Tokias makroekonomikos prognozes Lietuvai pristatė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
DELFI TV Gyvai laidoje jis pasakojo, kas labiausia paveiks gyventojų pinigines ir kokie signalai kelia nerimą.
Po ekonomikos augimo piko – lėtas dardėjimas žemyn
„Kalno viršūnė pasiekta, laukia kelias žemyn?“ – intriguojančiu klausimu ekonomistas užvadino naujausias markoekonomikos prognozes.
Jis teigė, kad 2017 m. buvo geriausi Lietuvos ekonomikos metai nuo pat krizės, todėl nenuostabu, kad dabar stebimas sulėtėjimas.
„Sutikite, tas pikas (turi omenyje 2017 m. BVP rodiklį) nėra jau toks kuklus. Vis dėlto augti beveik 4 procentais yra tikrai geras pasiekimas, vadinasi, mes augame dvigubai greičiau nei visa euro zona.
2018 m. pabaigos prognozės nekeitėme, palikome – 3,7 proc., ir taip, tai suponuotų tam tikrą ekonomikos sulėtėjimą antrąjį pusmetį. Ne tokį ryškų, bet vis dėlto mes jį matome, ir tai gali būti, pirma, dėl eksporto efektų, kurie dar labiau materializuosis, antra, dėl žemės ūkio. Šiais metais turime nelabai gerą sezoną,<...> vadinasi, galimas pablogėjimas.
Lietuviai atsiskleidžia JAV rinkoje
Kaip teigė G. Nausėda, viena iš ekonomikos lėtėjimo priežasčių – eksportas. Nors jo augimas išlieka gana spartus, tačiau nelabai pranoksta importo didėjimą.
„Importas tam tikra prasme yra pasmerktas ne tai kad visiškai eiti koja kojon, bet koreliuoti su eksportu.
Tai, kad vidaus rinka auga – labai gerai, nes jai neaugant bendras augimas sumažėtų iki minimumo, bet ar tai gali būti tvarus veiksnys, deja, žvelgiant į ateitį, turiu pasakyti, kad tai neįmanoma, nes situacijai blogėjant – vidaus rinka sureaguotų.
Galbūt ne iš karto, bet per pusę metų – metus tikrai sureaguotų, nes pradėtų prastėti įmonių finansiniai rodikliai, sulėtėtų atlyginimų augimas, gal atsirastų mėginimų optimizuoti darbo vietas“, – teigia ekonomistas.
Tačiau jis kiek nuramina, kad toks scenarijus įvyktų, jei prekybos karai ryžtingai vyktų toliau be jokių išlygų.
„Visos šalys bandytų įrodyti, kad jos juoksis paskutinės, bet, manau, galutiniame rezultate verks visi, kaip kokiose muilo operose“, – apie liūdnas pasekmes šmaikštavo ekonomistas.
„Įdomu, kad šita rinka atsiskleidžia. Aišku, bendra eksporto apimtis nėra dar tokia labai reikšminga, matome, kad šiuo metu 5,4 proc. viso eksporto iškeliauja į JAV, bet, pažymėtina, tas augimas įvyko net eurui brangstant JAV dolerio atžvilgiu.
Vadinasi, augimas vyksta ne valiutų, o fundamentalių rodiklių sąskaita“, – pasidžiaugė G. Nausėda.
Už paslaugas vis brangiau mokėsime dar ne vienerius metus
Kalbėdamas apie kainų augimą, kuris praėjusiais metais Lietuvoje buvo itin spartus, ekonomistas ramino, kad jis jau sulėtėjęs ir pamažu lėtės dar labiau.
„Mes matome, kad ji maždaug sumažėjo tiek, kiek ir buvo galima paaiškinti akcizais, nes akcizai įsigaliojo 2017 m. kovą, todėl iki 2018 m. kovo šis veiksnys veikė visa apimtimi. Nuo 2018 m. kovo mes jau galime lyginti rodiklius su aukštesne baze, todėl matome, kad šis akcizų poveikis išnyko, ir vien tai paaiškina infliacijos sumažėjimą maždaug 0,7–0,8 proc. punkto. Tai yra nemažai, apytikriai tariant, apie ketvirtadalį visos infliacijos“, – sakė ekonomistas.
