Skelbiama, kad trečioji krizės banga pasižymi itin mažomis žaliavų kainomis, stojančia Kinijos ir kitų besivystančių rinkų ekonomika bei žema pasauline infliacija, sako „Goldman Sachs“ analitikų grupės vadovas Peteris Oppenheimeris.

Trečiojo krizės etapo pradžia – reakcijos į pirmąsias dvi krizės bangas padarinys.

Reaguodami į pirmąsias dvi skolų sukeltas krizės bangas, centriniai bankai sumažino palūkanų normas, taip paskatindami pelno siekiančius investuotojus skolintis besivystančiose rinkose, pavyzdžiui, Kinijoje.

Dabar, kai tarsi atsirado vilties, kad palūkanos augs, skolintojai ima trauktis, o investuotojai gręžiasi nuo žaliavų, nuo kurių tiesiogiai priklauso besivystančių ekonomikų likimas.

Štai kas sieja besivystančių rinkų bangą su pirmąją finansų krizės banga. Sprogus JAV nekilnojamojo turto burbului, mažos palūkanų normos „paskatino kreditų augimą, ypatingai Kinijoje“.

Kartu su Kinijos bandymais transformuoti šalies ūkį ir išvengti vidutinių pajamų spąstų ir pingančiomis žaliavomis, pakloti pamatai naujai krizei.

Po krizės Kinijos investicijos staiga išaugo, tačiau trilijonai dolerių, anot ekspertų, panaudoti visai neveiksmingai, galbūt netgi iššvaistyti. Ekonomikos augimo sulėtėjimas reiškia, kad skolas, kurių prikaupė investicijos, bus sunkiau grąžinti. Geriausiu atveju, Kinijos laukia skausmingas prisitaikymo laikotarpis.

„Palūkanoms už vertybinius popierius artėjant prie nulio, dabartinė situacija kelia nerimą dėl finansinės naudos tvarumo. Situaciją labai apsunkina ir dabartinės defliacinės jėgos“, – teigia „Goldman Sachs“ analitikai.

Išsivysčiusių valstybių centriniams bankams vis garsiau kalbant apie planus didinti palūkanų normas, valstybinių vertybinių popierių palūkanos turėtų augti. Tokie pokyčiai lems ir investuotojų elgsenos pokyčius – dėl finansinės naudos jiems nebereiks pinigų nukreipti į užsienį. Savo lėšų jie nebeskirs besivystančioms rinkoms, todėl tokių valstybių bendrovėms taps sudėtingiau gauti paskolų, projektų finansavimas pastebimai pabrangs, tad pasaulinės ekonomikos augimas ims lėtėti.

Didžiausia bėda ta, kad skirtingi krizės etapai persipynę tarpusavyje, todėl ima strigti atsigavimo procesas. Besivystančių rinkų griūtis Europos Sąjungą ištiko labai netinkamu metu – lygiai taip pat, kaip Europos Sąjungos skola iš vėžių išmušė JAV ekonomikos atsigavimo procesus 2010 ir 2011 metais.

„Besivystančios rinkos nedrąsiai kalba apie optimistines prognozes, kurias skatina gana palanki Amerikos politika ir kreditų augimas. Kai 2012 metais Europa galiausiai įžengė į augimo etapą, besivystančios rinkos buvo ką tik patekusios į antrąją nevilties fazę“, – sako analitikai.
Nors tai ir gali būti paskutinė finansų krizės banga, ji nenuslūgs tol, kol nebus išspręstos visos perteklinio skolinimosi besivystančiose rinkose problemos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (130)