„Iškilo poreikis prisiminti, kodėl apskritai egzistuoja toks dalykas kaip ES“, - kalbėjo jis primindamas šiaurės valstybių nenorą mokėti už pietų valstybių skolas. Politologo nuomone, priebėgomis svarstydama didesnės integracijos, federalizmo idėjas ir visišką dezintegraciją, Europa ir toliau kapanosis bandymuose priversti didžiausias skolininkes imtis reikalingų reformų ir nesukurti per didelės įtampos.

Filosofas, europarlamentaras Leonidas Donskis taip pat stebėjosi visuomenės dėmesiu.

„Aš esu nuoširdžiai nustebęs, kaip lietuviai, jauni žmonės reaguoja į ACTAproblematiką“, - sakė L. Donskis.

Anot diskusijos dalyvių, Lietuva į ES įstojo ekonominės ir politinės euforijos metais, o vėliau sąjunga nustojo domėtis net ir politikai, išskyrus tuos, kurie tiesiogiai kuruodavo šiuo klausimus arba ruošdavosi Europos Parlamento rinkimams.

„Šia prasme įtampa tarp nacionalinių valstybių politikų ir tų, kurie žiūri visos ES mastu, kurie nori matyti Jungtines Europos valstijas, yra gera. Ir aš manau, svarbu, kad ji virstų diskusijomis ir žmonės matytų, kas iš to, kad mes esame ES ir kas yra gerai, blogai“, - kalbėjo R. Vilpišauskas.

SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjas, analitikas Gitanas Nausėda sakė neskubantis palaikyti federalizmo idėjos, nes į euro zoną priimtą tuo metu nepasiruošusią Graikiją, ištiko troleibuso prispaustos močiutės likimas.

„Močiutė sulaukė troleibuso, tačiau vairuotojas jos nepastebėjo ir prispaudė durimis, jos kojos liko išorėje. Troleibusas pradeda judėti ir močiutė turi judėti vienu greičiu, bet šito proceso rezultatas toks, kad pavargsta močiutė, ne troleibusas. Močiutė šiuo atveju yra Graikija“, - pasakojo G. Nausėda pridurdamas, kad federalizmas ES nėra išeitis, ypač, jeigu atsakomybė už nacionalinius biudžetus būtų perkeliama į ES centrą.

Analitikas taip pat sakė negalintis sumanyti jokio optimistinio ir realaus ateities scenarijaus šiuo metų skolų krizės niekaip negalinčiai išspręsti ES.

„Jeigu reiktų rinktis tarp pesimistinio ir realistinio scenarijaus, net ir būdamas iš prigimties optimistas, rinkčiausi realistinį scenarijų. Ne todėl, kad tikiu ypatingomis politikų galiomis, tačiau dėl to, kad egzistuoja tam tikri savisaugos instinktai, kurie verčia išspręsti šitas susikaupusias problemas, nes kitaip patys politikai patirtų nemalonius padarinius ir jų karjera būtų baigta“, - sakė G. Nausėda. Jo nuomone, euro zonos laukia neišvengiamos reformos.

„Euro zona kaip tokia išliks, bet gerokai reformuota, galbūt gerokai apibyrėjusi“, - kalbėjo analitikas.

„Galbūt euro zona pasikeis, bet bus ne prancūzų, vokiečių sprendimas, bet pačių graikų ir jie nuspręs pasitraukti“, - sakė R. Vilpišauskas.

Europos Komisija prognozuoja, kad euro zonos ekonomika 2012 metais susitrauks 0,3 proc. Ankstesnėje lapkričio mėnesio prognozėje buvo planuojamas 0,5 proc. prieaugis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją