Penktadienį socialiniame tinkle „LinkedIn“ A. Paukštys parašė, kad bus stabdomas projektas, kuriuo 55ha teritorijoje iki 2028 metų turėjo atsirasti 10 gamyklų, būtų buvę sukurta 6000 darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais. Anot verslininko, dėl to valstybės biudžetas kasmet negaus apie 500 mln. Eur mokesčių, nebus sukurta nauja puslaidininkių lustų pramonė Lietuvoje, teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamykloms.
Kaip A. Paukštys įvardija, visa tai lėmė trys priežastys.
„1. Neįveikiama kliūtis – Lietuvoje nėra 63MW elektros.
Kuomet prieš du metus pasirašiau 3 stambaus investicijų projekto sutartis su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), man žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Energetikos ministras žadėjo, kad elektros tikrai bus. Kai kreipiausi į „Litgrid“ – atsakė, kad turi svarbesnių projektų nei šis ir pasiūlė pačiam susiprojektuoti ir įsirengti savo lėšomis Kuprioniškių elektros skirstyklą ir 110kV 7km ilgio kabelius „Fast track“ principu. Tada rankų dar nenuleidome. Pasamdėme projektuotojus, per metus paruošėm projektą ir rugpjūtį turėjome gauti statybos leidimą. Derinimai užtruko, kol galiausiai valstybinių kelių tarnyba „VIA Lietuva“ užblokavo projektą pareikšdama, kad jie nuolat konfliktuoja su „Litgrid“, todėl neleis elektros laidų kloti kelių apsaugos zonoje, bei pasiūlė projektuoti iš naujo per privačių savininkų sklypus.
Tada prašiau ESO įrengti elektrinę gaminti elektrą iš gamtinių dujų vietoje. Bet nuo 2026 m. atsiranda aplinkosauginiai reikalavimai, kurie blokuoja ir tokią galimybę. Turėti elektrą iki 2027 m. nebeliko vilties.
2. EIMIN pagal stambių investicijų sutartį suteikė teisę išsinuomoti kelis valstybinės žemės sklypus 4 puslaidininkių lustų gamykloms ir projektavimo centrui statyti. Projektus privalome įgyvendinti per 5 metus. Tačiau žemės paskirties keitimas į pramonės paskirtį jau trunka 2 metus ir truks gal dar metus Vilniaus miesto savivaldybėje.
Mes negalime net pradėti pastatų projektavimo, nes neaišku nei koks aukštingumas, nei užstatymo techninės sąlygos. Prašėme EIMIN pratęsti sutartį, nes nerealu per likusius du metus pastatyti tokias gamyklas. Gavome atsakymą – NE.
3. Per 2 metus jau investavome virš 300 mln. eurų, be jokios valstybės paramos, skirtingai nei gauna ateinantys užsienio investuotojai. Šiuo metu statome 4 naujas gamyklas, kurios vasarą bus baigtos, tačiau turime tik 7,2 MW iš reikalingų 22 MW.
Kažkurias gamyklas reiks laikyti užkaltais langais, nekurti ten darbo vietų, grąžinti kreditus, nors veikla jose nevyks.
Aš nepabūgau karo grėsmės, atsisakiau investuoti kitose šalyse. Dabar supratau, kaip brangiai suklydau.
Niekada nerėmiau jokios politinės partijos, gal būt todėl mūsų investicijoms Lietuvoje uždegtas „raudonas“ šviesoforas. Atsiprašau visų 3000 „Teltonikos“ darbuotojų, kad sužlugo svajonė pastatyti gražiausią Europoje aukštųjų technologijų parką. Gal pavyks kitur“, – rašo A. Paukštys.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija: negavome oficialaus įmonės prašymo
Į penktadienį pasirodžiusią žinią sureagavo ir pati Ekonomikos bei inovacijų ministerija. Tikinta, kad institucija dar nėra priėmusi jokio sprendimo dėl investicinio projekto sutarties pratęsimo, nes nėra gavusi tokio prašymo.
