Metinis augimas buvo šiek tiek spartesnis nei antrąjį ir pirmąjį ketvirčius – tuomet ūkis augo atitinkamai 6,5 ir 5,9 proc.
Pašalinus sezono ir darbo dienų įtaka, per metus ūkis išaugo 1,3 proc., kai antrąjį ketvirtį augo 1,8 proc., trečiąjį - 2,1 proc. Lyginant su ankstesniu ketvirčiu, trečiąjį ketvirtį BVP augo 7,1 proc. - 3,4 proc. punkto mažiau nei antrąjį ketvirtį.
„Dėl sparčiai blogėjančios tarptautinės ekonomikos situacijos, kitąmet šį rodiklį veikiausiai prisiminsime nostalgiškai dūsaudami ir laikysime jį vienu iš paskutinių Lietuvos makroekonominės vasaros pasireiškimų”, - komentare rašo G.Nausėda.
Per 2011 m. tris ketvirčius sukurtas BVP siekė 78192,9 mln. Lt to meto kainomis ir, palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 6,3 procento.
Pasak statistikų, šiemet bendrosios pridėtinės vertės pokytis visose veiklos rūšių grupėse buvo teigiamas. Gana spartų BVP augimą, palyginti su praėjusiais metais, nulėmė auganti gamyba bei atsigaunantis vartojimas. Nemažą įtaką padidėjimui turėjo žemas BVP lygis 2010 m.
Violeta Klyvienė, „Danske” vyriausioji analitikė Baltijos valstybėms, teigia, kad „vidutiniškai per šiuos metus ekonomika augs šiek tiek greičiau nei bazinėse mūsų prognozėse (5,9 proc).”
Mano grėsmę darbo vietų kūrimui
Pasak SEB banko prezidento patarėjo, ūkio perspektyvos nėra tokios giedros, kokios buvo - įmonės vėl mažina investicinių projektų skaičių, reaguodamos į eksporto rinkų susitraukimą.
„Vietoje gamybos plėtros prioritetas teikiamas didesniam efektyvumui ir konkurencingumui, stengiamasi mažinti finansinio sverto rodiklius, t.y. kontroliuoti įsiskolinimo lygį. Tokie tikslų hierarchijos pokyčiai jau atsiliepia arba netrukus atsilieps darbo vietų kūrimo procesui. Nebūdami įsitikinę savojo verslo perspektyva, darbdaviai nenoriai priims naujus darbuotojus pagal neterminuoto darbo sutartis”, - teigia analitikas.
Pasak G. Nausėdos, tai turės įtakos atlyginimų kėlimui – jie bus vienetiniai. „Tai nereiškia, kad nedarbo lygis nustos mažėti, o vidutinį darbo užmokestį sukaustys įšalas, tačiau nevertėtų puoselėti ir staigaus šių rodiklių gerėjimo vilčių”, - teigė jis.
V.Klyvienė teigia, kad tikimybė, jog Lietuvą vėl ištiks recesija, yra lygi beveik nuliui. „Dėl išaugusio išorinės aplinkos raidos neapibrėžtumo vidaus investicijos gali augti mažiau nei šiuo metu „Danske” bankas kas prognozuoja, o tai atitinkamai gali lemti mažesnius BVP augimo tempus. Kita vertus, gerai diversifikuota Lietuvos eksporto struktūra pagal eksporto rinkas ir produktus turėtų leisti išvengti didesnio eksporto augimo tempų sulėtėjimo. Todėl, vertinant šios dienos potencialias tiek vidines, tiek išorines grėsmes, rizika, kad Lietuvos ekonomika ir vėl atsidurs recesijos zonoje, yra beveik nulinė’, - teigia V.Klyvienė.