Vis dėlto jis pripažino, kad infliacija išlieka didelė, daugiausia dėl paslaugų infliacijos: „Kitaip tariant, ten, kur reikia daug darbo jėgos, didesnio darbo imlumo, kur atlyginimai auga sparčiau, ten verslininkai, paslaugų tiekėjai, stengiasi perkelti išlaidas į kainas, ir tai jiems neblogai pavyksta.
O neblogai pavyksta dėl to, kad net ir keldami kainas jie nesibaimina, kad paklausa galėtų sumažėti.“
Anot jo, paslaugų kainos dar turėtų gana sparčiai augti apie 3–5 metus.
Algų augimas įspūdingas
Kalbėdamas apie visų mūsų pinigines, G. Nausėda nudžiugino, kad vidutinio darbo užmokesčio prognozę teko pakeisti.
Jei balandį SEB bankas prognozavo šiems metams 7 proc. atlyginimų augimą, jau dabar matoma, kad 2018 m. pirmą ketvirtį jis siekė beveik 10 proc., o 2018 m. gale taip pat turėtų išlikti spartus ir siekti 8,5 proc.
„Faktas tikrai daugiau nei įspūdingas, matome, kad atlyginimai išaugo praktiškai dešimtadaliu per pirmąjį šių metų pusmetį.
Algų prognozę padidinome ir, galiu sakyti su pasitenkinimu, kad tas augimas buvo pasiektas ne minimalios algos augimo sąskaita, nes MMA išaugo kukliai – nuo 380 iki 400 eurų, t. y. procentiškai kiek daugiau nei 5 proc., bet matome, kad vidutinė alga auga gerokai sparčiau“, – pasidžiaugė jis.
Tai, anot ekonomisto, reiškia darbdavių suvokimą, kad darbo jėga tampa vis sunkiau prieinama ir būtina jiems kelti atlyginimus.
„Kitaip jie negalės suformuoti savo personalo. Tai yra akivaizdžiai pastebima, ir tai, mano nuomone, yra gerai“, – teigė jis.
Pademonstravo, kaip sumažės darbo mokesčių našta
Ekonomistas grafike vaizdžiai parodė, kaip keisis mūsų piniginės storis nuo kitų metų, kai įsigalios mokesčių reforma.
2019 m. sumažėjus darbo mokesčių naštai, „į rankas“ gyventojai turėtų gauti apie 50 eurų daugiau.
Taigi, pavyzdžiui, prieš mokesčius uždirbančiojo 900 eurų darbo mokesčių našta sumažės nuo maždaug 40 proc. iki 37 proc.
Grafike taip pat matyti, kad violetinė kreivė, žyminti 2019 m. darbo mokesčių naštos prognozę, pasiekusi maždaug 9000 eurų atlyginimą prieš mokesčius – lenkiasi žemyn, todėl uždirbantiems daugiau – mokesčių našta darosi dar mažesnė. Tačiau G. Nausėda teigia, kad nereikia skubėti kritikuoti, jog daugiausia uždirbantieji patirs mažesnę mokesčių naštą.
„Taip, kai kas kritikuoja, kodėl tas progresyvumas kuriamas turtingiausi specialistų daliai. Kaip jūs matote, kreivė užsilenkia nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus į apačią, ir sakoma, kad čia yra antiprogresyvumas.
Turėtume atsižvelgti į tai, kad šitie žmonės, kurie moka neriboto socialinio draudimo įmokas į „Sodros“ biudžetą, kuomet jau taps pensininkais, jiems bus uždėtos tam tikros pensijų lubos, vadinasi, nesvarbu, kiek jie sumokės, kad ir milijonų milijonus, gaus, palyginti, nedaug didesnę pensiją nei vidutinę.
Štai ten sukuriamas progresyvumas, tačiau ši diagrama to neatspindi, todėl teigti, kad šita reforma yra regresinė, kaip kažkas vadina, būtų ne iki galo tikslu“, – paaiškina jis.