikų naudojimo auginant gyvulius ir paukščius profilaktiniais tikslais, nors tai reikalauja papildomų investicijų.

Gonorėja ir kitos ligos gali tapti neišgydomos

Mykolo Romerio universiteto profesorius, Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas pažymėjo, kad dėl neatsakingo antibiotikų vartojimo, gausaus jų naudojimo mėsos pramonėje žmonija padarė sau meškos paslaugą – sukūrė superbakterijas, įgijusias tam tikrus apsaugos mechanizmus, todėl sugebančias išlikti aplinkoje.

„Visi mikroorganizmai tampa daugiau ar mažiau atsparūs, todėl kuo toliau tuo sudėtingiau bus gydyti įvairias infekcines ligas. Pavyzdžiui, po 5–6 metų ir gonorėja gali tapti neišgydoma. Lietuvoje taip gali būti su tuberkulioze. O iš kur atsirado tuberkuliozė, nes mes neteisingai vartojame ir naudojame antibiotikus“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Gresia rimtas pavojus: daugelis ligų gali tapti neišgydomos ir dėl maisto
© DELFI / Andrius Ufartas

S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad ypač geros sąlygos superbakterijoms susidaryti yra sveikatos priežiūros įstaigose, o dar daugiau – tos atsparios bakterijos vis dažniau sukelia infekcijas visuomenėje.

Dėl atsparumo antibiotikams gausiai auga mirtingumas, skaičiuojama, kad iki 2050 metų tai taps dažnesne mirties priežastimi nei vėžiniai susirgimai.

Profesorius pavadino tai tyliai augančiu iššūkiu, su kuriuo turi būti kovojama atsakingai skiriant ir vartojant antibiotikus, tačiau dar labiau suklusti turėtų ir gyvulių, paukščių augintojai.

Antibiotikų gauname su maistu

S. Čaplinskas pabrėžė, kad itin didelį nerimą kelia mėsos pramonėje naudojami antibiotikai.

„Jie naudojami siekiant atpiginti produkciją. Dauguma gyvūnų laikomi labai prastose sąlygose, o jos sudaro sąlygas plisti užkrečiamomis ligomis. Tam, kad šito būtų išvengiama, kad būtų apsisaugota nuo gyvūnų ligų, dažnai ne gydymo, o profilaktiniais tikslais jie yra šeriami antibiotikais. Tokiu būdu sukuriama vis daugiau ir daugiau antibiotikams atsparių bakterijų“, – sako jis.

Ši problema itin gaji ir Lietuvoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, vien per 2015 m. Lietuvoje žemės ūkyje sunaudota 11,9 tonų antibiotikų, 2016 m. – jau 13 tonų, o šie skaičiai toliau auga.

Geria tabletę
© Shutterstock nuotr.

Pagal proporcijas daugiausia antibiotikų naudoja vištų augintojai. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais paukštienos augintojai iš viso sunaudojo net 46 proc. visų sunaudotų antibiotikų per metus.

„Iš gyvūnų atsparių organizmų vėliau randama ir pas žmogų. Ilgus metus ši problema neatrodė svarbi, bet mes sudarome puikias galimybes vystyti pandemijai atspariems organizmams“, – sako S. Čeplinskas.

Nerimą kelia, kad antibiotikų naudojimas Europos fermose yra milžiniškas.

Europos medicinos agentūros (EMA) duomenimis, vidutiniškai Europos fermose antibiotikų naudojimas 300 proc. viršija ekspertų rekomendacijas. Stipriausių antibiotikų, kuriuos Pasaulinė Sveikatos organizacija įvardija kaip „kritiškai svarbius žmonių gydymui“ naudojimas mėsos fermose auga ir muša visus rekordus daugelyje Europos valstybių.

Lietuva – blogoji lyderė

Prie problemos mažinimo gali prisidėti kiekvienas, visų pirma, atsakingiau vertindamas antibiotikus ir nesigriebdamas jų vos slogai užklupus.

Higienos instituto vyr. specialistė Akvilė Kenstavičienė pažymėjo, kad lietuviai antibiotikų gydymo tikslams suvartoja itin daug.

„Lietuva yra blogoji lyderė. Mes gana daug suvartojame antimikrobinių vaistų, esame treti po Maltos ir D. Britanijos, kai Norvegija, Nyderlandai – gale“, – sako ji.

Laimei, yra ir gerėjančių tendencijų. Nors Europos mastu dar atrodome prastai, vis labiau auga žmonių sąmoningumas, domėjimasis sveikatos temomis.

„Eurobarometras rengia apklausas, pateikia teiginį – „Antibiotikai veiksmingi prieš virusus“, kuriose žmonės turi atsakyti „ne“, „taip“, „nežinau“ ir t. t. Tai Lietuvoje 34 proc. nežino, kad antibiotikai neveikia virusų. Nors tai daug, situacija yra gana teigiama, nes stebimas pokytis, vadinasi, šalies žinios gerėja“, – sako ji.

Saulius Čaplinskas
Saulius Čaplinskas
© DELFI / Karolina Pansevič

S. Čaplinskas dalijasi gyvybiškai svarbiais patarimais, kuriais turėtų būti vadovaujamasi.

„Iš esmės mes turime mokyti rankų higienos ir biologinio saugumo. Kodėl kalbu apie rankų higieną, nes jei net teisingai apdorosime mėsą, kurioje buvo atsparių mikroorganizmų, bet toliau naudosime užterštą stalą, įrankius – užkrėsime aplinką.

