Kaip televizijos laidoje „Delfi interviu“ teigė finansų ministrė, pasiūlyta mokesčių reforma siekiama trijų tikslų. Tai mokesčių sistemos patogumas, ekonomikos skatinimas ir sąžiningesnis mokestinės naštos paskirstymas, kad mokami mokesčiai labiau priklausytų nuo pajamų sumos, o ne nuo vykdomos veiklos.
Būtent trečioji reformos kryptis ir kelia daugiausia diskusijų, nes ja didinami mokesčiai savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie faktiškai prilyginami samdomiems darbuotojams.
„Vis dėlto gebėjimas mokėti mokesčius priklauso nuo to, kiek žmogus pajamų gauna, nesvarbu, kaip jis save yra pavadinęs. Žiūrint į dirbančius individualiai ir samdomus darbuotojus, esminis panašumas tas, kad socialinės garantijos yra ir vienoje, ir kitoje srityje, pavyzdžiui, bazinė pensija garantuota visiems. Jei produktas, kurį žmonės gauna iš biudžeto, yra vienodas, tai kyla natūralus klausimas, kodėl vienas žmogus už jį moka 20 proc. savo pajamų, o kitam reikia mokėti 15 proc.“, – kalbėjo G. Skaistė.
Pasak jos, mažiems verslams ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams bet kokiu atveju taikomos lengvatos. Darbo santykiuose tai yra neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), o individualioje veikloje – mokestinis kreditas, kuris nėra apmokestinamas GPM.
„Mūsų siūlymas yra pamažu vienodinti šiuos du instrumentus, NPD pamažu didinant, o mokestinį kreditą mažinant. Tai yra tarptautinių institucijų rekomendacijos, kuriomis mes ir vadovaujamės“, – teigė ministrė.
Anot G. Skaistės, reforma bus įgyvendinama ir mokesčiai individualiai dirbantiems asmenims didinami palaipsniui, o po trejų metų maksimalūs GPM tarifai, dėl mokestinio kredito taikymo, paliestų tik tuos asmenis, kurie „į rankas“ uždirba daugiau kaip 3000 eurų per mėnesį. Tiems, kurių pajamos per mėnesį siekia apie 1000 eurų iš esmės niekas nesikeis.
„Nors diskusijose dažnai prisidengiama tais mažutėliais, smulkiais verslininkais. Bet pokyčiai palies uždirbančius daugiau. Bet kokiu atveju nevengiame diskusijų ir pats mokestinių pakeitimų paketas dabar yra pasiūlytas diskusijoms, tai dar nėra Vyriausybės teikimas. “, – tikino finansų ministrė.
Verslui – daugiau paskatų investuoti
Nors smulkiųjų verslininkų atstovai sako, kad didesni mokesčiai individualiai dirbantiems asmenis lems, kad dalis jų trauksis į šešėlį, G. Skaistė į tokius argumentus rimtai nežiūri: „Jei mokesčių reforma būtų kuriama pagal tuos žmones, kurie išeis į šešėlį, tai galima visus mokesčius padaryti nulinio dydžio, ir tokiu atveju šešėlio nebebus. Mokesčių sistemos nekuriamos pagal šešėlyje veikiančius žmones, jos kuriamos preziumuojant, kad gyvename sąžiningoje visuomenė, kuri supranta, kad tie mokesčiai nenukeliauja nei man, nei kažkam kitam. Jie reikalingi valstybės funkcijų vykdymui.“
„Luminor“ banko ekonomistas Delfi televizijos eteryje Finansų ministerijos pasiūlytą mokesčių reformą vadino „mokesčių didinimo reforma“, tačiau G. Skaistė su tokiu vertinimu nesutinka. Pasak jos, siūlomuose pakeitimuose yra numatyta ir nemažai lengvatų verslui.
„Tikrai yra pasiūlymų ekonomikos skatinimo srityje, kurie, manyčiau, yra labai svarbūs. Tai ir įvairiausi atskaitymai į inovacijas, taip pat pratęsiama investicinio projekto lengvata. Tai svarbu verslui. Atsiveria daugiau galimybių investuoti į technologijas, transporto priemones, skatinti aukštesnę pridėtinę vertę“, – kalbėjo finansų ministrė.
PVM mažinimui – griežtas ne
Prakalbus apie siūlomą naują nekilnojamojo turto (NT) mokestį, G. Skaistė teigė, kad po diskusijų su visuomene buvo pasirinktas socialiai jautresnis variantas, pagal kurį maždaug pusei NT savininkų nieko mokėti nereikės.
„Manau, kad toks modelis, kurį rekomenduoja ir daugelis tarptautinių institucijų, yra teisingesnis. Tai yra kiekvienas NT objektas apmokestinamas atskirai, pirmajam būstui taikomas lengvatinis tarifas, o surinktos pajamos keliauja į savivaldybių biudžetu“, – teigė ministrė.
Laidos pašnekovė taip pat teigė, kad nebeketinama grįžti prie naujo automobilių mokesčio modelio, kurį jau siūlė Aplinkos ministerija, tačiau nepritarė Seimas. Tačiau ji pažymėjo, kad akcizai degalams veikiausiai didės.
„Bet drauge su Akcizų įstatymo projektu keliauja labai didelės lėšos iš ES struktūrinių fondų, kuriomis siekiama prisidėti prie transformacijos, kad tų degalų tiek pramonei, tiek žemės ūkiui, tiek gyventojams reikėtų vis mažiau“, – kalbėjo G. Skaistė.
Paklausta, ar yra planų mažinti per 2008 m. pasaulinę finansų krizę iki 21 proc. „laikinai“ Andriaus Kubiliaus Vyriausybės padidintą pridėtinės vertės mokestį (VM), ministrė teigė erdvės tokiam pokyčiui nematanti.
„Turbūt mes ne laikinai padidinome krašto apsaugos finansavimą per 0,5 proc. BVP, bet nesiėmėme sprendimų, kurie didintų biudžeto pajamas. Natūralu, kad jei prisiimi daug įsipareigojimų, tai kažkas tą biudžetą turi sunešti. Todėl aš asmeniškai tikrai nematau galimybių mažinti kažkuriuos bazinius tarifus“, – pabrėžė G. Skaistė.
Pažymėjus, kad Lenkijoje maisto produktams galioja lengvatinis PVM tarifas, ministrė atkreipė dėmesį, kad bazinis PVM kaimyninėje šalyje siekia 23 proc. Pasak jos, Lietuvoje padidinus bendrą PVM, būtų galima jį sumažinti maistui, tačiau tenka rinktis tarp skirtingų galimų sprendimų.