„EIMIN kartu su UAB „TELTONIKA IoT GROUP“ ir UAB „TELTONIKA EMS“ 2022 m. gruodį pasirašė Stambaus investicinio projekto sutartį dėl gamyklų miestelio statybų Liepkalnyje. Projektui buvo suteiktas specialus statusas, leidžiantis greičiau įsikurti ir pradėti veiklą.
EIMIN per pastaruosius kelerius metus padėjo „Teltonikos“ įmonių grupei gauti lustų gamybos technologijas iš Taivano ir pradėti statyti savo gamyklų miestelį. Procesas vyko, pirmosios gamyklos Liepkalnyje statomos. Pagal Investicijų įstatymą, investuotojas per penkerius metus – iki 2027 m. pabaigos įsipareigojo Vilniaus mieste įgyvendinti savo projektą“, – aiškino ministerija.
Visgi teigta, kad bendrovė yra neoficialiai informavusi ministeriją apie teritorijų planavimo kliūtis, kurios trukdo vystyti projektą.
„Ministerija tarpininkavo įmonei derybose su kitomis valstybės institucijomis dėl sklypų, kuriuose kyla gamyklų miestelis, žemės paskirties keitimo ir nuomos. Pastaruoju metu pavyko išspręsti klausimą dėl sklypo, kuriame šiuo metu yra Valdovų rūmų sandėlis ir jo iškėlimo. Dėl kitų sklypų sprendimai daromi Vilniaus miesto savivaldybėje, kuriai priklauso žemė.
EIMIN nėra priėmusi jokio sprendimo dėl investicinio projekto sutarties pratęsimo. Dėl to ministerija nėra gavusi oficialaus įmonės prašymo, nors prašė tai padaryti. Bendrovė šiuo klausimu konsultavosi tik neoficialiai. Įstatymai griežtai reglamentuoja sutarčių pratęsimą. Oficialiai gavusi įmonės prašymą ministerija toliau dės visas pastangas sutarčiai pratęsti“, – teigta gautuose atsakymuose.
„Litgrid“: projektą įgyvendinti realu
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ komentare „Delfi“ tvirtino, kad nėra kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje.
„Dėl elektros įrenginių prijungimo „Litgrid“ specialistai aktyviai bendradarbiauja su „Teltonikos“ atstovais jau apie metus, nuolatos konsultuoja dėl elektros įrenginių prijungimo, projekto įgyvendinimo“, – rašoma atsakyme.
Įmonės teigimu, „Teltonikai“ 2024 metų sausį išduotos techninės sąlygos prijungti 58 megavatų galios įrenginių – tiek, kiek buvo prašyta.
„Elektros įrenginių prijungimo projektas šiuo metu yra parengtas ir suderintas su visomis institucijomis, išskyrus „Via Lietuva“. „Litgrid“ vertinimu, gavus „Via Lietuva“ suderinimą, projekto įgyvendinimą visiškai realu užbaigti iki 2027 metų“, – teigia „Litgrid“.
„Delfi“ paprašė komentaro „Via Lietuva“, kuri rūpinasi valstybinės reikšmės kelių tinklo infrastruktūra. Jį gavę tekstą papildysime.
ESO turi nesuderintus 165 projektus
Susisiekus su ESO, jos atstovė Rasa Juodkienė „Delfi“ teigė, kad įmonė periodiškai susitinka su klientu ir kitais projekto dalyviais. Ji nurodė, kad pagrindinius darbus ir prijungimą gali atlikti „Litgrid“.
„ESO aktyviai dalyvauja ir visus darbus atliekame anksčiau nei numatyti terminai: projektas suderintas, įranga užsakyta. Mes, ESO, teikiame klientui alternatyvius sprendimus – pasiūlymus, kad pagelbėtume ir užtikrintume energijos tiekimą, kol bus išspręstos problemos su „Via Lietuva“, – „Delfi“ sakė R. Juodkienė.