Žinoma, labai svarbus racionalus vaistų vartojimas, infekcijų prevencija, tačiau paprasčiausia reikia sveiko proto. Aš taip apibendrinčiau“, – sako jis.

Europos Komisijos duomenimis, per metus dėl bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms miršta per 700 tūkst. žmonių. Prognozuojama, kad iki 2050 metų mirčių skaičius pasieks 10 mln. – tai taps dažnesne mirties priežastimi nei vėžiniai susirgimai.

Gręžiasi nuo antibiotikų

Bendrovės „Kekava“ valdybos pirmininkas Andrius Pranckevičius spaudos konferencijoje pažymėjo, kad į pavojų bando atsižvelgti ir verslas, pamažu kompanijos ieško sprendimų.

„Atsiranda nauja tendencija – užauginti gyvūną be antibiotikų. Tiek Europoje, tiek JAV didieji gamintojai pradeda vis dažniau skelbti pakuotėse, kad produkcijoje nėra naudojami antibiotikai. Kryptis aiški, vartotojams tai įdomu, todėl kompanijos ieško sprendimų, kaip užauginti ir tiekti produkciją be antibiotikų. Žinoma, tai reikalauja investicijų“, – sako jis.

Verslininkas atkreipia dėmesį, kad ne viena pasaulinio lygio bendrovė jau yra viešai paskelbusi, jog savo produkcijoje nenaudos vištienos, kurių auginimui buvo naudojami antibiotikai.

„Tokius pareiškimus paskelbė ir „Subway“, ir „McDonald's“ ir „KFC“, – teigia jis.

Lietuvoje tam, kad būtų galima ženklinti produktus etikete „Užauginta be antibiotikų“ reikalingas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos oficialus patvirtinimas ir leidimas. Kol kas tokiu ženklu savo produktus leidimą žymėti turi tik viena bendrovė.


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Smulkaus verslo realybė: buvęs partneris prasiskolino, o dabar mėto pėdas

„Jis galimai sukčiavo“, „tiesiog piktybiškai apgavo“, „aš jį jau beveik sapnuoju“ –...

JAV prekybos sekretorius vyks į Kiniją pasirašyti prekybos susitarimo (2)

JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas kitą savaitę vyks į Kiniją padėti parengti galutinį...

Už nesąžiningai gyventojams įbruktą vaizdo kamerų sutartį – 5 tūkst. eurų bauda (7)

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bendrovei „Acta iuventus“ skyrė 5 tūkst. eurų...

Graikijos vyriausybė pristato pokrizinio ekonominio augimo planą (2)

Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras pirmadienį pristatė šalies ekonominio augimo...

TVF palankiai įvertino Vyriausybės planuojamas struktūrines reformas (2)

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su darbą Lietuvoje baigusiais Tarptautinio...

Top naujienos

Tyla prieš audrą: prabilo apie „valstiečių“ gretose bręstantį maištą ir jo dalyvius (2)

Virš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime pakibo...

Penkiamečio tragedija: motina stojo ginti patėvio (42)

„Grasino įkišti pimpaliuką jam į užpakalį“, – toks kaltinimas buvo įrašytas byloje,...

Orai: pirmiau trumpi lietūs ir perkūnija, vėliau – įspūdinga šiluma

Artimiausiomis dienomis per šalį nuvilnis lietus, kai kur griaudės perkūnija, bus vos gaiviau....

Tėvo ligoninėje netekęs vyras: traktuoju tai kaip žmogžudystę ir aplaidų darbą (378)

Jūrininkas Tomas Zigmantavičius atostogų metu Klaipėdoje planavo atšokti artimųjų vestuves ir...

Dėl išskirtinės nuotraukos lietuvė tapo žinoma visoje Italijoje: mane tai papiktino (51)

Trejus metus Milane gyvenanti Gintarė Sutkevičiūtė vadina save sušių menininke. Ji kuria...

Lietuvių kelionė į Iraną: neleidžiama miegoti poromis, o viešbutyje karšta lyg dykumoje (89)

Mūsų šios dienos herojus – dar vienas iš pasaulio blogiukų – Irano Islamo respublika. Iranas...

Šalia Vilniaus įvyko didelė avarija: sužaloti 2 žmonės, viena vairuotojų girta atnaujinta 21.30 (66)

Magistraliniame kelyje A4 (Vilnius–Druskininkai), prie Paluknio miestelio, pirmadienio vakarą...

Oksana Pikul: Simas jau susirinko daiktus ir išsikraustė į Panevėžį (266)

Nuolatiniai išgėrinėjimai, nuo kelių dienų iki kelių savaičių trunkantys pasilinksminimai...

Tokio košmaro nė nesapnavo: nuomos nemokėjo, butą suniokojo, išsinešė viską (244)

Užsienyje gyvenanti Laura (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – DELFI), grįžusi į nuomojamą...

Kas nutiktų, jei visi lėktuvo keleiviai prijungtų savo telefonus krautis? (13)

Šiuolaikiniai lėktuvai yra išties neįtikėtini technologiniai šedevrai. Tai – tarsi...