Atėnams vos per plauką pavyko gegužės 12 dieną Tarptautiniam valiutos fondui įteikti jam priklausančią įmoką. Maža to, tai padaryti pavyko tik Graikijos valdžiai išsiaiškinus, kad šiam tikslui gali pasinaudoti lėšomis iš rezervų sąskaitos, o šio fakto, anot šalies žiniasklaidos, iki tol ji net nežinojo.
Graikijos dienraštis „Kathimerini“ skelbia, kad šalies ministras pirmininkas Alexis Tsipras Tarptautinio valiutos fondo vadovei Christine Lagarde raštu paaiškinęs, kad Atėnams gali ir nepavykti grąžinti gegužės įmokos, kurios suma siekia 762 mln. eurų.
Mėnesio pabaigoje teks mokėti pensijas ir algas valstybės sektoriaus tarnautojams. Remiantis turima informacija, galima spėti, kad Atėnams tikrai nebus paprasta tai padaryti. Net ir sėkmės atveju, birželio 5 dieną Graikijai teks Tarptautiniam valiutos fondui grąžinti dar vieną įmoką – 305 mln. eurų. Per ateinančias dvi savaites po birželio 5-osios dienos teks rasti lėšų dar trims įmokoms, Tai reiškia, kad vien birželį Atėnai Tarptautiniam valiutos fondui turės įteikti daugiau nei 1,5 mlrd. eurų.
Jeigu Graikijai nepavyks Tarptautiniam valiutos fondui susimokėti 762 mln. eurų iš rezervinės sąskaitos, gali būti, kad kitą kartą, sumokėjus pensijas ir algas, teks grąžinti dvigubai didesnę įmoką.
Valstybės finansai nėra viena vienintelė problema – didėja ir spaudimas finansų sektoriui. Kaip skelbia „Bloomberg“, situacija pastebimai pablogės per ateinančias kelias savaites.
„Akimirka, kai Graikija nebegalės vykdyti kreditinių įsipareigojimų, jau labai arti. Spaudimas valdžiai dėl grynųjų pinigų srautų, spaudimas bankininkystės sektoriui ir politinių sprendimų dienotvarkė gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje sukels rimtų problemų“, – gegužės 15 dieną pranešime klientams teigia „JPMorgan Chase Bank“ analitikai Malcolmas Barras ir Davidas Mackie.
„Atsidūrėme aklavietėje. Situacija labai sudėtinga“, – gegužės 15 dieną sakė ECB valdybos tarybos narys Yvesas Merschas.
Panašu, kad Graikijos valdžiai pasiekti progreso dėl naujo šalies ekonomikos gelbėjimo plano taip pat nepavyksta.
Pirmadienį, gegužės 18 dieną, Graikijos dienraštis „To Vima“ rašė apie iš Europos Komisijos nutekintą dokumentą, kuriame teigiama, kad Briuselis tarsi ir nusileido bei pasiūlė Graikijai gana dosnų susitarimą. Tai jokiais būdais nereiškia, kad atskiros Europos Sąjungos narės ar Tarptautinis valiutos fondas sutiks leistis į kompromisus.
Nutekintame Tarptautinio valiutos fondo dokumente, su kuriuo savaitgalį turėjo progos susipažinti Jungtinės Karalystės „Channel 4 News“, patvirtinami Graikijos žurnalisto Michaelio Ingatiou praeitą savaitę išsakyti žodžiai, esą, nors ir pasiekta trapaus progreso rengiant esminius bankroto ir mokesčių įstatymus, Atėnams ir jų kreditoriams vis dar nepavyksta rasti bendros kalbos dėl pensijų ir darbo rinkos.
Dokumente darbo rinka apibūdinama kaip „sritis, kur praeityje pasiekta didžiausio progreso“. Trumpiau tariant, siekiant susitarimo, susiduriama ne su menkais nesklandumais, o rimtomis kliūtis. Nepavykus susitarti, krizės išspręsti tikrai nepavyks.
Graikios valdžiai šiuo metu likusi viena vienintelė viltis. „Kathimerini“ praeitą savaitę paskelbti skaičiai leidžia daryti išvadą, kad Graikijos valdžiai pavyko iš regioninių valdžių ir kitų valstybinių fondų atimti apie 600 mln. eurų. Toks sprendimas padidino šalies valdžios galimybes susimokėti, tačiau tų 2 mlrd. eurų, kuriuos tikėtasi surinkti, vis dar trūksta. Jeigu Atėnams pavyks, naudojantis panašiais metodais, surinki daugiau pinigų, padėtis be išeities gali užsitęsti ir ilgiau.
Atėnams belieka palinkėsi sėkmės, ieškant naujų būdų, kaip nustekenti šalį, nes priešingu atveju neišvengiamai gresia bankrotas.
