Atėnų vertybinių popierių birža užsidarė smukusi 9,24 proc., bet į šį indeksą įtraukti bankai smuko dar daugiau – maždaug 25 proc., rašo businessinsider.com.
Kiekvienas iš keturių didžiausių Graikijos bankų smuko bent 20 proc.. Vieno iš jų – „Bank of Piraeus“ – vertė krito net 30 proc. – tai maksimali riba Graikijos biržose. Tai veikiausiai pati blogiausia diena istorijoje šiam sektoriui.
Kartu jie prarado nuo trečdalio iki pusės savo vertės, kai praėjusį savaitgalį į valdžią atėjo partija „Syriza“. Atrodo, kad akcininkų nežavi idėja, jog šaliai vadovaus kraštutinių kairiųjų vyriausybė. Ateinanti „Syriza“ vyriausybė jau pristatė savo programą, kurioje numatoma stabdyti privatizavimą ir priverstines atostogas, taip pat iki 10 proc. didinti minimalų atlyginimą.
Pirmadienį ir antradienį Graikijos bankai prarado daugiau kaip 10 proc. savo akcijų vertės, bet trečiadienį buvo dar blogiau. Štai kaip atrodo „Bank of Piraeus“ padėtis.
„Tikrąjį pavojų kelia tai, kad patys graikai prarado pasitikėjimą. Yra preliminarių ženklų, kad pinigai bus siunčiami į užsienį, kaip buvo 2012 metų viduryje. Nikolaos Panigirtzoglou iš „JPMorgan“ nurodo, kad nuo praėjusios savaitės pradžios iš Graikijos į Liuksemburgą buvo pervesta apie 350 mln. eurų. Jis skaičiuoja, kad šiais metais šalį galėjo palikti jau dešimtadalis indėlių. Jei panika Graikijos bankuose stiprės, ji sustiprins Vokietiją ir dar labiau apsunkins derybas“, - rašė „The Financial Times“.
Prieš rinkimus du Graikijos bankai jau paprašė skubios pagalbos jų likvidumui. Taip jie pasielgė ne dėl to, kad klientai masiškai atsiima pinigus iš bankų, bet dėl to, kad apsisaugotų nuo itin nepastovių sąlygų savo veiklai.
Graikijos bankai tebėra smarkiai priklausomi nuo Europos centrinio banko (ECB), nors partijai „Syriza“ tai gali ir nepatikti. ECB 2014 metais Graikijos bankams paskolino 56 mlrd. eurų. Tai mažiau negu 2013 metais, kai buvo paskolinti 63 mlrd. eurų, bet vis tiek sudaro milžinišką jų finansavimo dalį.
Jei žmonės masiškai puls atsiimti savo indėlius ar pinigai bus siunčiami į užsienį, kaip prognozuoja „The Financial Times“, bankų priklausomybė nuo šios paramos dar labiau sustiprės.
Sausio pradžioje ECB paskelbė užmaskuotą įspėjimą dėl tokių pasekmių, pažymėdamas, kad specialios sąlygos, kurios siūlomos Graikijos bankams, yra neatskiriama susitarimo dėl taupymo priemonių, kurias šiuo metu nori atšaukti ateinanti vyriausybė, dalis.
Graikija negali veikti kitų europiečių nenaudai, sako Berlynas
Naujoji Graikijos vyriausybė negali drastiškai keisti savo ekonomikos politikos ir tikėtis, kad kitos Europos šalys toliau teiks jai finansinę pagalbą, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis.
„Žinoma, kiekvienas demokratas privalo pripažinti (Graikijos žmonių) demokratinį sprendimą, kaip ir naujosios Graikijos vyriausybės teisę nubrėžti naują kursą“, – Bundestage sakė S.Gabrielis, kuris taip pat yra ekonomikos ministras.
„Tačiau šiuo atveju visi Europos piliečiai taip pat turi teisę tikėtis, kad graikų politikos pokyčiai nebus vykdomi jų nenaudai“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad Europos partnerių santykiai yra grindžiami „abipusio sąžiningumo“ principu.
Vokietija tikisi, kad Graikija „laikysis įsipareigojimų“ dėl biudžeto ir ekonomikos reformų, kaip numato tarptautinių skolintojų suteikto didžiulio finansinės pagalbos paketo sąlygos, pažymėjo S.Gabrielis.
Šie jo žodžiai atkartojo poziciją, kurią Berlynas jau ne kartą oficialiai išsakė po sekmadienį Graikijoje įvykusių parlamento rinkimų, atvedusių į valdžią kairiųjų radikalų partiją „Syriza“, kategoriškai nusistačiusią prieš griežto taupymo politiką.
Graikijos naujoji koalicinė vyriausybė ketvirtadienį ketina susitikti su Europos Parlamento pirmininku Martinu Schulzu. Šis susitikimas įvyks kitą dieną po to, kai Atėnai paskelbė atšaukiantys kai kurias nepopuliarias priemones, kurias Atėnai įsipareigojo vykdyti pagal 240 mlrd. eurų vertės šalies finansinio gelbėjimo programą.
Vokietija, kuri yra didžiausia Europos Sąjungos (ES) ekonomika, Atėnams yra paskolinusi daugiausiai.
Graikijos premjeras Aleksis Cipras siekia iš naujo derėtis dėl tarptautinės finansinės pagalbos sąlygų. Trečiadienį sakydamas savo pirmąją kalbą naujai vyriausybei jis pareiškė norintis „tinkamo, abiem pusėms naudingo sprendinio“ dėl „humanitarinės katastrofos“, kuri, anot jo, šalį ištiko dėl tarptautinių skolintojų primestų biudžeto išlaidų apkarpymų.
Prieš vizitą į Atėnus Europos Parlamento vadovas pabrėžė, kad Europoje nėra daugumos, kuri pritartų didžiulių Graikijos skolų nurašymui.
„Raginsiu Aleksį Ciprą pagaliau paprašyti milijardierių, suslapsčiusių savo pinigus užsienyje, sumokėti mokesčius, – sakė M.Schulzas interviu Vokietijos dienraščiui „Bild“. – Tai gali būti atlikta greitai ir padėtų mums Briuselyje kovoti su mokesčių vengimu. Be to, tai padaryti būtų aiškiai lengviau negu nurašyti (skolas).“