Jos teigimu, įmonei buvo pateikta alternatyvių siūlymų: siūlyta įsivesti gamtines dujas ir elektros energiją gaminti iš dujų – „Teltonika“ to, anot R. Juodkienės, atsisakė, dėl per mažo našumo.
„Klientui taip pat pateikėme pasiūlymą, kaip perskirstyti turimas galias per skirtingus objektus, kad klientui suteikti reikalingą 1.8 MW galią. „Teltonikos“ atsakymo laukiame“, – pridūrė ji.
Atstovė sakė, jog suprantama, kad šie sprendimai nėra ekonomiškai naudingi įmonei, bet įstatyminė bazė ir biurokratija apriboja jos galimybes atliepti ne tik „Teltonikos“, bet ir kitų klientų poreikius.
„Dėl biurokratinių kliūčių stringa ne tik šis, bet ir daugybė kitų projektų. Pavyzdžiui, elektromobilių prieigos taškų projektų prijungimas vyksta per lėtai ir sudėtingai, o ESO šiuo metu turi nesuderintus 165 projektus, kurių vertė siekia beveik 1,5 mln. eurų“, – teigė ji.
Šimonytė: dalis sprendimų jau aiškūs
Į situaciją penktadienį sureagavo ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Nedidelės valstybės turi ryškių privalumų. Vienas jų – kad atstumas tarp sprendėjų ir tų, apie kuriuos sprendžiama, daug mažesnis, nei didžiosiose šalyse. Tai leidžia taupyt laiką ir greičiau suktis. Kaip matom, deja, ne visada. Nepaisant to, kad „Teltonikos“ projektui buvo dedikuoti žmonės ne tik ministerijose, bet ir Vyriausybėje, kažkur biurokratinė raidė sugebėjo grumstą po vežimu padėt“, – įraše „Facebook“ teigė premjerė.
Jos teigimu, jau šiandien jos prašymu buvo aptarti ir sutarti sprendiniai, kurie panaikins ginčą „tarp kelių ir kabelių“. Juos vėliau penktadienį pristatys susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Kalbėjausi ir su p. A. Paukščiu. Ilgai esam pažįstami ir manau, kad bendraminčiai. Didžiuojuosi tuo, ką „Teltonika“ yra sukūrusi ir jų ambicija. Apgailestauju, kad neindikavo savo susikaupusio rūpesčio man asmeniškai, tikrai galėjo. Bet kadangi visada problemas sprendžiu, tai sprendžiam ir šitą. Dalis sprendimų jau aiškūs“, – nurodė politikė.
Kitos temos pirmadienį bus aptartos su susijusiomis ministerijomis, įmonėmis ir savivaldybe.
„Projektas per svarbus ir per brangus, kad kabotų laukdamas gelbėjimo“, – įrašą baigė ji.
Benkunskas: baigiančios kadenciją ministerijos turi tinkamai atlikti savo darbą
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas savo „Facebook“ įraše teigia, kad A. Paukščio savininko pranešimas apie nutraukiamą projektą jam yra labai netikėtas. Visgi meras teigia esąs tikras, kad galima rasti sprendimus, jog jis būtų sėkmingai užbaigtas.
„Iš šios dienos pranešimo suprantu, kad pagrindinės problemos yra dėl elektros galios ir įvadų. Iš miesto reikalų patirties suprantu, kad susikalbėti ir susitarti su energetikais dažnai gali būti keblu. Nors tiesioginės įtakos valstybinėms energetikos įmonėms neturiu, tačiau jau pasiūliau savo pagalbą „Teltonikos“ komandai ieškant teisinių ir techninių sprendimų“, – įraše sako Vilniaus meras.
