G.Kirkilas ragina kuo greičiau priimti šį įstatymo projektą, nes rudenį prasidės rinkiminė kampanija, todėl esą bus „pakankamai sunku racionaliai kalbėtis su politikais".
Jis tvirtino, kad visi reikiami saugikliai yra įdėti į įstatymą. Tuo tarpu kitokios nuomonės yra konservatorius Jurgis Razma ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Julius Veselka. Jų siūlytoms pataisoms trečiadienį nepritarė Ekonomikos komitetas.
J. Razma dar kartą siūlė, kad valstybei nacionalinio investuotojo bendrovėje priklausytų 2/3 akcijų, o ne daugiau nei pusė, kaip yra numatyta dabar. Taip pat jis siūlė įrašyti, kad nacionalinis investuotojas yra akcinė bendrovė, o ne juridinis subjektas.
Komitete nepritarta ir Lietuvos Liberalų sąjūdžio lyderio Petro Auštrevičiaus pataisai, draudžiančiai sudaryti bet kokias sutartis (balsų perleidimo, akcininkų sutartis ir kt.), suteikiančias veto teisę kitiems nacionalinio investuotojo akcininkams.
J. Veselkos teigimu, valdantieji yra susitarę tarpusavyje ir jokių pakeitimų įstatyme nedarys.
„Tas pats buvo ir su „Alita" (...) Niekam nebus pritarta", – DELFI piktinosi J. Veselka, praėjusią savaitę svarstant šį įstatymo projektą, vienintelis iš Seimo narių balsavęs „prieš".
Komitetas pritarė Tėvynės Sąjungos lyderio Andriaus Kubiliaus ir ūkio ministro Vyto Navicko pataisoms. V. Navickas projekte siūlė įrašyti žodžius, kad šis ekonominis projektas yra „ svarbus valstybei ir visuomenės poreikiams", o A. Kubiliaus pataisa siūlyta kai kurias derybų detales teikti ir internetinėje Vyriausybės svetainėje.
Šaipydamasis iš priimamo įstatymo projekto J. Veselka įregistravo jo pataisas, kuriose pasiūlė įstatymo preambulėje išbraukti žodžius – „ir skatinti ekonomikos augimą ateityje". Jis siūlo vietoj to įrašyti, kad Seimas šį įstatymą priima: „neišnagrinėjęs ir neįvertinęs kokybiškai naujų (ketvirtos kartos branduoliniai reaktoriai, vandenilio energetikos technologijos) elektros gamybos technologijų atsiradimo ir jų praktinio įgyvendinimo artimiausioje 15 metų perspektyvoje. Besąlygiškai sutikdamas ES biurokratinių struktūrų grynai politiniams, pagrįstiems dirbtinėmis baimėmis, reikalavimams 2009m. pabaigoje uždaryti Ignalinos atominę jėgainę. Siekdamas didinti kainas elektros energijai ir saugodamas užsienio elektros energijos kompanijas nuo Ignalinos atominės jėgainės konkurencijos, taip pat siekdamas didinti infliaciją ir lėtinti Lietuvos ekonominį augimą".
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi Atominės elektrinės įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, daugiausiai grėsmių įžvelgė numatant naujos IAE projektą įgyvendinančios bendrovės steigimą ir valdymą.
STT atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte numatyta schema, kaip gali būti didinamas nacionalinio investuotojo kapitalas gali diskriminuoti kitus galimus investuotojus, kurie atitinka kriterijus ir nori investuoti į projekto įgyvendinimą.
Tarnyba pastebi, kad įstatymo projekte nenumatyta, koks bus šios bendrovės juridinis statusas ir kokiais įstatymais remiantis ji bus kuriama.
UAB „Deloitte Lietuva" per tris savaites Seimo prašymu atlikusi ekspertinį Lietuvos atominės elektrinės įstatymo projekto vertinimą jokių esminių priekaištų ir trūkumų nepastebėjo.
Kompanijos išvadose teigiama, kad didesnės nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų dalies nustatymas valstybei neturėtų teigiamos įtakos valstybės interesų užtikrinimui.
DELFI primena, kad naujos elektrinės statyba Lietuvoje yra bendras keturių valstybių projektas – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Greičiausiai Lietuvoje bus statoma maksimalaus galingumo – 3200 megavatų – jėgainė.
Lietuva yra numačiusi įsteigti nacionalinio investuotojo bendrovę, kurią sudarys valstybės valdomos AB „Lietuvos energija" ir AB „Rytų skirstomieji tinklai" bei privatizuotoji „NDX Energijos" valdoma VST.
Naujos IAE statybos, išankstiniais skaičiavimais, kainuos per 22 mlrd. Lt, maždaug toks šiuo metu yra Lietuvos biudžetas. Lietuvos dalis naujoje jėgainėje turėtų sudaryti 7,5 mlrd. Lt.
Ankstesnės studijos duomenimis, naujo AE reaktoriaus statyba su visais paruošiamaisiais darbais užtruktų 9 metus ir 4 mėnesius, šiuo metu nuo pirminio plano jau atsiliekama. Tikimasi, kad naujoji elektrinė elektrą galės tiekti nuo 2015 metų.