Taip pat jis tikino, kad žemės sklypų paskirties keitimo procedūras vykdo ne Vilniaus miesto savivaldybė, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nuo šių metų vasario mėnesio, pagal Vyriausybės priimtą nutarimą pakeisti Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius.
Politiko teigimu, „Teltonikos“ technologijų parko reikšmė ir svarba yra nediskutuotina. Todėl savivaldybė jau yra išdavusi 10 statybą leidžiančių dokumentų pastatams, susisiekimo ir inžinerinei infrastruktūrai, pasirašytos 4 infrastruktūros plėtros sutartys, kurių pagrindu savivaldybė kompensuos įmonei 7,12 mln. eurų.
Taip pat, jo teigimu, su „Teltonikos“ komanda buvo vykdomi periodiniai susitikimai sprendžiant vandens tiekimo užtikrinimo, lietaus nuotekų, gatvių ar laikino susisiekimo kelių įrengimo, klausimus.
Jis pridūrė suprantąs A. Paukščio nusivylimą.
„Tiek baigiančios kadenciją ministerijos, tiek naujai ateinančios komandos turi tinkamai atlikti savo darbą ir užtikrinti projekto tęstinumą ir galiausiai – sėkmingą pabaigą. Savivaldybė visada padėjo ir bus pasiruošusi padėti ateityje“, – įrašą užbaigė jis.
Kiek vėliau penktadienį A. Paukštys tiesioginės transliacijos metu žurnalistams situaciją pakomentavo plačiau. Jis atskleidė, kad dėl investavimo jau sulaukė pasiūlymų iš JAV ir Italijos, o verslui patarė netikėti Lietuvos institucijų pažadais.
Po šios konferencijos Vyriausybėje savo komentarus pateikė susisiekimo ministras Marius Skuodis, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas ir „Litrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis. Anot atstovų, žinią apie žlungantį projektą jie išgirdo tik iš socialinių tinklų, žadama situaciją taisyti.
„Delfi“ primena, kad „Teltonika“ pernai Vilniuje pradėjo technologijų parko statybas. „Teltonika High-Tech Hill“ parkas pradėtas vystyti Liepkalnyje, šalia pirmosios „Teltonika EMS“ gamyklos.
Planuota, kad iki 2028 metų 55 ha teritorijoje keliais etapais iškils apie 10 naujų gamybinės ir administracinės paskirties pastatų. Čia bus sukurta apie 5-6 tūkst. darbo vietų, o investicijos į projektus sieks keletą milijardų eurų, šių metų balandį savo interneto svetainėje skelbė grupė.
„Mūsų skaičiavimais, kai maždaug po 10 metų šis technologijų parkas jau veiks pilnu pajėgumu, eksportuojama produkcija kasmet sudarys apie 9–10 mlrd. eurų. Tuo metu Lietuvos ekonomikai sukuriama nauda sieks apie 5 proc. šalies BVP. Tikiu, kad bendromis jėgomis įgyvendinsime suplanuotus projektus ir Vilnius turės patį gražiausią technologijų parką Europoje“, – pranešime sakė A. Paukštys.
Jo teigimu, „Teltonika High-Tech Hill“ parkas vystomas siekiant sukurti unikalią vertikaliai integruotą gamybos sistemą nuo komponentų gamybos iki galutinio produkto.
Pirmuoju numeriu parko vizualizacijoje pažymėtas didžiausias projektas – 64 200 m² ploto R&D centras. Liepkalnio kalvoje turėjęs įsikurti pastatų kompleksas taptų nauja darbo vieta Vilniuje veikiančių „Teltonikos“ įmonių darbuotojams.
Toliau plane yra minima jau egzistuojanti „Teltonikos“ EMS gamykla, elektronikos surinkimo gamykla, spausdintinio montažo plokščių (PCB) gamykla. Iš viso minimi 11 objektų, tarp kurių yra ir duomenų centras, galios modulių surinkimo gamykla ir net prekybos centras.
